Kovo 26-27 žuvę partizanai

Tigro rinktinės štabo pareigūnas Leonardas Basys-Švyturys (kairėje) ir Tigro rinktinės vadas Vincentas Žaliaduonis-Rokas.
(V. Striužo asmeninė kolekcija)

Žaliaduonis Vincentas-Rokas, Cezaris, Djakonas gimė 1910 m. lapkričio 2 d. Lazdijų valsčiaus Kučiūnų kaime. Baigė Lazdijų „Žiburio" gimnaziją. 1935-1938 m. mokėsi Kauno karo mokykloje. Ją baigęs buvo paskirtas į Ukmergę. 1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai, su savo vadovaujamu pulku atvyko į Vilnių. 1944 m. rugpjūčio mėn. pradėjo partizanauti. 1946 m. spalio 1 d. paskirtas Vytauto apygardos Tigro rinktinės vadu. Kurį laiką buvo Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vado pavaduotojas. Jam tiesiogiai dalyvaujant ir vadovaujant Ignalinos ir Švenčionių rajonuose, taip pat Baltarusijoje įvykdyta daugiau kaip 30 akcijų prieš sovietinius aktyvistus. Žuvo 1952 m. kovo 27 d. aktyvaus partizanų rėmėjo Vaiškūno sodyboje Švenčionių rajono Bujutiškės kaime karinės čekistinės operacijos metu kartu su partizanu M. Cicėnu-Erškėčiu. Kūnai buvo išniekinti Ceikiniuose. 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu V. Žaliaduonis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I  eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Šaulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II  eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)

Juozas Karvelis-Šernas iš Šilagalių k., Šimonių vls., žuvo 1949 m. kovo 27 d.

PEREVIČIUS Vytautas-Dobilas, gim. 1924 m. Meldučių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 27 d. prie Lementiškio k., Leliūnų vls. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

TAURO APYGARDOS VYTENIO BŪRYS

1946 m. vasario mėn. iš Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų ypatingiems baudžiamiesiems veiksmams buvo sudaryta speciali grupė Siaubas, kuri 1946 m. balandžio 1 d. Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono įsakymu Nr. 1 nuo balandžio 20 d. buvo perorganizuota į Vytenio būrį ir atskirta nuo Geležinio Vilko rinktinės. Būrys buvo tiesiogiai pavaldus Tauro apygardos štabui ir tiesiai iš jo gaudavo visus įsakymus ir nurodymus. Būriui vadovauti buvo paskirtas Siaubo grupės vado Albino Krupavičiaus-Siaubo pavaduotojas Jonas Valaitis-Žaibas.


Jurgis Bekampis-Šalmas.
Nuotrauka iš 1946 m. kovo 16 d. laikinojo liudijimo. I
š Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų


Algimantas Sergijus Gustaitis-Kimas.

Nuotrauka iš 1945 m. gruodžio 29 d. laikinojo liudijimo.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų


Vytenio būrio kovotojai prie Marijampolės ateitininkų  paminklo.

Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: Algimantas Sergijus Gustaitis, Vincas Baronas, Kazys Klimas, Jurgis Bekampis, Sigitas Akelaitis; antroje eilėje: Stasys Gudaitis, Juozas Kiniauskas, Petrauskas, Edmundas Bronius Simanavičius Simanaitis.

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų

 

Siaubo grupė, vėliau – Vytenio būrys, veikė Marijampolėje ir jos apylinkėse.

Jį sudarė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, Mokytojų seminarijos, Amatų, Prekybos mokyklų aukštesniųjų klasių moksleiviai. Būrio kovotojai bausdavo sovietų kolaborantus: 1946 m. gegužės 9 d. nušovė stribą Beliavičių, o gegužės 20 d. – Marijampolės apskrities profsąjungos pirmininką Gutauską. Tą patį mėnesį nušovė Marijampos aps. kompartijos komiteto darbuotoją, SSRS Aukščiausiosios tarybos deputatę Izabelę Laukaitytę ir Mokytojų seminarijos partorgą Vytautą Labanauską.

