NEPRIKLAUSOMYBĖS SALIUTAS
Juozas Almis Jūragis
ANNO DOMINI 1918
Mums dainuokit, sraujos upės,
Kaip jūs kaupiat galią didžią
Iš po ledo veržtis saulėn,
Ūžt laisvaisiais vandenais!. . .
Mums, galingi vėjai, pūskit
Laisvės vėsulus audringus—
Jau gana vergijoj šliaužiot,
Nykt lyg daigui po ledu!
Mintys drąsios— naujos jėgos
Širdis ryžtumu užliejo,
Jas užtvindė sklidinai—
Jau audra pavasarinė
Suka sieloj verpetus!
Neilgai čia įžiemojus
Priespauda vargais bujos!
Kaip vandens lašeliai judrūs
Laisvės potvinin suplauksim,
Laušim prispaudimo ledą
Mes—galingoji srovė - - -
Saulės kelią mūsų tautai
Lemia ginklas ir valia—
Vyrams ąžuolais stovėti,
Ne drebėti drebule!
Lai pelėdos aklos ūkia,
Nesustosim žingsnį žengę,
Mūsų kelias ten, kur priešas
Grobia tėviškės laukus!
Stasys Jakštas
ŠIRVINTŲ PERGALĖ
Kai mūsų laisvei grėsė pavojus
Prosenių balsas amžių gelmėse
Trimitais šaukė mūsų artojus
Į Vilniaus žemę sutikti priešo.
Kas metė arklą vagos nebaigęs,
Kits pasimiršo sudiev net tarti—
Išėjo žygin atgal nežvelgę,
Skubėjo rankon ginklą nutverti.
Karių narsiųjų rinkosi gretos
Vilniaus žemelės jau pabarėje,
Nors ir grandinės buvo jų retos,
Priešui jos rūsčią mirtį žadėjo.
Širvintų kova kaip žalgirinė
Joje stebuklą tauta pamatė,
Kai vado Balno karių grandinės
Ten amžių amžiams priešą sukratė.
Mūsų didvyriai rudenio rytą
Laimėjo kovą, tą žūtbūtinę,—
O tie kur laisvę apgynę krito,
Rado danguje savo tėvynę.
Jei kada būsi tu Širvintuose,
Rasi granito didį paminklą,
O prie bažnyčios karių kapuose.
Didvyrių kryžius—pergalės ženklą.
Balys Auginas
ŽEME, MANO ŽEME
Žeme, mano žeme mėlynojo lino
Upėmis vingiuota, kloniais ir kalnais—
Visas tavo kraujas žieduosna ištvino,
Tviska visas kraštas vien žiedų žiedais.
Lyg mažytė valtis plaukia mano žvilgis,
Ten dangaus skiautelė, miškas ir vanduo.
Žeme, mano žeme! Tavęs pasiilgęs,
Tu žydrynėj upių, tu laukų žieduos.
Juodą vagą plėšęs kai artojas rymo,
Vieversio giesmelė liejas iš dangaus
Ir jauti, tai Dievas vaikšto ant arimų,
Deda savo ranką ant širdies žmogaus.
Žeme, mano žeme, mėlynojo lino,
Aš tave kaip knygą amžiną skaitau—
Visas tavo kraujas žieduose ištvino,
Visą savo kraują aš aukoju tau.
Vincas Jonikas
TIKĖJIMAS Į ATEITĮ
Tikiu, tauta pareis į savo žemę,
Kaip žalias ąžuolas tvirtai šaknis įleis
Ir audros neišraus, kai debesys sutemę
Tvinkčios žaibų gysluotais spinduliais.
Tikiu, atgims garbė tautos karalių,
Niekas tarnais jų nebe pravardžiuos
Ir švies pilietine drąsa tėvų žemelė
Kaip ta žvaigždė karūnos išdidžios.
Tikiu, valia senos tautos plieninė
Gerovę sau iš akmenio tašys
Ir bus tvirta vėl broliška tėvynė,
Žaliuos gyvybės derliumi naši.
