Kariai ir jaunimas
Džiugo ilgesys. J. Juodžio pav.
DŽIUGO KALNAS TELŠIUOSE
(IŠ MŪSŲ SENOVĖS PADAVIMŲ)
Senų senovėje, sako padavimas, toje vietoje, kur dabar Telšių miestas pastatydintas, gyveno narsus medžiotojas Džiugas. Kartą iš tolimos šiaurės, perplaukę Baltijos jūrą, į Žemaitiją buvo atplaukę iš Skandinavijos, greičiausia iš Švedijos, narsūs kariai. Žemaičiai tuoj susibūrė į karinius dalinius ir narsiai kovojo su užpuolikais visą dieną ir naktį. Kraujo daug išlieta. Sužeistų ir užmuštų — kalnai! Bet visgi žemaičiai savo narsumu toli pralenkė žuvėdus ir jų gausius, gerai ginkluotus pulkus išblaškė. Gyvi likę bėgo į ten, iš kur jie buvo čia atkeliavę: prie Baltijos jūros, prie laivų, Žemaičiai paėmė be galo daug karinio grobio, daug belaisvių. Nežinia kuriuo būdu į nelaisvę pateko ir žuvėdų mergelė: ji buvusi žuvėdų vado duktė. Jos grožio nei aprašyti, nei apsakyti neįmanoma: ir saulė šviesiau nešvietė, kaip jos akys mėlynosios; ir nakties metu dangaus žydruma, su mirksinčioms žvaigždėm, nebuvo tiek žavinga ir viliojanti, kaip tos mergelės akys...
Narsusis medžiotojas Džiugas vos tik pamatė šią žemiškąją deivę, tiesiog apstulbo, apsvaigo. Jis pamilo šią svetimųjų atėjūnų žuvėdų dukrą. Jo meilei nebuvo jokių ribų. Taip karštai ir audringai Džiugas pamilo šią svetimą mergelę, kad nebodamas tautiečių nepasitenkinimo, tą pačią dieną iš nelaisvės pagrobė mergelę ir išsivežė į savo namus. Jis apsivedė ir svaigo laimės džiaugsme. Bet neilgai jis gyveno su savo deive — ir už saulę šviesesne, ir už nakties žydrumą žavingesne — jaunąja žmona. Žemaičiai nebojo meilės burtų. Jiem nesuprantama buvo, kaip gali jų narsiausias karys ir vadas vesti svetimtautę? Juo labiau nelaisvėn patekusi mergelė buvo laikoma verge... O su verge juk nevalia savo likimo surišti... Išvykus kartą Džiugui medžioklėn, įnirtę žemaičiai, visu būriu užpuolė Džiugo sodybą, kur gyveno jo jaunoji gražuolė žmona... įpykę užpuolėjai negailestingai ją nužudė. Grįžęs Džiugas rado savo mylimą — negyvą ir šaltą.
Jo meilė buvo tiek didelė ir šventa, jog jis daugiau nebemedžiojo ir nebekariavo. Jis visą ilgą gyvenimą budėjo prie savo sodybos namų, čia jis verkė graudžiomis ašaromis, o sustirusiais pirštais kasė iš aplinkos žemę ir nešė ją prie sodybos: vis pylė į krūvą. Ilgainiui jis iškasė didelę žemumą, lomą, o iš tų žemių — supylė augštą piliakalnį: iš Džiugo išverktų skausmo ašarų, nuolatos upeliu sruvenančių, subėgo ežeras — tai toji loma, žemuma, iš kurios jis sėmė piliakalniui žemę. O piliakalnis tiesiog kalnu pavirto — toks jis buvo didelis ir augštas. Ilgainiui, žmonės labai to Džiugo gailėjosi, nes tokios meilės niekas neužtiko jokiose senovės istorijose bei pasakojimuose. Tą kalną žmonės pavadino Džiugo kalnu, o jo skausmo ašaromis pripiltąją lomą — pavadino Mąsčio ežeru: kadangi šioje vietoje, visą savo ilgą gyvenimą Džiugas mastė tik apie savo amžinąją meilę — nužudytąją žmoną.
Ir šiandien tas Džiugo kalnas apaugęs šimtamečiais medžiais, atrodo niūrus ir baisus, kada saulė pasislepia debesyse, o jei šviesūs saulės spinduliai ima tviskėti, Džiugo kalnas tampa vilionių pilnas ir žavingas. Jis tikrai nepaprastas — viliojantis, paslaptingas ir gražus. Jo viršūnėje iškasinėtos didelės duobės. Tai godūs mūsų laikų žmonės paslėptų lobių naktimis jieškojo. Aišku, tų lobių nerado, kadangi tas piliakalnis buvo supiltas nelaimingojo Džiugo nuogomis rankomis ir jis tų turtų neturėjo. Tai jo skausmo ir pražudytosios amžinosios meilės paminklas.
