LIETUVOS MIŠKAI DABAR

1š krašto žinios nuolat byloja apie iškirstus Lietuvos miškus ir kuro badą. Paskutiniu metu Vilniuje, Kaune ir kt malkos prakuroms pardavinėjamos mažais ryšuliukais, kurias atveža kolchozai. Kartais malkos parduodant sveriamos... Lietuvos lentpiūvėms ir statyboms miško jau porą metą kaip įsivežama iš Karelijos, Kliušinogarskio srities, kur lietuviai priversti vergiškai dirbti. Paskutiniu metu gauta šiek tiek statistinių duomenų, praskieidžiančių Lietuvos miškų likimą.

J. DIRŽYS

Miškų kiekis ir kirtimai

Lietuvos vad. miškų ūkio ir miško pramonės ministerija nuo 1957 birž. 5, yra sujungta su vyriausiąja miškų ūkio valdyba (ji tiesiogiai priklausė SSSR miškų ministerijai) ir tokia pat miškų pramonės valdyba. Jai vadovauja A. Matulionis.

Ministerijai priklauso 1,044,700 ha miško; tai sudaro 70.5% visų Lietuvos miškų. Brandžių medynų tėra 3.6%, arba 37,511 ha. Pribręstantieji miškai sudaro 81,200 ha arba 7.8%, viduramžiniai 310,400 ha, arba 29.7% ir jaunuolynai, t. y. daugiausia užsodinti po 1936 ir 1946, — 610,400 ha arba 58.9%. Prisimenam, kad 1922 brandžių medynų buvo 21%, o pribręstančiųjų — 19%, 1931 brandžių — 19,3% ir pribręstančių — 17%, 1937 brandžių — 15.4% ir pribręstančių — 17.2%, 1941 — brandžių 14% ir pribręstančių — 14%. Taigi okupantui šeimininkaujant 1950 paliko vos 6.8% brandžių medynų, ir 9.2% pribręstančių, kas iki 1956 nušeimininkauta iki 4.2% brandžių medynų ir 7.7% priaugančių; 1957 pavasarinį kirtimą įvykdžius, brandžių medynų teliko vos 3.6%. Dar kokie 3—4 metų kirtimai 1956 ribose (po 12,000 ha) ir brandaus miško Lietuvoje jau nebebus, o per 6—7 nebeliks ir pribręstančiojo. Tuomet Lietuvoje teliks tik žabynai ir menki jaunuolynai.

Lietuvos miškų kirtimai

1915 — 1957 taip atrodo: 1915 — 1918 vokiečių kirtimai — 58,000 ha geriausio miško, išimant per 11,500,000 m3 medienos.

Daviniais iš 1956 Lietuvoje sudarytų diagramų, kirtimo kiekiai taip atrodo;

1919 iškirsta apie 2000   ha
1921    „    „     6000    „
1922    „    „     7800    „
1923    „    „     9700    „
1924    „    „     6500    „
1925    „    „     9000    „
1926    „    „     6800    „

Taigi seimų laikais, kai teko atstatyti po karo sunaikintus trobesius ir subalansuoti biudžetą Lietuvos miškų tebuvo kertama nedaugiau kaip po 10,000 ha (1923), išviso iškertant apie 50,000 ha miško ir išimant 8.600.000 m3 medienos, — vidutiniškai per 8 metus po 6250 ha.

Tautininkų valdymo metais miškai mažiau taupyta, taip pat mokėta už žemės reformos paimtą žemę dvarininkams, dažnai jiems duodant už tai miško ar medienos. 1927 — 1940 tad miško kirtimai taip atrodo;

1927 iškirsta arti 12,000  ha
1928    „    per   13,000  „
1929    „    apie  12,000  „
1930    „     „    11,000  „
1931    „     „    14,000  „
1932    „     „    15,000  „
1933    „     „    17,000  „
1934    „     „    16,000  „
1935    „     „    15,500  „
1936    „     „    22,000  „
1937    „     „    16,500  „
1938    „     „    15,500  „
1939    „     „    13,000  „
1940    „     „    12,500  „
             iš viso 203,000 ha,

arba tiksliau — 209,700 ha, išimant per 41,000,000 m3 medienos, kasmet iškertant po 14,950 ha. Tuo metu Lietuvos miškai įstengta perkirsti 11 metų pirmyn, išimant per 10,000,000 m3 daugiau ne per metus priaugdavo.

Siaubingiausiai Lietuvos miškai buvo kertami 1941 žiemą, kai Maskvos planuotojai įsakė patenkinti pilnai visas lentpjūves žaliava ir jos didelius kiekius nustatė Maskvos ir Ukrainos miestams. Antra, tada buvo beatodairiškai miškas duodamas vad. naujakuriams, gavusiems laikinai žemės iš dvarų ar ūkininkų. 1941 iki pavasario buvo iškirsta Lietuvoje miško iki 27,000 ha!