Būrio kovotojai taip pat organizuodavo okupacinės valdžios akcijų sabotažą, rinko lėšas pogrindžiui ir nuo okupantų nukentėjusiems asmenims remti, tiekė partizanams medikamentų, platino iš Tauro apygardos štabo gautus atsišaukimus ir laikraštį „Laisvės žvalgas“, patys spausdino ir platino antisovietinius atsišaukimus. 1946 m. žiemą, siekdami sustabdyti Lietuvos gyventojų trėmimą, būrio kovotojai susprogdino tiltą per geležinkelį.

Kovotojai veikė griežtos konspiracijos sąlygomis, į operacijas susirinkdavo tik gavę apygardos štabo nurodymus ir įsakymus dėl konkrečios užduoties. Dienomis gimnazistai ir moksleiviai lankė pamokas ir paskaitas.

Būrio veiklą nutraukė išdavystė. Užverbuotas partizanas, tapęs agentu smogiku, suteikė MGB reikalingą informaciją ir 1946 m. liepos 19 d., per Dainų šventę, buvo suimtas Vytenio būrio vadas Žaibas, kuris tardomas neištvėrė kankinimų (jis tapo agentu „Laukinis“ ir buvo paleistas).

1946 m. liepos mėn. MVD kariuomenė Marijampolės mieste ir Marijampolės, Liudvinavo, Igliškėlių, Gudelių bei Sasnavos valsčiuose vykdė kruopščiai suplanuotą karinę čekistų operaciją, kurios metu, liepos 23–25 d., suimta vienuolika Tauro apygardos Vytenio būrio narių, Marijampolės Rygiškių Jono (tuometinės Marijampolės 1-osios) gimnazijos mokinių. Visi jie buvo kalinti Marijampolėje, Vilniuje. 1946 m. lapkričio 29 d., po beveik keturis mėnesius trukusių tardymų ir kankinimų, Vilniuje LSSR NKVD kariuomenės karo tribunolas paskelbė nuosprendį. Septyni kovotojai (Sigitas Akelaitis, Stasys Gudaitis, Juozas Kiniauskas, Kazys Klimas, Kazys Rainys, Edmundas Bronius Simanavičius Simanaitis ir Justinas Vosylius) buvo įkalinti dešimčiai metų GULAG’o lageriuose, o keturiems – Vincui Baronui, Jurgiui Bekampiui, Algimantui Sergijui Gustaičiui ir Alfonsui Antanui Žukauskui  – skirta mirties bausmė. Nuosprendis įvykdytas 1947 m. kovo 26 d. Vilniuje. Nužudytųjų palaikai buvo užkasti Vilniaus Tuskulėnų dvaro teritorijoje.

1994 m. Tuskulėnų dvaro teritorijoje vykusių archeologinių tyrimų metu vienoje iš duobių buvo ekshumuoti, o vėliau identifikuoti visų keturių gimnazistų palaikai.

2001 m. rugpjūčio 17 d. jie iškilmingai palaidoti naujosiose Marijampolės (Bliūdžiškių) miesto kapinėse esančiame Tauro apygardos partizanų memoriale.

 

VINCAS BARONAS- VYŠNELIS
1928 01 11–1947 03 26

Vincas Baronas, Juozo, gimė 1928 m. sausio 11 d. Marijampolės aps. Liudvinavo vls. Avikilų k.

Į Marijampolės Rygiškių Jono valstybinę berniukų gimnaziją buvo priimtas 1941 m. Vytenio būrio kovotojas nuo 1946 m. balandžio mėn. Marijampolės 1-osios gimnazijos 7-osios klasės moksleivis.

1999 m. spalio 19 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

JURGIS BEKAMPIS- VIŠAKIS, ŠALMAS

1925 04 16–1947 03 26

Jurgis Bekampis, Andriaus, gimė 1925 m. balandžio 16 d. Marijampolės aps. Javaravo vls. Šlavančių k.