Be to, Mąsčio ežere jau nuo neatmenamų laikų, kasmet, būtinai turi paskęsti bent vienas žmogus, nors ežere žmonės beveik nesimaudo ir jis nėra gilesnis už netoliese esantį Germanto ežerą, kur kaitriomis vasaros dienomis daugybė žmonių maudosi ir paskendimų labai retai tepasitaiko.
Vladas Mingėla
LIETUVIŲ IR PABALTIEČIŲ ŽAIDYNĖS
Edvardas Šulaitis
Balandžio mėnesį sportiniam gyvenime buvo du stambūs taškai: Clevelande įvykusios šiaurės Amerikos lietuvių sporto žaidynės ir Čikagoje pravestos pabaltiečių varžybos.
Balandžio 12—13 d.d. Clevelande susirinko apie 350 sportininkų į VIII-jų š. Amerikos liet. sporto žaidnyių I-ją dalį, kur buvo varžytasi krepšinyje, tinklinyje ir stalo tenise.
Vyrų krepšinio varžybose nugalėtojo vardą pasiglemžė Čikagos ASK Lituanica, baigmėje sumušusi Toronto Aušrą 60:49. šiame susitikime taškus pelnė: Lituanicai — Dirvonis 12, Germanas 20, Gaška 6, Kamarauskas 8, Kaunas 4; Aušrai — Vaičiulis 3, Buntinas 18, Laurinavičius 11, Preikšaitis 8, Kulys 9.
Jaunųjų grupėje pirmąją vietą laimėjo Chicagos LSK Neries krepšininkai, kurie baigmėje įveikė Čikagos Baltijos Jūrą 56:48. Čia krepšius sumetė: Neriai — Valaitis 16, Žvinakis 17, Varnas 13, Ant. Bartkus 2, Dauskardas 6, Kanapic-kis 2; Baltijos Jūrai — S. Tauras 11, A. Tauras 4, Šimkus 24, Miecevičius 6, Jacinevičius 1, Mikelevičius 2.
Moterų krepšinio varžybose pirmosiomis buvo Toronto LSK Vyties atstovės, finale nuskriaudusios Toronto Aušrą 51:38, o pas jaunučius meisterio vardą išplėšė Clevelando žaibas, sudorojęs Detroito Kovą 35:21.
Tinklinyje visose trijose grupėse pirmąsias vietas pelnė Clevelando žaibas. Pas vyrus žaibiečiai baigmėje įveikė Bostono Dainavą 2:0, moterų grupėje — žaibo II 2:0 ir mergaičių — Chicagos Nerį 2:0.
Komandinėse stalo teniso varžybose vyrų ir moterų grupių nugalėtojų vardus nusinešė Toronto Vytis: vyrai finale sudorojo Detroito Kovą 5:2, o moterys — Clevelando žaibą 3:1.
Vyrų vieneto susitikimuose pergale pasipuošė Vyties atstovas Pr. Gvildys, baigmėje sumušęs J. šo-liūną (Detroito Kovas) 3:0. Moterų vienete pirmąja buvo S. Kasperavičių tė (Toronto Vytis), kuri baigmėje sumušė Laikūnienę (Clevelando žaibas) 3:1.
Šias žaidynes surengė š. Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo ir Sporto Komitetas, talkininkaujant Clevelando LSK Žaibui ir LVS Ramovės Clevelando skyriui. Žaidynių organizacinio komiteto pirmininku buvo dr. A. Nasvytis.
Balandžio mėn 26 d. Čikagoje įvyko Il-sios pabaltiečių varžybos krepšinyje, tinklinyje ir stalo tenise. čia, neatvykus estų rinktinėms, rungėsi tik lietuvių ir latvių komandos.
Pagrindinėje varžybų rungtyje — krepšinyje pergalę nusinešė lietuviai, kurie sumušė latvius 70:65. ios rungtynės buvo gana permainingos ir jų metu pasekmė svyravo vienos ir kitos komandos naudai. Lietuvių rinktinėje žaidė ir taškus pelnė: Kamarauskas (Litua-nica) — 11, Varnas (Neris) — 5, Buntinas (Aušra) — 8, Valaitis (Neris) — 15, Germanas (Lituani-ca) — 21, Dirvoms (Lituanica) — 4, Gaška (Lituanica) — 6.
