PAKILK, TĖVIŠKE
K A R I Ū N A S
Žiūrėk, pavasaris atbunda, saulė juokias,
Ir upėse tuoj ižas pajudės.
Pakilk ir tujen, mano tėviške,
Pakilk iš naujo džiaugtis ir žydėt
Tave sukaustė ilgos, sunkios žiemos.
Tu kaip gražuolė mieganti buvai.
Žiūrėk, per dangų paukščiai mėlyni sugrįžta,
Ir tu laisva išeisi džiūgauti su jais.
Žydės purienos gelsvos pakelėse.
Žydės žibutės mėlynam šile,
Ir tu pajusi tave šaukiant —
Gyvent jaunystės ir pavasario galia ...
Ir mes žydėsim čia, pavasariais žydėsim,
Žydėsim vasarom, ir niekad neateis ruduo.
Tu mūsų širdyse šakelėm rūtų sužaliuosi,
O soduos vyšnios žydinčios baltuos.
Iš partizanų poezijos
