LIETUVOS KARYS
A. Merkelis
Laisvė yra didžioji žmonijos vertybė, įgalinanti žmogų tobuliausiai kūrybiškai save pareikšti, žmogus be laisvės, kaip augalas be jam gyvybę teikiančios saulės, skursta ir nyksta. Be laisvės neįmanoma kūryba, be laisvės nėra pažangos, be laisvės negali būti ir laimės.
Laisvė žmogui yra įgimta ir jis prie jos veržiasi visa savo buitimi. Tiek visos žmonijos, tiek ir paskirų tautų istorijoje ryškiausia yra kova dėl laisvės. Juo daugiau buvo išsikovota laisvės, juo gražiau suklestėjo kūryba, stipriau reiškėsi pažanga.
Laisvė, būdama didžioji žmonijos vertybė, visuomet yra pavojuje būti kitų pagrobta. Tad, norint laisvę išsaugoti, reikia dėl jos budėti, jai atsidūrus pavojuje, dėl jos kovoti, jai net savo gyvybės nesigailėti.
Laisvė yra tiek brangi, kad dėl jos žmonijos istorijoje daugiausia yra sudėta kraujo aukų. Jokia kita vertybė nėra tiek daug gyvybių pareikalavusi, kaip kova dėl laisvės.
Žmonės kovoja dėl laisvės, jai paaukoję savo gyvybę, pelno didžiausią pagarbą, o jų atminimas ženklinamas karžygių ir didvyrių vardais.
Savo tautos laisvės sargyboje budi kariai. Jie yra pasiryžę už savo tautos tą didžiąją vertybę — laisvę aukoti net savo gyvybę.
Karys, savo tautos laisvės gynėjas, tą brangią auką deda iš didžios meilės savo tautiečiams. Apie tokią meilę Kristus kalbėjo savo mokytiniams kelyje į Gecemano daržą, kur jis pradėjo savo didžiosios kančios kelią žmonijai išgelbėti. “Niekas neturi didesnės meilės, kaip ta, kad kas guldo savo gyvybę už savo prietelius (Jono 15, 13)”.
Ta savo didžiąja meile karys, laisvės gynėjas, skiriasi nuo kario agresoriaus, laisvės grobiko. Toks karys laisvės gynėjas buvo Lietuvos karys. Lietuvos kariuomenė buvo nepriklausomybės laidas, o jos karys,jos laisvės gynėjas.
Lietuvai atstatant savo nepriklausomą valstybę, lietuviai kariai savanoriškai stojo ginti savo tautos laisvę ir visą nepriklausomybės metą budriai stovėjo jos sargyboje.
Deja, kai Lietuvos nepriklausomybei grėsė mirtinas pavojus, kai 1940 metais birželio 15 d. Sovietų Sąjunga smurtu ir klasta užgrobė Lietuvą, jos kariai nepakėlė ginklo prieš savo tautos laisvės priešus. Tuo būdu Lietuvos karius lyg galėtume pakaltinti, kad jie neatliko savo laisvės gynėjų pareigos.
Tačiau ar dėl to mes galime kaltinti Lietuvos karius?
Drąsiai galime teigti, kad Lietuvos kariai aną lemtingą mūsų tautai dieną, gavę įsakymą, būtų su savo tautos priešu kovęsi Termopilio karžygių drąsa ir pasiaukojimu. Lietuvos kariai garbingai būtų atlikę savo pareigą tėvynei.
Kodėl Lietuvos kariuomenei nebuvo duotas įsakymas priešintis į jos tėvynę žygiuojančiam priešui — ne šio rašinio tikslas. Į šį klausimą duos atsakymą istorija, tas rūstusis ir bešališkas teismas.
Lietuvos karys savanoris, o ir pašauktasis atlikti savo pareigą tėvynei , garbingai ją atliko. Jų kapai buvo mums šventove, iš kurios mes sėmėmės stiprybę ir mokėmės, kad turime budėti savo tautos laisvės sargyboje, nes nevertas laisvės tas, kas negina jos. Nepriklausomoj Lietuvoj kariuomenę buvo vyriškumo ir pilietiškumo mokykla. Karys visuomet buvo pasirengęs, pasiryžęs ginti savo tautos laisvę. Mūsų tauta neteko laisvės didžiųjų tironų susitarimu. Lietuvos kariai, kad ir visi būtų paaukoję savo gyvybę, Lietuvos laisvės nebūtų apgynę. Tačiau kariškoji dvasia, dvasia kario, pasiryžusio aukoti savo gyvybę už savo tautos laisvę lietuvių tautoje buvo, tebėra ir bus gyva.
Lietuvą okupavus bolševikams, pasireiškė pasipriešinimas prieš jos laisvės grobikus. Ir tų už Lietuvos laisvę kovotojų, rezistentų eilėse daugiausia buvo Lietuvos karių. Jie, Lietuvos laisvės gynėjai, ir tos savo šventos pareigos niekuomet nepamiršo.
Šiandien mes didžiuojamės Lietuvos partizanų, Lietuvos žaliųjų girių brolių žygiais. Ir kas jų eiles sudaro? Buvę Lietuvos kariai. Kuriam pasaulio krašte bebūtų Lietuvos karys, jis visuomet atsimena savo pareigą, kad jis yra Lietuvos laisvės gynėjas.
Jau daugiau kaip dešimt metų pasaulyje siautėja karys agresorius, karys laisvės grobikas. Sovietų Sąjunga, 1940 metais užgrobusi Lietuvą, šiandien kėsinasi į viso pasaulio laisvę. Laisvasis pasaulis organizuojasi prieš tą baisiąją agresiją, ir lietuvis karys pirmas stoja į eiles tų, kurie kovoja su tautų žudiku-bolševizmu.
Prieš metus Amerikos lietuvių spaudoje pasirodė straipsnių, žeminančių Lietuvos kario ir Lietuvos kariuomenės vardą. Tai gali daryti tiktai tie, kurie sąmoningai ar nesąmoningai tarnauja Kremliaus agentams. Mes šiandien gyvename didžiosios laisvės krašte, Jungtinėse Amerikos Valstybėse, ir mes savo tarpe turime ugdyti kario, laisvės gynėjo dvasią. Jeigu amerikiečiai tokos dvasios nebūtų auginę ir neaugintų savo tautiečių tarpe, ar Amerika šiandien būtų galingiausia pasaulio valstybė ?
