SOVIETŲ PRASILAUŽIMAS JAUNIMO FRONTE
Po antrojo pasaulinio karo pagal Kremliaus viešpačių planą buvo suorganizuota eilė tarptautinio pobūdžio draugijų su pažyminiu „pasaulinė” ar „pasaulio”: pasaulinė profesinių sąjungų federacija, pasaulinė moterų sąjunga, pasaulinė demokratinio jaunimo federacija ir pn. Vadovaujamas vaidmuo visose tose organizacijose buvo numatytas kompartijai, atseit, Kremliui. Laisvasis pasaulis tą kompartijos taktiką ne iškart suvokė ir kurį laiką jai talkino. Kai kurie vadinami neutralistai dar ir po šiai dienai nepajėgia iš tų sovietinių pinklių išsikepurnėti. Tatai rodo ir septintojo jaunimo festivalio sveikintojai. Tarp jų, greta mandagių šeimininkų Austrijos kanclerio, vicekanclerio ir parlamento pirmininko, buvo ir Čilės parlamento pirmininkas, ir Bolivijos žemųjų rūmų pir-kas, ir New Dehli burmistras, ir Australijos darbo partijos centro komiteto narys, ir rašytojas P. Sartre...
Gal būt daugiausia sovietinėms užmačioms bus pasitarnavusi kompartijos rikiuojama pasaulinė demokratinio jaunimo federacija savo organizuojamais jaunimo pasauliniais festivaliais. Tuo būdu ji stengiasi į sovietinius vandenis patraukti pirmiausia neutralųjį Azijos, Afrikos, P. Amerikos jaunimą.
Buvusieji šeši tokie festivaliai vyko anoje geležinės uždangos pusėje (Prahoj, Budapešte, R. Berlyne, Bukarešte, Varšuvoj, Maskvoj). Juose ir dalyvių daugumą sudarydavo anos pusės jaunimas. Tatai pabrėždavo festivalių prokomunistiškumą ir trukdydavo jų poveikį neutraliajam jaunimui. Festivalio tariamajam neutralumui bei universalumui pademonstruoti septintasis festivalis buvo pasiryžta organizuoti šiapus geležinės uždangos. Jis įvyko š. m. liepos 26 — rugpiūčio 4 dienomis Austrijos sostinėje Vienoje. Kur savo laiku Europos monarchinės viršūnės šauniai pokyliaudavo, susitelkė iš visų pasaulio kontinentų visokių rasių ir spalvų apie 18.000 jaunimo į prokomunistinį pasaulinį festivalį.
MOKSLAS IR CIRKAS FESTIVALY
Kokios plačios apimties jėgos buvo mobilizuotos šiam sovietų prasilaužimui laisvojo jaunimo fronte, galima orientuotis iš festivalio programos ir jai vykdyti priemonių. Parodoms, koncertams, filmams, posėdžiams, šokiams, baliams buvo išnuomotos 27 didžiausios ir gražiausios Vienos salės, 21 estrada atvirame ore, 7 sporto halės ir aikštės, 5 kinai, 1 cirko patalpos. Programoje buvo numatyta 9 masinės demonstracijos, 9 parodos (skulptūros, tapybos, liaudies meno, taikomojo meno, foto meno, filatelijos, vaikų darbų, dvi UNESCO), 84 koncertai ir pasirodymai salėse ir 60 koncertų ir pasirodymų atvirame ore, 13 lėlių teatro vaidinimų, 39 filmo seansai, 35 filmo varžybų seansai, 71 sporto varžybos (krepšinis, tinklinis, futbolas, stalo tenisas, lengvoji atletika, dviračių lenktynės, šachmatai, imtynės), 106 meno varžybos (dainininkų, chorų, styginių instrumentų, pučiamųjų instrumentų, piano, džazo, išraiškos šokio, liaudie šokių, liaudies muzikos), 90 posėdžių (tarpdelegacinių, statybininkų, metalistų, chemikų, mokytojų, muzikų, chorvedžių, foto mėgėjų, filatelistų, esperantininkų, sportininkų), 37 studentų posėdžiai ir vadinami seminarai (temos: studentų ir jų organizacijų vaidmuo visuomenėje, jaunas filmų artistas ir šių dienų pasaulis; sintetinės medžiagos ir jų vaidmuo; mokslas ir žmoniškumas; gamta ir žmogus; atomo energija šiandien ir rytoj; augštojo mokslo sudemokratinimo reforma; ko-loninių tautų ūkinės, politinės, kultūrinės problemos ir studentai), 10 ekskursijų, 5 cirko seansai ,buv. nacių KZ Mauthausene