POLITINĖS VEIKLOS IŠEIVIJOJE PROGRAMA ATSAKYMUI Į ĮVYKIUS LIETUVOJE
Projektas
Principiniai išeivijos nusistatymai
Pasaulio lietuvių išeivijos vyriausiasis tikslas yra padėti Lietuvos žmonėms išsikovoti tautos laisvę ir atstatyti nepriklausomą, suvereninę ir demokratinę Lietuvos valstybę.
Išeivija sveikina kiekvieną poslinkį į ekonominę ir kultūrinę Lietuvos autonomiją, bet reiškia įsitikinimą, kad lietuvių tautos ateitis nebus užtikrinta be pilnutinės ekonomijos, kultūros, pilietybės ir valstybės sienų kontrolės, kuri priklauso tik Lietuvos žmonėms. Sovietinės sistemos liberalėjimas yra teigiamas reiškinys, bet ne pakaitas valstybinei ir tautinei laisvei. Tik pilnai nepriklausoma valstybė gali garantuoti tautos ekonominį gerbūvį ir kultūrinį augimą, nes tik nepriklausoma valstybė laiduoja laisvą politinių sprendimų darymą. Be laisvo politinio gyvenimo neįmanoma tautos labui išspręsti ekonominių, ekologinių, kultūrinių ar demografinių problemų. Be laisvos, demokratiškai organizuotos politikos nėra saugios, kad ir įstatymiškai įformintos, pilietinės ir žmogiškos teisės.
Atidžiai sekdama naujausius Lietuvos įvykius, išeivija džiaugiasi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvomis, siekiant tautinio ir respublikinio savarankiškumo, pritaria Lietuvos Laisvės Lygos veiklai Lietuvoje ir išeivijoje ir skatina visų lietuviškųjų visuomeninių srovių konsolidaciją valstybinei nepriklausomybei atgauti.
Išeivijos politiniai tikslai yra dvejopi: tolimieji ir artimieji. Tarp tolimųjų tikslų, pagrindiniu tikslu pasilieka Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Artimuosius tikslus sudaro šiandienos problemos ir skubiai vykdytini darbai.
Tolimieji, ilgalaikiai tikslai nereiškia, kad jų siekimą galima atidėti ateičiai. Juos reikia planuoti ir planų realizavimą vykdyti lygiagrečiai su artimaisiais tikslais, tik ne tokiu pat intensyvumu.
Išeivijos artimųjų tikslų politinės veiklos programa turi apimti tris koncentrus:
1) veiklą nukreiptą į valstybines ir tarptautines institucijas,
2) savitarpį išeivijos susiorganizavimą,
3) komunikaciją su Lietuvos lietuviais.
ARTIMIEJI TIKSLAI
I. AKCIJA Į VALSTYBINES IR TARPTAUTINES INSTITUCIJAS
Molotovo-Ribbentropo pakto pasmerkimas
a. Visų kraštų Lietuvių Bendruomenės siekia išgauti savo kraštų vyriausybių atitinkamus oficialius pareiškimus ir parlamentuose pravesti atitinkamas rezoliucijas. Kur organizuotų Lietuvių Bendruomenių nėra, į tų valstybių vyriausybes ir parlamentus bei tarptautines organizacijas kreipiasi vyriausioji laisvinimo organizacija, nežiūrint kur ji bebūtų. Stipriausią akciją vykdyti į tuos kraštus, kurie Baltijos valstybių okupacijos nėra pripažinę. (Sąrašas tų valstybių yra paskelbtas William J. H. Hough III knygoje ,,The Annexation of the Baltic States and its Effect on the Development of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory".)
b. Kartu su latviais ir estais suorganizuoti vieną ar dvi rimtas konferencijas Molotovo-Ribbentropo pakto istorijai ir pasekmėms nagrinėti. Tai turėtų būti padaryta 1989 metų pirmoje pusėje. Tokia konferencija būtų naudinga ir lietuviškai visuomenei.
c. Tuoj pat sueiti į ryšius su centrais ir pavieniais aktyvistais, kurie organizuoja „Juodojo kaspino" dienas. Iš anksto nustatyti datą ir vietą kiekviename krašte, kur, minint M-R pakto 50 m. pasirašymo sukaktį, bus organizuojamos masinės demonstracijos. Taip pat aptarti ir kitą akciją. Apie pasiruošimus M-R pakto minėjimus informaciją pateikti labai anksti, kad mūsų pačių visuomenėje subręstų to įvykio reikšmė.