Į Marijampolės Rygiškių Jono valstybinę berniukų gimnaziją buvo priimtas 1940 m. Siaubo grupės kovotojas. 1946 m. balandžio viduryje buvo paskirtas Vytenio būrio 1-ojo skyriaus vadu. Išlikusiame pažymėjime, galiojančiame iki 1946 m. rugsėjo 1 d., nurodoma kad J. Bekampis yra Marijampolės 1-osios gimnazijos 7a klasės mokinys.

1999 m. spalio 19 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

ALGIMANTAS SERGIJUS GUSTAITIS- KIMAS
1928 03 30–1947 03 26

Algimantas Sergijus Gustaitis gimė 1928 m. kovo 30 d. Marijampolės aps. Sasnavos vls. Obelinės k. Sergijaus Gustaičio ir Petronėlės Montvilaitės-Gustaitienės šeimoje. Dėdė Antanas Gustaitis buvo Lietuvos aviacijos pradininkas, AMBO lėktuvų konstruktorius (1941 m. sovietų suimtas ir spalio 16 d. sušaudytas).

Į Marijampolės Rygiškių Jono valstybinę berniukų gimnazijos 2-ąją klasę buvo priimtas 1941 m. rugsėjo 15 d. Siaubo grupės kovotojas. 1946 m. balandžio 1 d. Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono įsakymu Nr.1 jam pareikšta padėka už apygardos štabui parūpintą rašomąją mašinėlę. Netrukus buvo paskirtas Vytenio būrio vado adjutantu. Išlikusiame pažymėjime, galiojančiame iki 1946 m. rugsėjo 1 d., nurodoma, kad A. S. Gustaitis yra Marijampolės 1-osios gimnazijos 7b klasės mokinys.

1999 m. spalio 19 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

ALFONSAS ANTANAS ŽUKAUSKAS- LIZDEIKA
1928 02 19–1947 03 26

Alfonsas Antanas Žukauskas gimė 1928 m. vasario 19 d. Marijampolės aps. Šumskų vls. Meškučių k. Antano Žukausko ir Zuzanos Račkelytės-Žukauskienės šeimoje. 1942–1943 m. mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos 3-iojoje klasėje.

Siaubo grupės kovotojas. Nuo 1946 m. balandžio mėn. Vytenio būrio 2-ojo skyriaus vadas ir Tauro apygardos štabo ryšininkas. Jo bute veikė Vytenio būrio štabas. Marijampolės 1-osios gimnazijos 6-osios klasės moksleivis.

1999 m. spalio 19 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201703_TA_Vytenio.pdf

 

Aštrauskas Jurgis - Slibinas. Kulkosvaidininkas. 1946.03.26 žuvo Vierčiškės k. Jankų vlsč. kartu su Z. Rudzevičium ir N. Vasaičiu. Žalgirio rinktinės Meškos būrys.

Bekampis Jurgis - Višakis, Šalmas. 1925-1947.03.26. G. Šlavančių k. Igliškėlių vlsč. Vytenio būrio I skyriaus vadas. Suimtas 1946.07.23. Sušaudytas. Užkastas Tuskulėnuose.

Bernatonis - Bukis iš Pelekonių k. Jiezno vlsč. 1915(7)- 1945.03.26. Žuvo Vangų k. Prienų vlsč. Geležinio Vilko rinktinė.

Bernatonis - Lapė iš Pelekonių k. Jiezno vlsč. 1924- 1945.03.26. Žuvo Vangų k. Prienų vlsč. Geležinio Vilko rinktinė.

Grabauskas (Grabliauskas?) Vytautas - Žydruolis. G. 1927 m. Girininkų k. Pakuonio vlsč. Aktyvus partizanų rėmėjas, dalyvaudavo partizanų atliekamose operacijose. 1949 m. pr. stojo į Geležinio Vilko rinktinės 51-osios kuopos partizanų gretas. Žuvo 1949.03.26 Kudirkų k. Pakuonio vlsč. Jį išdavė sodybos, kurios bunkeryje slėpėsi, šeimininkas.