Vokiečių okupacijos metu 1942 - 44 miškai buvo kertami ir nesilaikant medienos prieauglio, nes buvo reikalaujama privalomai pristatyti geležinkelių pabėgiams ir kt. fronto reikalams į Rusiją, antra, reikėjo aprūpinti kraštas kuru, nes karo metu į Lietuvą anglies nebebuvo įvežama. Todėl

1942 iškirsta apie 14,000 ha
1943    „     „    14,500 „
1944    „     „    10,000 „

Viso per 1941—1944 iškirsta 63,000 ha miško.

Maskvos planavimu 1945 - 56 buvo kertama toki kiekiai:

1945    apie 9,000 ha 
(daugiau neįstengta, nors kirsti buvo nurodyta žymiai daugiau, po 12,000 ha)
1946    apie  9,500 ha
1947      „  12,000 „
1948    per  14,500 „
1949      „  12,000 „
1950      „  11,800 „
1951    apie 10,000 „
1952     „    8,500 „
1953     „    8,800 „
1954     „   10,500 „
1955     „   11,000 „
1956     „   12,000 „
1957     „   12,000 „

(iš jų 5297 ha brandžių medynų, kita iš pribręstančiųjų.)

Viso antrosios bolševikų okupacijos metu iškirsta per 140,000 ha, vidutiniškai kertant po 11,000 ha. Per tą laiką buvo išimta per 25,000,000 m3 medienos. Sudėjus vokiečių ir abiejų bolševikų okupacijų kirtimus (1941 — 1957) gausime, kad iškirsta apie 200,000 ha brandžių miškų, išimant arti 40,000,000 m3. Dabartiniu laiku jau per metus susidaręs per 3,500,000 m3 nepriteklius, kurio reikalauja Lietuvos statybos ir pramonė, šis miško kiekis ir tenka pirktis iš Karelijos. Išeinant iš įvairių duomenų (viduramžių medienos plotų) Lietuvai miško importas jau būtinas 35 metus!

Želdymai

Kai nepr. metais buvo želdinama po 8 - 9000 ha (1937 — 1938), kitą paliekant savaiminiu būdu užsisėti, tai 1945 teapsodinta vos 3,000 ha. Vėliau suskasta miškus želdyti, apsodinant 1945 —    1950 metais 56,176 ha, o 1951 – 55 —    95,232 ha, 1956 — 18,000 ha, 1957 —    14,800 ha. Tačiau šie skaičiai daugiau tik popieriniai, nes pvz. Pasvalio girininkijos 1956 užsodintas plotas 1957 beveik 53% reikėjo naujai atsodinti. Seniau tokių nutikimų nebūdavo, nes tada sodino, kad augtų, nebuvo „stachanovietiškų“ rodiklių. Taip pat nustatant užsodinimo planus, kartais mišku sodinami ir tokios vietos, kur miškas niekados neužaugs dėl prastos jam žemės, pvz. Raguvos girininkijoje nusausintame durpynų užsodinta pušis, kuri ten galės augti tik V boniteto, atseit po 100 metų galėsim turėti ten kreivų telefonui stulpų, galbūt ir tai te-priduos hektarui apie 100 m3. Panašiai apsodintas ir Taujėnų girininkijoje durpynas, kur greta jau auga V bonite-to pušynas... Taip pat labai gausus želdinių degimas. Atrodo, kad dabar gaisrai miškuose dažnesni, dažnai jais visai nesirūpinama. Ypač siaubūs gaisrai yra nusiaubę Kuršių užmarį, atpalaiduodami smėlio kopas. O jų sutvirtinimu tesusirūpinta tik 1953, kai viskas buvo jau beveik palaidota. Ir kai nepr. Lietuvos metais kopomis rūpinosi per 50 patyrusių miškininkų, tai 1954 ten buvo vos 7 eiguliai, ir visai tiems darbams nepatyrę!