aplankymas. Iš viso buvo suplanuoti 569 įvairūs pastatymai ir pasirodymai. Vien Sov. S-gos delegacijoj iš 800 asmenų buvo 400 menininkų ir 125 sportininkai. Tarp jų Leningrado baletas, Maskvos simfoninis orkestras ir eilė sovietinių meno ir sporto įžymybių. Be to, satelitinių kraštų geriausios meno ir sporto jėgos ir laisvojo pasaulio delegacijų pasirodymai ir kai kurie specialiai angažuoti laisvojo pasaulio meno ir sporto ansambliai. Austrų spaudos teigimu, į festivalio masines demonstracijas įsijungti buvę įsakyta visiems Vienos ir apylinkių austrams komunistams ir komunizmo bendrakeleiviams. Be to, festivalio žiūrovams patirštinti buvę iš provincijos dar specialiai į Vieną sutraukta daugiau kaip 7,000 „saviškių”. Eventualiems kompartijos linijai priešiškiems pasireiškimams sutramdyti pasitelkta dar iš sovietų okupacijos Austrijoje laikų pagarsėję raudonieji smogikai. Festivalio dalyviams iš laisvojo pasaulio nuteikti buvo vartojama gausi įvairiakalbė liuksusinės išorės spausdintoji informacija. Technikiniai prietaisai, pvz., prožektoriai, atsigabenti iš Maskvos, žodžiu, festivalio pasirengimai visais atžvilgiais buvo didelio masto ir kruopštūs iki smulkmenų. Festivalio kaštai, austrų duomenimis — apie 4,5 mil. dolerių. Bet ką reiškia Sov. Sąjungai ir jos viešpataujamiems kraštams keli milijonai dolerių sovietiniam reikalui šaltojo karo sąlygomis!
AUSTRU JAUNIMO SUGESTIJOS
Šiai sovietinio pasaulio didingai demonstracijai laisvojo pasaulio jaunimui prosovietiškai nuteikti jo paties aplinkoje laisvasis pasaulis priešpriešiais beveik jokios savo programos neorganizavo, išskyrus pačių austrų privačią iniciatyvą. (Buvo ir amerikiečių ir britų, kad ir nelabai efektingos iniciatyvos. Red.). Atsiliepdamas į festivalio rengėjų kvietimą dalyvauti, Austrijos socialistinis jaunimas dar 1958 m. pradžioje savo atvirame laiške rengėjams, be kita ko, dėstė:
„Austrijos socialistinis jaunimas remia pasaulio jaunimo tarptautinių susitikimų idėją ir palaiko visas pastangas naujo karo grėsmei pašalinti. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad tokiam tikslui nėra tinkama priemonė propagandinė programa vieno politinio bloko naudai... Austrijos socialistinis jaunimas visai sutinka, kad reikalinga jaunimo tarptautinė demonstracija, kuri tvirtai pareikštų tikruosius pasaulio jaunų žmonių reikalavimus, tarp kurių pareikalautų įvykdyti ir šiuos:
„Taika ir įtampos atleidimas bendru simultaniniu ir visišku nusiginklavimu;
„Tarptautinė nusiginklavimo kontrolė, atominių bandymų nutraukimas;
„Parama tautų suvereninėms teisėms ir pasipriešinimas ūkiniam ir politiniam kolonizmui;
„Laisvė tautoms, velkančioms fašistinę ar komunistinę diktatūrą;
„Solidarumas Vengrijos ir Alžyro jaunimo, taip pat visų kraštų, dėl savo nepriklausomybės kovojančių, jaunimo laisvės kovai;
„Politinė veiklos laisvė visiems žmonėms ir visoms demokratinėms partijoms;
„Laisvė visiems žmonėms nuo nepriteklių ir priespaudos;
„Laisvė politiniams kaliniams; laisvė organizuoti profesines sąjungas, nepriklausomas nuo vyriausybės ar darbdavių tiek liaudies demokratijų kraštuose, tiek kolonijose;
„Laisvė keistis laikraščiais ir knygomis;
„Pasipriešinimas bet kuriai laikraščių, knygų, filmų, radijo cenzūravimo formai;
„Pašalinimas visų jaunimo judėjimo teisinių ir administracinių suvaržymų;
„Teisė visų kraštų jaunimui steigti demokratines savo organizacijas;
„Visų jaunų žmonių geras profesinis parengimas ir aprūpinimas darbu;
„Visų kraštų jaunimo švietimo laisvė.”