Gustaitis Algimantas - Kimas, 1928-1947.03.26. G. Obelinės k. Sasnavos vlsč. Gen. A. Gustaičio sūnėnas. Vytenio būrio vado adjutantas. Suimtas 1946.07.23. Sušaudytas. Užkastas Tuskulėnuose.

Lenčiauskas Algis - Aras iš Panemunės k. 1925- 1949.03.26. Žuvo Laukiškės k. prie Išlaužo. Kartu žuvo A. Senikas-Švyturys. Geležinio Vilko rinktinė.

Matulaitis Jurgis - Slibinas iš Dzūkijos. Tarnavo pas ūkininką Barzduose. Žuvo 1946.03.26 Barzdų kautynėse. Kulkosvaidžiu dengė atsitraukiančius draugus ir susisprogdino.

Rudzevičius Zigmas-Žaibas. G. 1917 m. Buktiškių k. Barzdų vlsč. 1945 m. dirbo Griškabūdyje prie kalinių, išvedė keliolika kalinių iš kalėjimo. Žuvo 1946.03.26 per kautynes Vier-čiškės k. Jankų vlsč. Kulkosvaidininkas. Buvo numestas Barzduose. Kaulai rasti kasant pamatus Juozo Mačiansko namui. Žuvo kartu su Aštrausku-Slibinu. Žalgirio rinktinė.

Senikas Antanas - Švyturys. G. 1910 m. Mačiūnų k. Prienų vlsč. Jo sodyboje susitikinėjo 51-osios, 52-osios ir 53-iosios kuopų partizanai. 1948 m. Švyturys buvo paskirtas skyrininku, būrininku. Žuvo 1949.03.26 Kudirkų k. Pakuonio vlsč. Prienų apskr. Geležinio Vilko rinktinė.

Vasaitis Nikodemas - Ąžuolas, Perkūnas. 1924- 1946.03.26. Partizanas nuo 1945.07.11. Žuvo Jankų vlsč. Vierčiškės k.Žukauskas Alfonsas - Lizdeika. 1928-1947.03.26. G. Marijampolės apskr. Meškučių k. Vytenio būrio 3 skyriaus vadas. Suimtas 1946.07.23. Sušaudytas. Užkastas Tuskulėnuose.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

kovo 26d. Vozgėlių kaime su savo partizanais žuvo būrio vadas Petras Silavičius-Lapas

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-16-1996.pdf

Mikalajūnas Feliksas-Žalgiris, Stasio, g.1926 m. Lyduokių apyl. Griežionių k.; išėjo į mišką 1947 m.; ž.1949 03 26 Šešuolių apyl. Ažupėnų (Užupėnų) k. bunkeryje pas Skuodį kartu su Spartaku ir Kirka; perlaidotas Dukstynos kapinėse.

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-27-2000.pdf

Aidas-Kazys Kazakevičius, g,1926m Bačkininkų km, Pakuonio  valse, Kauno apskr. Buvo aktyvus partizanų rėmėjas, pasyvus kovotojas. 1949m. pradžioje įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51 kuopos partizanų gretas. Žuvo 1949 03 26 Kudirkų km, Pakuonio valse, Prienų apskr.

Jį keršto sumetimais išdavė sodybos, kurios bunkeryje jis slėpėsi, šeimininkas. 1950m rudenį, po mirties, buvo apdovanotas III laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais).

Žydruolis-Vytautas Grabauskas, g.l927m. Girininkų km, Pakuonio valsč, Kauno apskr. Buvo aktyvus partizanų rėmėjas, pasyvus

kovotojas, dalyvaudavo partizanų atliekamose operacijose. 1949m pradžioje stojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51 kuopos partizanų gretas.

Žuvo 1949 03 26 Kudirkų km, Pakuonio valsč, Prienų apskr.