Amerikoje pasirūpinti, kad Kongresas priimtų „joint" rezoliuciją, kuria prezidentas būtų įpareigotas oficialiai pasmerkti M-R paktą ir reikalauti Sovietų Sąjungos vyriausybę panaikinti to pakto padarinius ir atstatyti Baltijos valstybių suverenumą.
Pasirūpinti, kad Amerikos baltų organizacijų atstovus priimtų prezidentas arba valstybės sekretorius.
Ekologinė krizė Lietuvoje
Oro, vandens ir žemės tarša Lietuvoje pasiekė kritiškas ribas. Ignalinos atominė jėgainė gali būti galingiausia pasaulyje, bet kartu ir nesaugiausia. Įvyktų didelėkatastrofa, ir Baltijos valstybių žmonės galėtų būti nušluoti nuo žemės paviršiaus.
JAV LB Krašto valdyba yra padariusi tuo reikalu pirmuosius žingsnius Vašingtone. Akcija greitintina ir stiprintina. Skubiai kviestina lietuvių, o gal ir baltų, ekologijos specialistų konferencija ir su konferencijos išvadomis kreiptinasi įAmerikos ir tarptautines institucijas, k.t. United Nations Economic and Social Council, International Atomic Energy Agency (IAEA), JAV Kongreso Helsinkio komisiją, Stockholm's Swedish Defense Research Establishment, Greenpeace etc.
Naujausieji įvykiai Lietuvoje aiškiai parodė, kad tautoje ir po daugelio priespaudos metų yra gyvas Nepriklausomos Lietuvos idealas, kurio siekiama visomis galimomis priemonėmis. Išeivijos uždavinys — taip pat visomis galimomis priemonėmis tiems siekiams padėti.
Neseniai buvo paruoštas šis ,,Politinės veiklos išeivijoje programos" projektas. Jo iniciatyva kilo keleto Lietuvių Fronto bičiulių tarpe, o pats čia spausdinamas projektas yra maždaug 30 asmenų svarstymų išvados. Lietuvių Fronto bičiuliai yra tvirto nusistatymo, kad laikas iš išeivijos reikalauja laisvinimo darbus dirbti koordinuotomis pastangomis ir definuotų tikslų vienybėje.
,,I Laisvę" skaitytojai maloniai kviečiami įsijungti į tolimesnį šios programos svarstymą. Tam skatina ir pradžioje užrašytas žodis „Projektas". (Redakcija)
Baltijos valstybių byla tarptautiniuose forumuose
Sutelktomis lietuvių, latvių ir estų jėgomis tęsti darbą, kuri 1961 m. buvo sėkmingai pradėjęs ir toli pastūmėjęs Rezoliucijoms Remti komitetas, būtent, Baltijos valstybių suverenumo atstatymo klausimą iškelti Jungtinėse Tautose ir kituose tarptautiniuose forumuose.
Ši akcija intensyviai turi būti vedama tol, kol Baltijos valstybių byla pateks į Jungtinių Tautų darbotvarkę. Pastangų pagrindiniais atsparos taškais turėtų būti Vašingtonas ir Europos Kraštų Bendruomenė su Europos parlamentu ir Ministrų Taryba.
Šis projektas talpintinas į artimųjų ir tolimųjų tikslų kategoriją. Šiuo metu, kai Baltijos valstybėse vykstančios masinės demonstracijos, vieši suverenumo reikalavimai, „žmonių grandinės” Baltijos pajūryje ir Ignalinoje patenka į didžiosios spaudos pirmuosius puslapius ir pasiekia viešąją pasaulio opiniją, neišnaudoti palankios situacijos būtų nedovanotina.