    Miškų plotai šių dienų skirstyme (1957)
                         ha   ha brandūs girininkijos eiguvos
1.  Alytaus miškų ūkyje 19,779    1,195        6        52
2.  Biržų               41,366      906       10        80
dir. J. Katelė
3.  Druskininkų         47,835    1,281        8        77
4.  Joniškio            25,108      702        6        59
dir. A. Nasutavičius
5.  Jurbarko            37,030    2,014        7        66
6.  Kaišiadorių         33,003    1,255        8        73
7.  Kauno               31,045    1,656        9        85
8.  Kazlų Rūdos         27,182    1,488        5        48
dir. V. Verbyla
9.  Kėdainių            39,956      855        7        91
10. Kretingos           30,359      389        7        71
11. Kuršėnų             29,207      449        7        62
12. Marijampolės        16,103      922        6        44
13. Mažeikių            25,066      596        6        61
14. Nemenčinės          27,574      690        5        71
15. Neringos             5,929      609        —        18
dir. V. Lukošius
16. Panevėžio           40,837    1,750        9        94
17. Prienų              22,642    1,775        6        54
dir. J. Karvelis
18. Radviliškio         39,321      690        8        96
19. Rietavo             25,369    3,272        6        48
dir. J. Simaitis
20. Rokiškio            32,976      576        9        89
dir. M. Mockus
21. Šakių               26,216    2,088        6        57
22. Šalčininkų          21,760      654        5        53
23. Šiaulių             34,552      745        9        78
dir. Z. Gudonis
24. Šilutės             31,423    1,332        8       104
25. Švenčionėlių        46,174      963        9        64
26. Tauragės            36,487    2,398        8        65
27. Telšių              30,054      910        7        68
28. Trakų               32,456    1,191        9        78
29. Ukmergės            39,915      530       10        92
30. Utenos              32,378      818        7        83
31. Varėnos             47,410      566        8        79
dir. V. Vaznevičius
32. Veisiejų            20,019      370        5        45
33. Vilniaus            30,092    1,635        8        86
34. Zarasų              18,731      241        6        49
                     1,045,354   37,511      240     2,340

Peržvelgus šiuos duomenis, matosi, jog žiauriai išnaikinti brandūs miškai yra Varėnos (1,2%), Zarasų, Ukmergės, Kretingos (visur po 1.3%), Kuršėnų (1.5%) ir t.t. Geriausia — Rietavo — 12.9%. Miškais apželdinti dar turima 58,346 ha.

Miškų ūkio organizacija

Iki 1957 rūgs. 1 Lietuvoje veikė tiesiogiai Maskvai priklausomos dvi miškų ūkio organizacijos, išskirtos jau 1944 pavasarį, dar Lietuvos neužėmus. Viena jų rūpinosi mišku, t. y. jo apsauga ir priežiūra, o kita — kirtimu. Ir kadangi miškas kirsti, ypač okupuotame krašte yra lengviau, kaip jis ugdyti, tai kirtimo normos buvo nustatomos visai neatsižvelgiant į miško prieauglio normas. Antra, pats kirtimas ir vežimas buvo vykdomas rusišku ‘ūra’. Ypač žiauriai nukentėjo vad. rinktinis kirtimas, kai medžiai buvo nuleidžiami tiesiog į jaunuolynus ir kai traktoriams keliai buvo daromi per kirtimus ir želdinius, nes visur reikalingi buvo išpildyti vežimo rodikliai ir dar laimėti nuošimčius. Kartais pasitaikydavo, kad suplanuodavo kirsti vienoje vietoje, o kirsdavo kitoje, kur pramonės inžinieriams atrodė patogiau. 1957 birželio 5 pavyko tas abi žinybas sujungti ir padaryti Lietuvos miškų ūkio ir pramonės ministeriją, kuri iš daliees gal įstengs išlyginti kirtimo sauvaliavimą.

Darbas miškuose šiuo metu vis dar perdaug ‘kenkėjiškas’, nes tiek eiguliai, tiek girininkai ir kt. nuolatos atleidinėjami, vis netinkami darbams, nors tie patys visai gerai dirba pvz. Tulunsko miškų ūkyje (Irkutsko srityje), kur 24 miškininkai gerai pasižymėjo(!). Miškotvarkos darbus Lietuvoje 1957 atliko 24 asmens, sudarinėdami Lietuvos miškų ūkio išvystymo planus. Savivališki kirtimai miškuose nuolatiniai, nes atvažiuoja sunkvežimiais ‘aukšti pareigūnai’ ir tvarkosi; o prieš juos eiguliai yra bejėgiai, jie tegali tik pranešti savo viršininkams sunkvežimio numerį ir kada tai buvo. Kolchozų direktoriai su darbininkais ir kartais pasikerta neleistinai miško, nes baudas moka kolchozas, bet direktorius už tai neatsako.

Eiguliams ir žvalgams teikiamos lengvatos. Jie be algos dar gauna kolchozininko dydžio sklypą prie jų gyvenviečių arba artimiausiame kolchoze. Jam duodami iki 2 ha pievų sklypai, duodami tarnybiniai arkliai, gali turėti vieną karvę ir vieną prieauglio, 1 kiaulę virš 6 mėn. ir iki 3 avių ar ožkų; nelaikant karvės gali turėti iki 5 avių ar ožkų. Jei toks eigulis turi daugiau gyvulių ar daugiau žemės, jis laikomas ‘pasiturinčiu’ ir jam uždedami gana dideli mokesčiai arba įsakoma gyvulius perduoti kolchozui. Nugyvulinimas pravestas 1957 birželio mėn. Eiguliai aprūpinami kuru (žabais nemokamai), gauna uniformas.