Jį keršto sumetimais išdavė sodybos, kurios bunkeryje jis slėpėsi, šeimininkas 1950m rudenį, po mirties, buvo apdovanotas III laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais).

https://partizanai.org/failai/html/kai-zuvom-del-tevynes.htm

Kovo pradžioje NKVD divizija vykdė ofenzyvą prieš Pušaloto, Pasvalio, Žaliosios girios partizanus Panevėžio aps. Persekiojami partizanai pasitraukė į Eimuliškio-Ažagų miškus. Čia apie 350 partizanų Eimuliškio miške įsirengė 3 stovyklas poilsiui. Kovo 27 d. rytą jas puolė NKVD daliniai - 261 ŠP(438,15). Pirmiausia buvo pulta viena vietinių vyrų, daugiausia iš Dragonių k., stovykla, o pasigirdus šūviams į pagalbą metėsi kaimynystėje stovyklavę partizanų būriai(858,107). Okupantų dokumentuose "didžiausių junginių pajėgų sutriuškinimu" pavadintas mūšis truko iki vakaro, kuomet pasinaudodami tamsa partizanai Jokūbavo mišku sugebėjo prasiveržti Pakruojo link. Partizanų žuvo apie 76-80 žmonių (pagal okupantus -120-121, paimta į nelaisvę 18-19, iš kurių 5 sužeisti; tačiau tokio skaičiaus nepatvirtina paimti ginklai). Žuvo partizanų būrio vadas Bronius Giedrikas-Švelnys, Antanas Bručas-Strazdclis, Stasys Baranauskas, Kostas Blynas, Petras Dirvonauskas, Jonas Janulevičius-Montė, Juozas Kazlauskas, Kazys Miknevičius, Liucijus Paliūnas, Jaroslavas Pšetulskis, Vladas Pašakinskas, Kazimieras Petravičius, Kazimieras Repšys, Antanas Šliogeris, Vladas Šlevas, Domas Tumas-Dulkė ir kt.

https://partizanai.org/failai/html/lietuvos_karas.htm

Janina Gelumbauskaitė. Žuvo 1945 03 27.

Adelė Lindaitė. Žuvo 1945 03 27 Eimuliškių-Ažagų kautynėse. Palaidota Jakubonių kapinėse.

Pranas Pašilis-Žaibas, Girėno b. Ž.1952 03 27.

Jonas Sipavičius-Želigovskis, Kupiškio vls., Vytenio b. Ž.1948 03 27.

Jonas Tutinas-Robinzonas, Panevėžio vls., Spirakių k., Margio r. Audros b. Ž.1945 03 27.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

VALANČIŪNAS MYKOLAS - Vaiduoklis, Aitvaras, g.1921 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Aušros būrio partizanų vadas. 1948 03 27 su V.Perevičiumi ėjo į Leliūnus Velykų proga iškelti trispalvės ir prie Lementiškio k. susidūrė su į pasalą pasiųsta 14 kareivių grupe, vadovaujama ltn.Cibo ir j.ltn.Buroko. Abu partizanai žuvo, sunkiai sužeistas čekistų būrio vadas Cibas ir kulkosvaidininkas Tkačenka.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Iš savo šnipų sužinoję apie dviejų štabų dislokacijos vietą, Klaipėdos srities MGB valdyba 1951 m. kovo 27 d. organizavo čekistinę-karinę operaciją, kurioje dalyvavo daug MVD kariuomenės, vadovaujamos 4 pulkininkų laipsnius turinčių karininkų. Štabų bunkeris ir visas miško kvartalas buvo apsuptas keliais priešo kareivių žiedais. Kautynių metu žuvo Birutės rinktinės štabo viršininkas Vincas Pluščiauskas-Aras, Dubysos rajono štabo narys Napoleonas Lukošius-Jaunutis, jo brolis Simas Lukošius-Jurgutis, partizanas Antanas Narbutas-Arūnas, jo brolis Jonas Narbutas Andrius, Bronius Žalkauskas-Vasmontas, gyvas suimtas tik prieš mėnesį laiko įstojęs į partizanų būrį Vytautas Barauskas-Teisutis.

https://partizanai.org/failai/html/kestucio-partizanai.htm

Povilavičiūtė Aldona-Laukinukė, Indyra, kurią MGB vadina moterų kuopos vade. Tuo metu ji buvo štabo ryšininke. B. Trakimo-Genelio žiniomis, ji žuvo 1945 metų kovo mėn. 27 dieną mūšyje prie Dubių vienkiemio.

