NEPRIKLAUSOMYBĖS SALIUTAS

Juozas Almis Jūragis

ANNO DOMINI 1918

Mums dainuokit, sraujos upės,
Kaip jūs kaupiat galią didžią
Iš po ledo veržtis saulėn,
Ūžt laisvaisiais vandenais!. . .

Mums, galingi vėjai, pūskit
Laisvės vėsulus audringus
Jau gana vergijoj šliaužiot,
Nykt lyg daigui po ledu!

Mintys drąsiosnaujos jėgos
Širdis ryžtumu užliejo,
Jas užtvindė sklidinai
Jau audra pavasarinė

Suka sieloj verpetus!
Neilgai čia įžiemojus
Priespauda vargais bujos!
Kaip vandens lašeliai judrūs

Laisvės potvinin suplauksim,
Laušim prispaudimo ledą
Mes—galingoji srovė - - -

Saulės kelią mūsų tautai
Lemia ginklas ir valia
Vyrams ąžuolais stovėti,
Ne drebėti drebule!


Lai pelėdos aklos ūkia,
Nesustosim žingsnį žengę,
Mūsų kelias ten, kur priešas
Grobia tėviškės laukus!

Stasys Jakštas

ŠIRVINTŲ PERGALĖ

Kai mūsų laisvei grėsė pavojus
Prosenių balsas amžių gelmėse 
Trimitais šaukė mūsų artojus 
Į Vilniaus žemę sutikti priešo.

Kas metė arklą vagos nebaigęs,
Kits pasimiršo sudiev net tarti
Išėjo žygin atgal nežvelgę,
Skubėjo rankon ginklą nutverti.

Karių narsiųjų rinkosi gretos
Vilniaus žemelės jau pabarėje,
Nors ir grandinės buvo jų retos,
Priešui jos rūsčią mirtį žadėjo.

Širvintų kova kaip žalgirinė
Joje stebuklą tauta pamatė,
Kai vado Balno karių grandinės
Ten amžių amžiams priešą sukratė.

Mūsų didvyriai rudenio rytą
Laimėjo kovą, tą žūtbūtinę,—
O tie kur laisvę apgynę krito,
Rado danguje savo tėvynę.

Jei kada būsi tu Širvintuose,
Rasi granito didį paminklą,
O prie bažnyčios karių kapuose.
Didvyrių kryžius—pergalės ženklą.

Balys Auginas

ŽEME, MANO ŽEME

Žeme, mano žeme mėlynojo lino
Upėmis vingiuota, kloniais ir kalnais— 
Visas tavo kraujas žieduosna ištvino,
Tviska visas kraštas vien žiedų žiedais.

Lyg mažytė valtis plaukia mano žvilgis,
Ten dangaus skiautelė, miškas ir vanduo.
Žeme, mano žeme! Tavęs pasiilgęs,
Tu žydrynėj upių, tu laukų žieduos.

Juodą vagą plėšęs kai artojas rymo,
Vieversio giesmelė liejas iš dangaus 
Ir jauti, tai Dievas vaikšto ant arimų,
Deda savo ranką ant širdies žmogaus.

Žeme, mano žeme, mėlynojo lino,
Aš tave kaip knygą amžiną skaitau
Visas tavo kraujas žieduose ištvino,
Visą savo kraują aš aukoju tau.

Vincas Jonikas

TIKĖJIMAS Į ATEITĮ

Tikiu, tauta pareis į savo žemę,
Kaip žalias ąžuolas tvirtai šaknis įleis
Ir audros neišraus, kai debesys sutemę 
Tvinkčios žaibų gysluotais spinduliais.

Tikiu, atgims garbė tautos karalių,
Niekas tarnais jų nebe pravardžiuos
Ir švies pilietine drąsa tėvų žemelė 
Kaip ta žvaigždė karūnos išdidžios.

Tikiu, valia senos tautos plieninė
Gerovę sau iš akmenio tašys 
Ir bus tvirta vėl broliška tėvynė,
Žaliuos gyvybės derliumi naši.