AUSTRŲ SIŪLYMAI ATMETAMI
Festivalio rengėjai tas austrų socialistinio jaunimo sugestijas atmetė. Tada austrų socialistinis, krikščioniškasis ir liberalinis jaunimas, taip pat skautai ir Vienos studentija sutarė bendromis jėgomis mėgsti ryšius su festivalio dalyviais ir sovietinę tikrovę jiems rodyti tokią, kokia ji yra.Tam reikalui šalia festivalio rengėjų :plakatų „Už taiką ir draugystę” atsirado tokio pat formato plakatai su šūkiu: Už
taiką ir draugystę — taip! Už komunizmą — NE!” Tam reikalui festivalio metu veikė keliolika informacijos punktų (Vienos spaudos teigimu — 15), kurie festivalio delegatus informavo ne tik gyvu žodžiu, bet ir aprūpino juos kišeninio formato „Doctor Živa-go”, „Naujoji Klasė” ir įvairiais kitais leidiniais įvairiomis kalbomis. Tam reikalui buvo organizuojamos festivalio delegatų ekskursijos į Austrijos — Vengrijos pasienį pamatyt tikrąją „geležinę uždangą” su apsaugos bokštais ir keliom eilėm spygliuotų vielų užtvaromis, taip pat į Wiener Neustadt pamatyt buv. gestapo — vėliau sovietų saugumo policijos paveldėtą kalėjimą, austrų paverstą savotišku muziejum, liudijančiu abiejų tų sistemų artimumą. Tam reikalui liepos 29 įvyko viešos diskusijos, tema „Kova prieš kolonizmą Azijoje ir Afrikoje”. Pagrindiniai kalbėtojai buvo iš Indijos ir Buriuos. Liepos 31 įvyko Vengrijos sukilimo minėjimas ir rugpiūčio 2 — tremtinių diena. Kalbėtojai atvyko iš Alžyro, Tibeto, Vengrijos. Menininkų rūmuose įvyko Austrijos jaunimo paroda. Žinomajam E. Fitzgerald vadovaujant, rugpiūčio 1 ir 2 d. d. įvyko 4 muzikos koncertai. Festivalio masinių demonstracijų metu viršum Vienos pakildavo lėktuvai, vilkdami šūkius „Atminkite Vengriją! Atminkite Tibetą”. Pačių kai kurių britų delegatų bandymas vienoj masinėj demonstracijoj nešti plakatą „Atminkite Tibetą” raudonųjų smogikų buvo tuoj pat likviduotas. Rodos, ta proga teko kiek nukentėti ir vienam Amerikos lietuviui. Iš 13 Vienos dienraščių festivalio metu 12 apie jį tylėjo.
FESTIVALIO BALANSAS
Dėl pačios festivalio eigos yra dvi skirtingos nuomonės. Rengėjai ir jų simpatikai tvirtina buvus didelį festivalio pasisekimą. Atvirkščiai, visa austrų demokratinė spauda konstatuoja festivalį savo uždavinio neatlikus.
Be abejojimo, visokių festivalio “artistų” keliolika tūkstančių, plus keliasdešimt tūkstančių Austrijos komunistų ir komunizmo bendrakeleivių, plūs moderni propagandos technika ir kompartijos meistriškumas propagandiniams efektams sukelti festivalio aplinkoje negalėjo nebūt čia stipriau, čia silpniau pajusta. Bet vien tuo seikėti festivalio rezultatas būtų paviršutiniška, nes tai tik fasadinis šonas. Ogi nevisi festivalio šonai vienodi. Būta ir nepasisekimų.
Pirmiausia, nepasisekė demonstruoti festivalio neutralumas ir visuotinumas. Jo prokomunistinis sektantizmas ir priklausomybė nuo Kremliaus buvo visuotinai akivaizdi.
Antra, Afrikos, Azijos, P. Amerikos jaunimo neutralieji atstovai turėjo progą ant sovietinio ir laisvojo pasaulių ribos komunistinio ir laisvojo jaunimo nuomonių ir veiksmų susikryžiavimuose visai konkrečiai patirti tų dviejų pasaulių siekimų, metodų, priemonių skirtumus. Jei festivalio pirmomis dienomis nedaug kam iš delegatų rūpėjo pamatyt „geležinę uždangą” realybėje, tai festivalio antroj pusėj tam susidomėjimui patenkinti prireikė 12 erdvių autobusų.
Trečia, laisvajam jaunimui negalėjo nekristi akysna ta griežta jaunimo iš anapus izoliacija, kad privačiai nebendrautų su laisvuoju jaunimu. Festivaliui vykstant anoj pusėj, tokios problemos nebuvo.
Ketvirta, nors ir kaip kacetiškai izoliuojamas, sovietinio pasaulio jaunimas vistiek turėjo progų matyti Vienos krautuvių prekylangius, patirti įvairių dalykų kainas ir stebėti bendrą gyvenimo lygį.
Austrų spauda (po festivalio) konstatavo tokius būdingus festivalio eigai reiškinius:
Festivalio atidaryme buvę laukta dalyvausiant apie 100.000. Vienos policijos duomenimis, faktiškai dalyvavę apie 45.000.