Pastangos pateikti Baltijos valstybių bylą Jungtinėms Tautoms turėtų būti daromos visose okupacijos nepripažįstančiose valstybėse ir visais galimais kanalais. Skubiai organizuotinas tai akcijai vesti baltų koordinacinis komitetas.
II. AKCIJA SAVO TARPE
Politinės akcijos planams kurti, tobulinti iš jų vykdymą koordinuoti išeivijai reikalingi:
A. Koordinacinės Akcijos Taryba, KAT, kaip vyriausias politinės veiklos organas;
B. Politinių studijų centras;
C. Pasaulio lietuvių būstinė Vašingtone;
D. Lietuvos Laisvės fondas ar kiti pastovūs resursai.
Koordinacinės Akcijos Taryba, KAT, sudaroma tradiciniai suprantamų veiksnių konferencijose.
Politinių studijų centras yra grynai profesinio pobūdžio įstaiga, renkanti, analizuojanti, interpretuojanti medžiagą politinei akcijai, daranti siūlymus politinei veiklai. Centrą sudaro kvalifikuoti asmenys, o ne visuomeninių organizacijų atstovai. Žmones į Politinių studijų centrą kviečia KAT, ir jis artimai dirba su LIC.
Pasaulio lietuvių centrinė būstinė Vašingtone — moderniškomis komunikacijos priemonėmis aprūpintas, reprezentacinis pastatas, kuriame kurtųsi pagrindiniai politinės akcijos, studijų ir didžiųjų organizacijų centrai. Iš čia palaikomi ryšiai su Vašingtone esančiomis valdžios, privačiomis ir tarptautinėmis institucijomis bei atliekamos „lobbying" funkcijos. Šioje būstinėje turėtų būti patalpų mažesnės apimties lietuvių ir baltų konferencijoms, įvairiems pasitarimams, galbūt patalpos reprezentacinei meno galerijai.
Pasaulio lietuvių centrinė būstinė funkcijonuotų artimame kontakte su Lietuvių Informacijos Centru.
Lietuvos Laisvės fondo organizavimą pradėti, tik išsiaiškinus politinės laisvinimo akcijos finansavimo klausimą su Tautos Fondu ir kitais veikiančiais fondais.
III. KOMUNIKACIJA SU LIETUVOS LIETUVIAIS
Kultūrinė komunikacija su Lietuvos menininkais, rašytojais, mokslininkais ir kitais kūrėjais yra teigiamas veiksnys. Tokia komunikacija ugdytina, tik ją turi saistyti abipusis lygiateisiškumo principas.
Bendrąjį komunikacijos su Lietuvos lietuviais principą aptaria KAT.
TOLIMIEJI TIKSLAI
Tolimieji tikslai nereiškia, kad jų siekimas atidėtinas. Atvirkščiai, kai kuri akcija reikalinga jau dabar. Tačiau tolimųjų tikslų neįmanoma apriboti datomis ir pilnai pasiekti tam tikru užsibrėžtu laiku. Juos konkretizuoja KAT. Šiuo metu, atrodo, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos klausimus: 1. Žmogaus teisės okupuotoje Lietuvoje, 2. Lietuviai už okup. Lietuvos ribų, 3. Vilniaus klausimas, 4. Vilniaus vyskupijos prijungimas prie Lietuvos bažnytinės provincijos, 5. Karaliaučiaus sritis, 6. Geopolitiniai Baltijos valstybių erdvę saistą klausimai, 7. Parama ir paskata siekiantiems politinės karjeros ir viešosios opinijos formavimo srityse profesijų (radijo, TV ir spaudos žumalizmas, filmų industrija ir kt.), 8. O.S.I., 9. Problemos, kurias šiuo metu sprendžia Lietuvos lietuviai.
Atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas ir eventualiai susidarančias naujas situacijas, politinės veiklos išeivijoje programa reikalinga nuolatinės peržiūros ir galimų pakeitimų bei papildymų.
