Nuo graikų iki mūsų laikų
BALYS PAVABALYS
P r o l o g a s
Aš norėjau prikelti mūzą bent vieną
Iš visų devynių.
Bet pakilo jos visos ir laužias per sieną.
Apsiginti nuo jų neturiu šovinių.
Neturiu gal ir noro nei valios:
Negi pyksiu, kad jos liberalios!
M ū z ų m u z i k a
Euterpė iš lyrikos išmeta lyrą
Ir akmenį širdžiai sutriuškinti rita.
Iš tų šukių visų, kur istorijon byra,
Klija suklijuoja istoriją kitą;
Ir mane, kaip tą šukę, ji laiko
Priklijuotą prie laiko.
Erata (nekalta,
Tartum pieno puta)
Į erotiką seksą įmaišo.
Į Uraniją veltui žiūriu:
Nematau danguje žiburių,
Nes išlįsti nemoku iš maišo.
Įmaišytas komedijon Talijos pokštų,
Nuo tų pokštų aš tragiškai trokštu.
Melpomenė kardu, kaip andai, nebemoja,
Tik prispaudžia mane savo koja:
— Įsisąmonink žemės rutiną
Ir daugiau nežiūrėk į Sietyną.
Būk pirkliu, o nebūk poetu! —
Ir prispaudžia batu.
Iš to maišo vogčiom išsirangęs,
Bijau net pažvelgt į padanges.
Bet matau, kad ir žemėje rojus,
Bolševikui plačiai išsižiojus.
Kukurūzų prisėta visur ligi valiai.
Visur balalaikos, visur festivaliai.
Apolonas ant kelmo rūko taboką,
O kelmynėj kazoką Terpsichora šoka.
Polihimnija himną prakilnų užgieda
(Net ir man, užkietėjėliui, ašaros rieda)
Skelbia taiką ir laiką jėgų sujungtų—
Net man darosi dūšioj skaistu,
Ir Jungtinių Tautų jubilėjų
Aš rusiška vodka aplieju.
Tuojau Kalijopė įkimba į temą:
Ji politikų garbei kuria poemą
Apie garsą bei narsą šio meto vandalų
Ir jų tikslą didžiai idealų,
Kuriam aš lenkiuos, nes bijausi,
Kad nesmogtų koks tipas į ausį.
E p i l o g a s
Aš norėjau prikelti mūzą bent vieną
Iš visų devynių.
Bet pakilo jos visos ir laužias per sieną.
Negi siųsiu visas po velnių!
Tik sakau: Tegu traukia jus plynios!
Eikit gulti, visos devynios!
