VEIKLOJE IR RUTINOJE
“Aidų” žurnalo 1972 metų sausio -vasario numeris buvo skirtas JAV-bių LB dvidešimtmečiui paminėti. Be kitų, tame numeryje rašė Vincas Trumpa. Jo straipsnio tema: Bendruomenės tikslus ir veiklą perkratant. Tame straipsnyje jis teigia: “. . . Politikuoti gali ir ALTa, ir L. Valiukas. Pagrindinis klausimas nėra, kas politikuoja, bet ką politikuoja. Iš tikrųjų tarp ALTos ir Valiuko politikos nėra esminio skirtumo, nors jie tarpais karštai pešėsi . . Gyvendamas Čikagoje ir sekdamas ALT-bos vykdomojo komiteto veiklą bei turėdamas ryšių su Rezoliucijoms Remti Komitetu (L. Valiuko “politika”), noriu pažiūrėti iš visų pusių j V. Trumpos minėtą teigimą.
ALT-bos “politika”
Nemanyčiau, kad iš viso yra toks dalykas kaip ALT-bos politika ar L. Valiuko politika. Tad, ir vienu ir kitu atveju žodį politika rašau kabutėse.
Prezidento Dwight D. Eisenhower administracija 1953 pakišo ALT-bai kongresmano Charles J. Kersten tyrinėjimus. Apie porą metų ALT-bos vykdomasis komitetas kiek judėjo ir talkino minėtai komisijai. Ta komisija, įvykdžiusi tyrinėjimus ir liudininkų apklausinėjimus, siūlė tam tikrų konkrečių žygių Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų byloje. Buvo auksinė proga iš pagrindų pajudinti Lietuvos bylos klausimų Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse institucijose, nes ir prezidentas Eisenhower ir valstybės sekretorius John Foster Dulles buvo nepaprastai palankūs mūsų reikalui. ALT-bos vykdomasis komitetas nerodė jokios iniciatyvos Šiuo klausimu, “nebespau-dė” krašto vyriausybės, tad ir rezultatų nebuvo. Maždaug 1954 - 1960 laikotarpyje ALT-bos veikla tapo nepaprastai rutininė: Vasario 16-sios minėjimų progomis parinkimas aukų Lietuvos laisvinimo darbui paremti , kartą į metus padaromi vizitai Valstybės departamento vienam ar kitam antraeiliui pareigūnui, paskelbimas per spaudą, kad ALT-bos vadovybė budinti Lietuvos laisvės sargyboje. Tai — ir viskas!
L. Valiuko “politika”
Nesunku yra dar prisiminti 1960 metų pabaigą ir 1961 metų pradžią. Buvo tikrai ramūs laikai: kolegijų ir universitetų studentai nekėlė jokių riaušių, buvo ramūs krašto juodukai, barzdos, ūsai ir ilgi plaukai vyrams dar nebuvo madoje. Kitaip tariant, vienokių ar kitokių revoliucininkų Amerikoje kaip ir neturėjome. Kalifornijos lietuvių darbuotojų grupė buvo pirmatakai nepasitenkinimo esama padėtimi. Ji išėjo su naujomis mintimis ir planais Lietuvos laisvinimo darbe. ALT-ba atstovavo ir atstovauja užkietėjusiam ir surambėjusiam “establishment’ui”, gi Valiuko grupės atstovavo ir atstovauja reformų veiksniuose šalininkam, naujų kelių bei priemonių ieškotojams žygyje dėl Lietuvos laisvės. Tie teigimai gal ne visiems “atvers” akis. Mėginsiu tai pailiustruoti 60 konkrečiais pavyzdžiais. Stai, vienas kitas:
L Anot ALT-bos darbuotojų (1961-1966) tik “pateptieji” tegalėjo rūpintis Lietuvos laisvinimo darbu. Valiukas teigė, kad į žygį dėl Lietuvos laisvės įtrauktini geriausi protai, pajėgiausi asmenys, bet kartu ir eiliniai piliečiai.
2. Anot ALT-bos darbuotojų (jų tarpe buvo kiek išimčių), mūsų veiksniams netikę išeiti prieš Valstybės departamento liniją. Valiukas ir jo šalininkai išėjo prieš Valstybės departamento liniją Lietuvos bylos klausimu, laimėjo Lietuvos reikalui JAV-bių Kongresą ir iki tam tikro laipsnio palenkė ir krašto užsienio politiką formuojamą instituciją mūsų reikalui.
3. ALT-bos vadovybė tenkinosi posėdžiais, o planų ir darbų nesimatė. Rezoliucijoms Remti Komitetas — akcijos vienetas. Nė viena kita lietuvių grupė nėra atsiekusi tokio laimėjimo, kokio atsiekė Rezoliucijoms Remti Komitetas, pravesdamas JAV-bių Kongrese H. Con. Res. 416rezoliuciją. Tai buvo milžiniškos apimties užsimojimas, pareikalavęs nepaprastų pastangų, daug darbo, tūkstančius valandų laiko ir nemaža piniginių išteklių.
4. ALT-ba nedaug turi ryšių su žymesniais ir įtakingesniais krašto politinio gyvenimo vairuotojais. Rezoliucijoms Remti Komitetas gali didžiuotis, turėdamas savo eilėse šimtus pačių įtakingiausių krašto piliečių.
Galvojantieji lietuviai pajėgia pastebėti aiškų skirtumą tarp ALT-bos “politikos” ir L. Valiuko “politikos”.
Mielas skaitytojau,
surask bent vieną naują “Į Laisvę” prenumeratorių!