Kacevičius Zigmas-Genys    iš Gilučių km. Žaslių valsč. 3-io bataliono vadas, ž. 1945 03 27 Čiobiškyje.

Marcinauskas Vytautas-Pluta iš Čiobiškio, apygardos štabo skyriaus viršininko pavaduotojas, ž. 1945 03 27 Čiobiškyje.

https://partizanai.org/failai/html/zalio-velnio-takais.htm

Lapinskas Adomas, Jono, sl. Uosis, Algirdo-Audros brolis, g. 1923 Rusių Rago k., Musninkų vlsč. Nuo 1944 - DKR Vilko būrio, 1-o bataliono partizanas. Žuvo 1945 03 27 Čiobiškyje, užpuolus štabą prieglaudoje, sužeistas nuskendo Neryje.

Marcinauskas Juozas Vytautas, Leonardo, sl. Pluta, Stasio, Vlado-Tauro ir Janinos-Neužmirštuolės brolis, g. 1912 Čiobiškio mstl., Musninkų vlsč. Tarnavęs LK. Giedraičių bažnyčios vargonininkas. 1944 02-05 - VR karys, 07 su Žaliuoju Velniu pradėjo organizuoti DKR. Nuo 1945 02 05 - 5 LLA apylinkės štabo viršininko padėjėjas ir štabo raštininkas, laikraščio „Laisvės keliu" leidėjas. Žuvo 1945 03 27 užpuolus štabą Čiobiškio prieglaudoje kartu su J. Markuliu-Vaiduokliu ir M. Tveraga-Aru. Palaikai numesti prie kapinių tvoros, o naktį karste palaidoti Čiobiškio kapinėse. 

Markulis Jonas, sl. Vaiduoklis, g. Deltuvos vlsč. LK leitenantas, tarnavo Ukmergėje. 1941 prasidėjus karui, liko Lietuvoje. 1942-1944 Smurgainių burmistras. Nuo 1944 07 su Žaliuoju Velniu pradėjo organizuoti DKR. Būrio vadas, 1945 01 20-5 LLA apylinkės 5-o bataliono organizatorius ir Vanagų padalinio vadas, 02 05 - apylinkės štabo viršininkas. Žuvo 1945 03 27 užpuolus štabo slėptuvę Čiobiškio prieglaudoje kartu su J. Marcinausku-Pluta ir M. Tveraga-Aru. Palaikai numesti prie kapinių tvoros, o naktį karste palaidoti Čiobiškio kapinėse.

Matačiūnas Vaclovas, Kazimiero (Kazio), g. 1922 Bučionių k., Žaslių vlsč. Nuo 1945-A rinktinės 2-o bataliono Sūkurio kuopos partizanas. Žuvo 1946 03 27 Dubių k.

Surmilavičius Kazys, Jono, sl. Klevelis, Klevas, Antano-Dūmo ir Motiejaus-Sparnuočio brolis, g. 1918 Laukagalio k., Žaslių vlsč. LK liktinis vyr. puskarininkis, vėliau tarnavo policijoje. Nuo 1944 10 - DKR partizanas, 12 01 - štabo narys ir 1-o būrio, 1945 01 20 - 5-os LLA apylinkės 1-o bataliono organizatorius ir Vanagų padalinio vadas. Žuvo 1945 03 27 netoli Rusių Rago k. 

Tveraga Mykolas, Mykolo, sl. Aras, Česlovo-Vilko ir Onos brolis, g. 1919 Rusių Rago k., Musninkų vlsč. Nuo 1944 07 - DKR Vilko kuopos, 1945 - 5-os LLA apylinkės štabo apsaugos būrio partizanas. Žuvo 1945 03 27 užpuolus štabo slėptuvę Čiobiškio prieglaudoje kartu su J. Marcinausku-Pluta ir J. Markuliu-Vaiduokliu. Palaikai numesti prie kapinių tvoros, o naktį karste palaidoti Čiobiškio kapinėse. 

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm