Tremties Trimitas
Redaguoja —š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave., Racine, Wise.
LAISVĖS KOVOS METAI
Lietuvių tautos istorija gausi įvykiais, rodančiais, kad mūsų protėviai vedė sunkias kovas dėl savarankiškumo ir laisvės. Daug garbingų žygių atlikta, daug kraujo pralieta, daug džiaugsmo ir liūdesio patirta. Lietuva, apsupta gausesnių ir galingesnių kaimynų per šimtmečius atsispyrė jų spaudimui ir tik tuomet, kai bajorija prarado savąjį būdą ir tautines dorybes svetimajam stabui, pateko į dvasinę lenkų ir fizinę rusų vergiją.
Prieš 50 metų per aukas ir pasišventimą atgavome nepriklausomybę, kuria neteko ilgai džiaugtis, bet kuri paliko neišdildomą tikėjimą laisve ir norą būti laisvais.
Tiesa, kad Lietuvoje laisvė tik laikinai užgniaužta. Tačiau, taip pat tiesa, kad laisvė nedaloma ir nepakeičiama. Tie, kurie jos siekia, dėl jos aukojasi ir nenuleidžia rankų pavojuose, ją laimės. Anksčiau ar vėliau laisvė grįš į Nemuno šalį. Mus, gi, ragina pareiga rikiuotis į tų pirmūnų eiles, kurios ateina iš amžių glūdumos ir tęsiasi nenutrūkstančia grandine į ateitį, kurioms Lietuvos laisvė buvo šventas reikalas.
DIEVE, STIPRINK KENČIANČIĄ LIETUVĄ ...
(š. inž. Vytauto Galvydžio sveikinimo žodis IV-jam LŠST Visuotinam Atstovų Suvažiavimui)
Sveikinu seses ir brolius šaulius Kanados ir JAV LFB vardu ir linkiu šio suvažiavimo metu šalia organizacinių reikalų svarstymo pažvelgti į dabartinio laikotarpio šauliams statomas pareigas ir jų atlikimą.
Prieš įsijungdamas į rezistencinį LFB eilėse veikimą, dar esant Lietuvai nepriklausomai, esu davęs Utenoje šaulišką priesaiką, kurią pirmosios bolševikų okupacijos metu teko patvirtinti virš 10 mėn. kalinio dalia ir, iki šios dienos tebesitęsiančioje, prieš Lietuvos okupantus aktyvioje rezistencijoje. Esu pilnateisis šaulys ir Šaulių S-ga yra mano organizacija, todėl jaučiu pareigą pasidalinti kaikuriomis mintimis su jumis.
Šaulio pirminis tikslas yra ginti Lietuvą nuo priešų ginklu ir kitomis priemonėmis. Mūsų tautos istorija yra liudininkė šaulių įnašo į Lietuvos Nepriklausomybės kovas, 1941 metų tautos sukilimą ir partizanines grumtynes su okupantais po II-jo Pasaulinio karo. Dabartinės dienos uždavinių Lietuvai atlikimo istorija esame mes patys. Todėl istorija bus mūsų teisėja.
Nevienas iš jūsų, kaip ir aš pats, esame girdėję tam tikrų nemalonių priekaištų mūsų adresu: mėgstą uniformas ir medalius, neturį savo veiklai pagrindo, nes su šautuvėliu tėvynės neišlaisvinsią.
Tai čia primenu tam, kad tikrovės kontrastas išryškintų esamą padėtį. Esame kovos organizacija, turime tradicijas ir garbingą praeitį. To neišsižadėsime. Tiesa, karinis organizacijos pobūdis nėra atsakymas į šios dienos mums keliamas problemas. Bet dar didesnė tiesa, kad šauliai išsiskiria iš kitų lietuviškų organizacijų savo narių idealistiniu nusiteikimu ir tyru, tėvynės meile persunktu, patriotizmu, uoliu pareigų atlikimu ir pasiaukojimu. Tai ir yra šiądien mūsų organizacijos esminė žymė.
Šauliai, pasitraukę iš tėvynės, nepasitraukė iš kovos lauko dėl tautos laisvės. Ne vien ginklu yra kovojama su priešu. Šiuo metu Lietuvos okupantas daugiau bijo sąmoningo lietuvio patrioto, negu kad su pabūklu apsiginklavusio kario.
Tam jis kuria ir skleidžia įvairius mitus laisvame pasaulyje gyvenančių lietuvių tarpe, norėdamas užliūliuoti lietuvio sąmonės ir pareigų pajutimą savo tautai. Štai jų visa eilė:
.. .“Lietuvoje dabar lietuvių kultūra klęsti, LTSR statusas yra Lietuvai naudingas. Negalvokite apie jokias nepriklausomybes, Amerika dėl jūsų neis kariauti, Lietuva užmiršta, tik jūs sapnuojate vakarykščius sapnus. Jūs ir patys veiksnius ir vaduotojus jau pajuokiate, neeidami į susirinkimus, neaukodami. Jūs ir gerai darote. Geriau daugiau pinigų užsidirbkite ir lankykite gimtąjį kraštą. Tik Lietuvoje gyveną lietuviai turi teisę atstovauti Lietuvą, o ne jūs atplaišos. Partizanų kovos buvo beprasmis kraujo praliejimas. Jūsų jaunimas su LT SR, su pažanga su realizmu, jie gyvenamą momentą geriau supranta. Jūs mirštanti sentimentalistai...” ir t.t.
Sesės ir broliai šauliai, būkime atviri, ar kartais mes su tais teigimais nepradedame sutikti? Tų mitų atmetimas ir sklaidymas yra dalis mūsų kovos baro. Turime su jais kovoti, aiškintis, informuoti, būti budriais ir sąmoningais. Susiklausymo, drausmės ir vienybės kelias yra apkasai, kuriuose turime ginti savo brangią tėvynę. Mūsų užduotis yra didelė, pašvenčiant savo gyvenimą ir šio laisvo krašto sąlygas Lietuvos laisvei.
Tikiu, kad šiame suvažiavime mes pažvelgsime į save ir visi bendrai pasvarstysime, kaip dirbant geriau vykdyti šauliškąją priesaiką. Kanados ir JAV LFB savo rezistencine veikla, kaip ir kiti lietuvių gyvi rezistentai ir patriotiniai susibūrimai, prie jūsų planų prisidės, kad sutartinai galėtume geriau atlikti savas pareigas savąjai tėvynei. Dieve, stiprink kenčiančią Lietuvą ir duok mums jėgų ir išminties bendroje kovoje už laisvą lietuvį laisvame krašte.
Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjimas Toronte. Prie tribūnos kalba Lietuvos generalinis konsulas Kanadoje dr. J. Žmuidzinas. Foto S. Dapkaus
LIETUVOS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS TORONTE
įvyko lapkričio 26 d., pradedant lietuvių R-katalikų ir evang. parapijų bažnyčiose 11 val. pamaldomis su pritaikytais pamokslais ir dalyvaujant organizacijoms su vėliavomis; Prisikėlimo bažnyčioj savanorių-kūrėjų ir skautų tuntams, o šv. Jono bažn. — V. Pūtvio kuopos šauliams ir svečiams iš Čikagos, jūrų šauliams.
4 val. vakare, Prisikėlimo parapijos salėje įvyko minėjimas, kurį atidarė šaulių kuop. p-kas St. Jokūbaitis, pakviesdamas dalyvius atsistoti vėliavas įnešant. Įneštos organizacijų vėliavos sustojo scenoje, abipus pusračiu prie paminklo Nežinomam Kariui. Be dalyvavusių pamaldose org. vėliavų, dalyvavo ir mums draugingų tautų, estų ir latvių, karo veteranų organizacijų vėliavos su palydomis.
Nuskambėjus Kanados himno “O Canada” garsams, palinkus vėliavoms, buvo pagerbti žuvę už Tėvynės laisvę karžygiai, skambant giesmei “Marija, Marija”.
Po invokacijos, kurių skaitė kun. Žilinskas, evang. parap. klebonas, sekė Liet. Generalinio konsulo Kanadai dr. J. Žmuidzino kalba. Trumpai apžvelgęs Nepriklausomybės kovų ir laisvo gyvenimo laikotarpius, jis baigė iškeldamas dvasinio ginklo pranašumą ir ragindamas tautiečius galimai daugiau naudoti tą ginklą Tėvynės laisvei ir nepriklausomybei atkovoti.
Toliau sekė sveikinimas anglų kalba — Baltic Veteran Corps p-ko estų kpt. M. Randla. Paskutinis sveikino KLB Toronto apylinkės p-kas A. Balčiūnas — savanorius-kūrėjus, karius, šaulius ir partizanus. Po sveikinimų buvo pristatyti publikai garbingieji svečiai. Išnešus vėliavas, sekė A. Sutkaičio originali paskaita. Originali tuo, kad buvo skaityta eiliuotai ir, kaipo tokia, klausytojams labai patiko. Paskaitininkui jie griausmingai už ją plojo.
Po pertraukos sekė meninė dalis, kurią atliko Toronto tautinių šokių grupė “Gintaras”, vad. R. Narušytei. Deklamavo savo kūrybos patrijotinių eilėraščių L. Švegždaitė. Pabaigai sol. R. Strimaitis, akomponuojant muz. St. Gailevičiui, padainavo tris dainas ir bisui — ištrauką iš operos “Toska”.
Pabaigoje, KLB apylinkės p-kas padėkojo programos dalyviams ir bet kuo prisidėjusiems prie sėkmingo minėjimo. Ypatingą padėką išreiškė šaulių V. Pūtvio kuopai ir jos pirmininkui už minėjimo suorganizavimą, o apyl. bendr. atstovui P. Butėnui už gerą bendradarbiavimą su šaulių kuopa, rengiant minėjimą.
Minėjimas buvo baigtas Tautos Himnu. Atrodo, kad toks kondensuotas ir trumpas minėjimas, trukęs 1 val. ir 30 min., publikai patiko, nes iš salės skirstėsi nenoriai.
Nežinomo Kario paminklą nupiešė skautė p. Batūraitė, programą vedė ir gražiai pranešinėjo Ž. Gvildytė.
Dalyvavęs
TORONTO ŠAULIŲ V. PŪTVIO KUOPOS VEIKLA
Lapkričio 25 d. kuopa vykdė savo metinį parengimą-balių, šv. Jono parapijos salėje. Baliuje gausiai dalyvavo šauliai su šeimomis ir nemažai svečių. Atsilankė mums draugingos
Estų tautos karo veteranų organizacijos vadovybė, kurių tarpe buvo Estijos Krašto aps. ministeris J. Holbergas. Jis, kuop. p-ko St. Jokūbaičio-paprašytas, per vertėją, tarė sveikinimo žodį dalyviams. Jo kalba buvo-sutikta griausmingu plojimu.
Iš lietuvių garbingų svečių matėsi parap. klebonas kun. P. Ažubalis, savanorių-kūrėjų Toronto skyriaus p-kas V. Štreitas, Čikagos jūrų šaulių atstovas p. Maksvytis su ponia ir kiti. Visi garbingieji svečiai kuopos pirmininko buvo pristatyti dalyviams.
Parengimas praėjo gerai, prie jo sėkmingumo daug prisidėjo šaulės p. Valiulienė, Dambrauskienė, Navickienė, Jonikienė, Benotienė, vadovas š. Jonikas, šauliai Vaškelis, Meškauskas ir padėjusieji p. Jokubaitienė ir p. Dovydaitis. Visiems kuopos valdyba taria šaulišką ačiū!
Gruodžio 3 d. kuopos uniformuoti šauliai su kuopos vėliava, vadovaujami kuopos p-ko St. Jokūbaičio, dalyvavo kaimyninėje Hamiltono kolonijoje kariuomenės atkūrimo minėjime. Po pamaldų ir vainikų sudėjimo prie kryžiaus, pagerbiant žuvusius už Lietuvos laisvę, įvyko minėjimas parap. Jaunimo Centre. Į garbės prezidiumą buvo pakviestas ir kuop. pirm., kuris, gavęs žodį, pasveikino savanorius -kūrėjus, karius, šaulius ir partizanus.
Be gerų žinių, tačiau, turime ir liūdnų: lapkričio 25 d. iš ryto, važiuodamas su draugu medžioti, auto nelaimėje buvo sunkiai sužeistas šaulys Pranas Žiurinskas. Gydomas Waterloo ligoninėje, prie Kitchener.
Linkime greičiau pasveikti ir grįžti į aktyviųjų šaulių tarpą.
Šaulys P. G.
LIETUVOS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS MONTREALYJE
Lapkričio mėn. 26 d. buvo iškilmingai paminėta nepriklausomos Lietuvos kariuomenė.
Minėjimas buvo pradėtas pamaldomis Aušros Vartų bažnyčioje. Iškilmingas pamaldas ir tai dienai skirtą pamokslą atliko kunigas S.Kulbis, SJ. Organizacijos: L. k. kūrėjai-savanoriai, ramovėnai ir L. K. Mindaugo šaulių kuopa pamaldose dalyvavo su vėliavomis ir garbės palyda. Prie už Lietuvos laisvę žuvusiųjų paminklinės lentos buvo padėtas gėlių vainikas. šaulių garbės sargyba budėjo pamaldų metu. Parapijos choras pagiedojo momentui skirtas giesmes.
Po pamaldų salėje minėjimo aktą trumpu žodžiu atidarė ramovėnų Montrealio skyriaus pirm. L. Černyšovas pakviesdamas visus susirinkusius rimties minute ir atsistojimu pagerbti visus už Lietuvos laisvę žuvusius karius, savanorius, šaulius ir partizanus.
Išsamią, turiningą ir gilių minčių paskaitą skaitė S. Kęsgailą.
Meninėje dalyje puikiai pasirodė solistė A. Paškevičienė ir Dr. Jono Basanavičiaus skautų vyčių tautinių šokių grupė, kuri jaunatvišku entuziazmu pašoko Šustą, Malūną ir Jonkelį.
Šventės minėjimo proga L. K. Mindaugo šaulių kuopos valdybos pirm. Ig. Petrauskas pristatė ir įteikė kuopos šauliams apdovanojimo ženklus. Apdovanoti, š. S. Kęsgailą — Šaulių žvaigžde, š. J. Strelienė ir J. Zavys Š. žvaigždės medaliais, š. St. Rentas ir š. St. Barauskas medaliais geram šauliui, už gerą šaudymą.
Bažnyčioje, prie įėjimo, Lietuvos laisvės kovų invalidams paremti surinkta 76.26 dol. aukų. Minėjimo išlaidoms padengti buvo suaukota 49.00 dol.
Minėjimą ruošė L. k. kūrėjai-sava-noriai, L. K. Mindaugo šaulių kuopa ir ramovėnai, kurie šiam minėjimo ruošimui ir vadovavo.
Minėjimas buvo baigtas Tautos Himnu. J. Šiaučiulis
PAŠVENTINTAS PROF. JONO ŠIMOLIŪNO PAMINKLAS
Lapkričio 3 d., šv. Kazimiero kapinėse, Čikagoje, pašventintas LŠST garbės nariui prof. Jonui Šimoliūnui paminklas, statytas visuomenės lėšomis. Šventinimo apeigas atliko kun. J. Vaišnys, S J; po jų sugiedotas Lietuvos Himnas. Prieš šventinimą, TT jėzuitų koplyčioje mišias lietuvių kalboje už mirusiojo sielą aukojo kun. Bruno Markaitis, S J.
Profesoriaus prisiminimas ir giminių paruošti pietūs įvyko p.p. Račiūnų svetainėje.
Prisiminimą pradėjo LŠST garbės narys prof. gen. St. Dirmantas, uždegdamas žvakę prie mirusiojo kolegos portreto, dengiamo lietuviškos Trispalvės, kuri profesorių lydėjo nuo Kauno iki Kazimierinių. Toliau jis prisiminė pirmuosius susitikimus su Šimoliūnu Lietuvos atsikūrimo laikotarpyje, Vytauto Didžiojo universitete, tremtyje Vokietijoje ir čia Amerikoje, kur jiedu artimai susidraugavo.
Racine lietuvių organizacijų vardu kalbėjęs lietuvių evangelikų-reformatų kolegijos prezidentas š. M. Tamulėnas, apibūdino velionio jautrumą lietuviškam reikalui, neblėstantį nuotaikos giedrumą ir nuolankaus mandagumo kupinumą, kurie buvo susikaupę profesoriaus asmenyje.
Inž. J. Jurkūnas nurodė, kad profesoriaus nueitame gyvenimo kelyje aiškiai švietė trys dorybės: meilė
Lietuvai, atsidavimas mokslui ir stiprus valingumas.
Inž. Br. Nainys kalbėjo JAV LB, inž. Tamošiūnas — vyrijos “Plienas" ir inž. K. Burba — Korp! Fraternitas Baltiensis vardu.
Giminių vardu kalbėjęs sūnėnas Vl. Šimoliūnas, padėkojo paminklo statymo komitetui, kurį sudarė: prof. St. Dirmantas, inž. K. Burba, inž. Alg. A. Didžiulis, arch. A. Kerelis, inž. G. J. Lazauskas ir š. Alf. Valatkaitis, paminklo projekto autoriui arch. N. J. Statkui ir visai lietuviškai visuomenei, kuri materialiai ir dvasiniai pagerbė nuspelnusį lietuvių tautos sūnų.
Prisiminimą pravedė inž. K. Burba.
P. P.