Buvę jaučiama publikos stoka festivalio programoje. Kai kurie programos punktai dėl to buvo visai išleisti. Kai kurie pakeisti. „Pasaulinė žemės ūkio jaunimo šventė” buvo numatyta Kremse, programoje dalyvaujant keletui didžiųjų delegacijų. Faktiškai ta šventė buvus perkelta į Vienos priemiestį Kaisermuehlen ir publikos susirinkę apie 400 iš vietos fabrikų darbininkų, nuo 40 iki 60 metų amžiaus „jaunimo”. Geriausių komandų futbolo žaidynėse Vienos stadijone testebėjo apie 8.000 žiūrovų. (Stadijone telpa 90.000). Maskvos radijo orkestro aukšto meninio lygmens koncerte Musikverein didžiojoj salėj tedalyvavę 210 klausytojų.
Raudonosios Kinijos delegatui kalbant studentų seminare apie Formozos priklausomybę Kinijos žemynui, plojimai buvę gausūs, bet jo teisinimą Kinijos agresijos Tibete palydėjusi absoliuti tyla.
Festivalio ekskursija į Mauthauseną pagerbti nacių aukas ten radusi vainikus su įrašais nacių-sovietų teroro aukoms ir atitinkamose vietose šalia „Hackenkreuzo” ir kūjo bei pjautuvo ženklus.
Suvedant festivalio balansą, susidaro įspūdis, kad septintuoju jaunimo festivaliu sovietų prasilaužimas laisvojo jaunimo fronte į sovietinius vandenis patraukti neutralųjį jaunimą bus bumerangu pataikęs patiems rengėjams. Gal dėl to ir festivalio šeimininkai — Austrijos komunistai buvo isteriškai pikti.
Antra vertus, festivalis parodė, kad, nepaisant sovietų materialinių išteklių didingai programai, nepaisant komunistinės drausmės, laisvės sąlygomis sovietų propagandinės užmačios, atsitrenkę į jaunimo tautinį ryžtą, energiją bei išradingumą, ir į patriotinės visuomenės bei spaudos tautinį solidarumą, subliūkšta, savo tikslo nepasiekę. Bet tai tik laisvojo pasaulio de-fenzyva. Kada gi laisvasis pasaulis pereis ofenzyvon? Kada gi bus laisvojo jaunimo pasaulinis festivalis?
OKUPUOTOS LIETUVOS ATSTOVAI FESTIVALY
Nors sovietinė propaganda, kur jainaudinga, pabrėžia vadinamų sovietinių respublikų tariamą suverenumą, tarptautiniame bendravime tas respublikinis suverenumas visai užgniaužiamas. Ir Vienos festivalyje vadinamos LTSR delegacijos nebuvo, bet tik Sov. Sąjungos delegacija su 80% rusų dalyvių. Tos delegacijos iškilmingame koncerte tik antroj daly gavo progos pasirodyti šalia rusų dar ukrainiečiai, uzbekai, lietuviai, baškyrai, gruzinai. Lietuvių sekstetas liaudies instrumentų meninėse varžybose laimėjo aukso medalį.
Septynis lietuvius programos dalyvius „globojo” ne tik jų vadovas, bei Kalvarijos rajonų „komsomolo” sekretorius V. Morkūnassu Vilniaus miesto ir Kybartų, bei Kalvarijos rajonų „komsomolo’ sekretoriais (A. Česnavičium, L. Šnipu, J. Grigučiu), bet ir tokie „turistai” kaip Lietuvos „komsomolo” sekretorius J. Petkevičius, rašytojų sekretorius J. Marcinkevičius, dailininkų sekretorius K. Bagdonas, Komjaunimo Tiesos redaktorius A. Laurinčiukas.
Vienoje susitiko du lietuviai, du žurnalistai. Vienas su foto aparatu, kitas su sputniko ženkleliu atlape. Tremtinis Vyt. Valaitis ir KOMJAUNIMO TIESOS redaktorius A. Laurinčiukas. Išsikalba apie kapitalistinį ūkį, deportacijas, vengrų sukilimą, kolchozus, lotyniško raidyno panaikinimą Lietuvoje. Komjaunuolis redaktorius dementuoja sovietų kėslus įvesti „graždanką” ir net pažada tai pakartoti KOMJAUNIMO TIESOJE. Pažadą išpildo rugpjūčio 25 numeryje, nors ir labai subjektyviai.
Prie besikalbančių prieina italaitė. Norėtų su lietuviu Laurinčiuku pasikeisti ženkleliais. Laurinčiukas atliekamų neturi. Pasiūlo monetų. Lietuviškų monetų, — su sąmojum patikslina Vyt. Valaitis.
VT. VT.