Kolchozų ir sovchozų miškai

Kolchozų miškai sudaro 372,200 ha arba 25.1% visų Lietuvos miškų ir sovchozų miškai — 20,800 ha arba 1.4%. Kolchozai turi tokius plotus: 

iki    100 ha —  459 
101 —  500 ha — 1038 
501 — 1000 ha —  176 
per   1000 ha —   19
 iš viso 1684 kolchozai

Jų miškus dabar perėmė priežiūrai vietiniai miškų ūkiai, tačiau sauvališkas kirtimas nesiliauja. Pvz. 1957 Širvintų apyl. Dzeržinskio kolchozui lei-ius iškirsti tik 83 m3, jo direktorius Aleksandravičius iškirto 1200 m3, iškertant plynai kur papuola ar patogiau atrodo. Miškų vadovybė tokio kolchozo pirm. negali bausti, nes jis priklauso kitai žinybai ir be to dar partijos narys. Jie nubaudžia pinigine bauda kolchozą, kas tiesiogiai sumažina jo pelną ir atlyginimą nieku nekaltam kolchozininkui - baudžiauninkui. Todėl toki kirtimai vyksta nesulaikomai. Pvz. tokiam Puškino kolchoze t. p. Širvintų apyl. 1956 vien tik pardavimui iškirsta už 45,000 rublių, o 1957 pavasarį parduota jau už 34,200 rublių. Tas pats

Skaudvilės „Aušros“, „Pažangos“ ir kt. kolchozuose. Dažnai kolchozai kerta pakelių medžius, parkus ir net atvykę į miestelį jų aikštėse, pvz. 1957 birželio mėn. Dovinės kolchozo pirm. atvažiavęs į Daukšių miestelį, pačiame jo centre, prie parduotuvių nusikirto ąžuolą ir jį čia pat pardavė!

Medžioklė

Nors ir netiesiogiai, bet su mišku susijusi ir medžioklė. Ja rūpinasi vad. Medžioklės ūkio valdyba, kurios virš. V. Bergas. Nežiūrint visų nuostatų, medžiojama chaotiškai, tiesiog naikinamai. Pvz.

           1934   1938   1940  1948  1950  1954   1956

Briedžiai   201    290   334    91    154   281    403

Elniai       19    99    190   101    122   254    300

Danieliai    30    36     42    21    17    112    125

Stirnos   13930  26740 35930  8530 10500  15740  15700

Šernai      280   870   1470  4270  3800   1958   1600

Vilkai      112   146    280  1725   980    320    203

Iš šių skaičių matyti, kaip nukentėjo pradžioje saugojami miškų gyvuliai, tačiau priviso šernų ir vilkų. Įdomūs ir supirktų kailių skaičiai:

         1950    1952    1954    1956

Kiškiai 60775   66691   48025   58920

Lapės    1384    5656    7462    6309

Vilkai    358     275     243     167

Opšrai     16      25     24      15

Kiaunės    33     197    305     132

Šeškai   3893    4740   4539    6636

Jie rodo medžiojamų žvėrių kritimą paskutiniais metais, nors pagal planavimus turi būti aukštesni rodikliai.

Kiek neįprasta dabar atrodo tai kurmių medžioklė. Jų kailiukų 1950 supirkta 34,000, 1952 — 73,550, 1954 — 155,594 ir 1956 — 209,533, o 1957 buvo užplanuota 300,000. Kurmis laikomas ūkiui naudingu, todėl toks jo naikinimas gana įdomus reiškinys.

1956 XI 26 buvo suvaržyta medžioklė, įvedant ir draudžiamąjį metą. Tačiau Ukmergės ir Utenos apylinkių miškuose jau tylu, iššaudyti ne tik žvėrys, bet ir didesni paukščiai, nežiūrint, kad 1957 rugp. 1 įkurtas gamtos apsaugos komitetas prie ministerių tarybos ir kad jau keli metai sudaryti rezervatai. Tačiau Lietuvos miškuose pasidarė jau retas ne tik kurtinys, bet ir tetervinas. Vadinamieji brakonieriai siaučia visuotinai, nors 1951 tebuvo nubausti tik 295, o 1956 — 586. Tačiau ir vadinami medžioklės inspektoriai yra nepajėgūs kai kurių brakonierių sudrausti, pvz. 1957 rugp. 10 prie Jakšiškių ežeriuko šaudė atvažiavę lengva mašina 5 asmens ir atsisakė inspektoriui parodyti savo dokumentus, bet sėdo į savo automobilį su visu laimikiu ir nuvažiavo. Automobilis LE 60-55 priklauso dideliems pareigov nims. Tokie ir panašūs net medžioja briedžius ir kt. retus žvėris.