Moterų tinklinio susitikime lat-vaitės buvo geresnės ir be didesnio vargo laimėjo 3:0. Pas vyrus latviai irgi pasirodė stipriau, nors jų pasekmė nebuvo tokia efektinga — 3:2. šį kartą lietuviai tinklininkai protarpiais buvo lygiaverčiai varžovai latviams. Vyrų ir moterų tinklinio rinktinių pagrindą sudarė Clevelando žaibo žaidėjai, papildyti keliais Neries ir Lituanicos atstovais.
Stalo teniso varžybose lietuviai išplėšė dar vieną pergalę, nugalėdami latvius 5:2. čia taškus pelnė — J. Nasvytis (Žaibas) 3, A. Avižienis (Čikagos Neris) 1, J. šoliū-nas (Detroito Kovas) 1.
Kitų sporto šakų varžybos bus pravestos vėliau, šias pabaltiečių žaidynes pravedė latviai.
SPORTAS TĖVYNĖS PADANGĖJE
EDVARDAS ŠULAITIS
Nors Lietuva yra anapus Geležinės Uždangos ir su ja tiesioginių ryšių neturime, tačiau mus pasiekiantieji laikraščiai painformuoja apie tenykštį sportini gyvenimą.
Vienas iš didesniųjų šį pavasarį tėvynėje vykusių sportinių varžybų buvo Pabaltijo stalo teniso turnyras, kuriame komandiniai pirmą vietą laimėjo lietuviai sportininkai. Taip pat ir pavieniai Lietuvos žaidėjas A. Saunoris užėmė I vietą, o Paškevičius liko antroje vietoje. Pas moteris pirmąja buvo estė E. Lestai, tačiau lietuvaitės laimėjo II, IV, V, VIII vietas.
Reikia iškelti, jog Lietuvos spauda šį turnyrą vadino trečiuoju, nors pirmieji du yra vykę “buržuazinės” valdžios laikais, štai ką apie tai rašo Sportas Nr. 30:
“Įdomu pažymėti, kad pirmasis Pabaltijo stalo tenisininkų turnyras įvyko 1938 m. Kaune kovo pabaigoje. Lietuvai šiose varžybose atstovavo Variakojis, Duškesas, Nikolskis ir Dzindziliauskas. Pirmąjį susitikimą mūsų stalo tenisininkai turėjo su estais, kuriuos nugalėjo 5:0. Latviai taip pat nugalėjo estus 5:0. Labai įtemptą Lietuvos ir Latvijos stalo tenisininkų dvikovą laimėjo lietuviai rezultatu 5:4.
Antrasis Pabaltijo stalo tenisininkų turnyras įvyko 1939 m. sausio mėn. 21—22 d. Rygoje. Čia ir vėl pagrindinė kova vyko tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių. Jei lietuviai nugalėjo estus rezultatu 5:1 per pusantros valandos, tai kova su latviais tęsėsi keturias su puse valandos ir pasibaigė Lietuvos pergale 5:3...
Ir štai nuo to laiko iki šių metų trijų Pabaltijo respublikų stalo tenisininkai susitikdavo tik draugiškose varžybose arba Tarybų Sąjungos pirmenybėse. Lietuvos sportininkai iki šiol išlaikė savo hegemoniją — jie beveik kiekvieną kartą grįždavo su pergalėmis. Pasikeitė tik mūsų varžovų pajėgumas — dabar pavojingiausi mums estai, o ne latviai”.
Keista, jog aprašant buvusias pirmenybes, šį kartą nerašoma, kad “buržuazinėje” Lietuvoje sportininkai buvo engiami ir visaip kitaip marinami, kaip kad būdavo anksčiau daroma užsiminus nepriklausomosios Lietuvos laikotarpį.
Neseniai Maskvoje įvykusiose Sov. Sąjungos bokso pirmenybėse šį kartą lietuviai neužėmė nė vienos pirmosios vietos, bet turėjo pasitenkinti viena antrąja ir viena ketvirtąja vieta. Kaip Sportas rašo, R. Tamuliui turėjo atitekti pirmoji vieta, tačiau jį apsuko teisėjas baigminėse rungtynėse su Europos ir Olimpiados meisteriu V. Jengibarianu. Savo reportaže apie šias rungtynes laikraštis rašo:
“...Trečiąjį, lemiamą, rundą Jengibarianas pradeda labai aktyviai. Jis puikiai jaučia, kad kol kas pralaimi ir žūt būt siekia “atidirbti” prarastus taškus. Jis stengiasi sueiti į artimą kovą, tačiau ir tai neduoda reikiamo rezultato. Į kiekvieną smūgį atsakoma smūgiu. Ir tuo metu įvyko vienas netikėčiausių ringo teisėjų sprendimų: Jengibarianui pradėjus eilinį antpuolį, teisėjas sustabdo kovą ir duoda Tamuliui perspėjimą už pavojingą judesį galva. Salė švilpia. Visiems, kas supranta boksą, aišku, kad šis nepagrįstas sprendimas turės lemiamos reikšmės. Dabar Tamulis vėl suaktyvėja, jis pora kartų sėkmingai pataiko, bet gongas nutraukia šią permainingą kovą. Jengibarianas nuėjo į savo kampą nuleista galva. Matyt, ir jis nebetikėjo savo pergale. Ir kai varžybų informatorius paskelbė teisėjų kolegijos sprendimą: “Kovą taškais laimėjo Jengibarianas”, triukšmo, kuris kilo salėje, negalima aprašyti. Tačiau sprendimas lieka sprendimu”.
Taigi, kaip matome, lietuviai turi kovoti ne tik prieš savo varžovus, bet ir prieš rusų nusistatymą — laimėti bet kokia kaina. Panašūs įvykiai pasitaiko jau ne pirmą kartą.
Iš Lietuvos atėjo liūdna žinia, jog mirė žinomas Lietuvos futbolninkas ir futbolo treneris Antanas Sipavičius, kurio vadovaujama Šiaulių Elnio komanda 1957 m. laimėjo Lietuvos futbolo pirmenybes. Jo atminimui yra įsteigtas A. Sipavičiaus vardo prizas, kuris atiteks 1958 m. futbolo pirmenybėse daugiausia įvarčių pasiekusiam puolėjui.
Dabartinėje Lietuvos sporto spaudoje dažnokai telpa gana atvirų laiškų, iš kurių paaiškėja, jog ten ne viskas eina kaip sviestu patepta. Sporto Nr. 29 Vilniaus Žalgirio krepšinio komandų kapitonai skundžiasi:
“Respublikos pirmenybių rungtynių tarp Kauno Nemuno ir Vilniaus Žalgirio pertraukos metu prie Vilniaus vyrų priėjo vienas sporto mėgėjas ir paklausė: “Kur yra jūsų treneris?” Į šį klausimą, kuris buvo visiškai natūralus sporto mėgėjui, žaidėjai nieko negalėjo atsakyti. Komanda į rungtynes iš tikrųjų atvyko be trenerio.
Į šį klausimą, negalime atsakyti mes ir šiandien. Iš tikrųjų keista gali kai kam pasirodyti, kad respublikos sostinės krepšininkai — nei Žalgirio komanda, nei miesto rinktinė neturi trenerio... Visą pirmenybių pirmąjį ratą Vilniaus Žalgirio vyrai buvo be trenerio. Dabar, po pirmojo rato, vyrų komandos darbas toliau paliktas visiškai savieigai, žalgiriečiai nesitreniruoja. Panašioje padėtyje atsidūrė ir moterys...”
Nepaslaptis, jog paskutiniaisiais metais krepšinio lygis Lietuvoje, atrodo, yra kritęs. Per šių metų pirmąjį Sov. Sąjungos krepšinio pirmenybių dalį Kauno Žalgirio vyrai atsidūrė pačioje uodegoje. Taip pat į Sov. Sąjungos rinktinę tebuvo išstatytas tik vienas S. Stonkus, kuris vis skundžiasi negalavimu ir rungtynėse prieš JAV nebežaidė. Kaip spauda rašo, ir su Kauno Žalgiriu yra kažkas netvarkoje, nes jie apsvaigę nuo ankstesnių laimėjimų, nusprendė, jog ir be didesnio darbo bus galima skinti laimėjimus.
Po nepasisekimo pirmame rate Kauno žalgiriečiai krepšininkai, atrodo, rimčiau dirbo ir nuo balandžio mėnesio kurį laiką treniravosi kasdien po keturias valandas. Kaip rašo Sportas, iš ryto krepšininkai atlikdavo mankštą, žaidė futbolą arba rankinį, o vakare pagrindinį dėmesį skyrė tiksliam komandos susižaidimui krepšinio aikštėje. Dabar Žalgirio komandoje žaidžia: Rudykas, Lauritėnas, Stumbrys, Matačiūnas, Masiulis, Giedraitis, Čaplikas, Buzelis, Survila, Taločka, Puidokas, Butkus, Dapšas.
