Jau anuomet laukė amerikiečių
(Atsiminimų nuotrupos)
Šiuo metu ateinančios žinios iš pavergtosios Lietuvos sako, kad ten likusieji mūsų broliai vis dar tebelaukia išvadavimo iš Amerikos, t. y. laukia jos karių. Mes, vyresnioji karta, kurie gerai pamename 1918 metus, esame liudytojai, kad daugelis mūsų kaimiečių jau 1918-1919 metais laukė Lietuvoje JAV kariuomenes.
1918 m. pabaigoje, mūsų vyrams vykstant savanoriais į Lietuvos kariuomenę, daugelis kaimiečių moterėlių (buvo ir vyrų) stengėsi mus atkalbėti nuo tokio pavojingo žygio:
— Vaikučiai, kišate savo jaunas galvas į kilpas. Ką jūs padarysite plikomis rankomis. Lietuva neturi nei ginklų, nei pinigo. Kaip ji kariaus. Palaukite, atvyks Amerikos kariuomenė ir mus apgins.
Mat, po visą Lietuvą tuomet buvo paplitęs gandas, kad į Lietuvą atvyks amerikiečių kariuomenė, mus apginti nuo rusų ir vokiečių.
1919 m. sausio 5 d. rusams-bolševikams užėmus Vilnių, mūsų mažas lietuvių savanorių dalinėlis traukiniu traukėsi iš Vilniaus į Kauną. Buvome sustoję Kaišiadorių stotyje. Stotį vokiečiai buvo atitverę nuo miesto vielų tvora. Žmonės negalėjo prie jos prieiti. Mūsų traukiniui stovint stotyje, pastebėjome, kad prie vielų tvoros renkasi vis daugiau ir daugiau kaimiečių. Jie žiūri į mus, o mes į juos. Jie karštai kažką savo tarpe kalbasi ir rodo į mus, o ypač į mano draugą Miką, buvusi rusų gimnazistą ir dėvėjusi melsvą gimnazisto uniformą, tik kepurę turėjo lietuvišką karinę, geltonu lankeliu. Kiti taip pat dėvėjo tokias kepures, tik drabužiai buvo įvairūs, daugiausia civiliški arba rusiški.
Pagaliau du kaimiečiai moja mums. Su Miku išlipame iš traukinio ir prieiname prie tvoros. Nustembame, kai vienas kaimiečių mus prakalbina angliškai. Mes jiems atsakome lietuviškai. Kaimiečiai nudžiunga:
— A, ir lietuviškai mokate. Tur būt, esate Amerikos lietuviai?
— Ne Amerikos, bet Lietuvos, — nusišypsoję atsakome. — Mes esame Lietuvos savanoriai.
Kaimiečiai mums papasakojo, kad šiandien Kaišiadoryse yra turgus ir suvažiavę daug kaimiečių. Po visą miestą pasklido gandas, kad važiuoja Amerikos kariuomenė, taigi metę turgų ir bėgo visi pasižiūrėti “amerikiečių karių.” Vieną kaimiečių, buvusi Amerikoje ir mokantį kiek angliškai, įgaliojo su mumis pasikalbėti.
Tikrus amerikiečius Lietuva pirmą kartą pamate 1919 m. kovo mėn. viduryje, kai į Kauną atvyko ir “Metropolio” viešbutyje apsistojo Amerikos maitinimo komisija. Ją gindamas nuo vokiečių užpuolimo žuvo ir mūsų savanoris kareivis Pranas Eimutis.
Vokiečių įžūlūs užpuolimas amerikiečių svečių ir savojo kareivio žuvimas dar labiau sukėlė lietuvių pasipiktinimą, prieš vokiečius. Suruoštos iškilmingos Eimučio laidotuvės, jo karstas papuoštas Lietuvos ir Amerikos vėliavomis, vainikų užrašai ir visa kita sudarė lyg didžiulę protesto demonstraciją prieš vokiečius, o taip pat simpatijų pareiškimą Amerikai. Tokių iškilmingų ir jautrių laidotuvių Kaunas dar nebuvo matęs ir vėliau matė tik Dariaus-Girėno.
Iki 1919 m. vasaros vidurio mes savanoriai fronte beveik badavome, kol Amerikos ranka mus pasiekė. Staiga fronte gauname baltą, lyg sniegas duoną, ir lašinius. Tai amerikoniški. Ūpas pakilo. Greit ir bolševikai apie tai sužinojo ir vienas kitas atėjo pasiduoti į nelaisvę.
Fronte buvo plačiai pasklidęs toks pasakojimas. Vieną lietuvį kareivį rusai-bolševikai pagavo į nelaisvę. Jį varėsi du rusai. Jie pastebėjo pas lietuvį prie šono pūpsantį duonmaišelį. Paklausė, ką jis tame maišelyje turi. Lietuvis tuojau pat ištraukė iš maišelio baltos amerikoniškos duonos ir lašinių, ir visi trys pasidalijo. Rusai nustebę paklausė:
— Ar jums visiems duoda tokią duoną?
— Taip, visiems! — atsako lietuvis. — Ne tik mums duoda, bet ir belaisviams.
— Tai šitaip! —išpučia akis ruseliai. Atiduoda lietuviui savo šautuvus ir miškais visi trys pasuka į lietuvių pusę.
Atėjo rugsėjo mėnuo. Dieną dar galima kęsti, bet naktimis šalta. O dauguma mūsų karių neturi milinių. Sėdi apkasuose du viena miline apsigaubę, o kiti ir visai be jų. Kad neturintiems nebūtų taip skaudu, turintieji (kareiviai, puskarininkiai ir karininkai) taip pat palikdavo savo milines vežimuose ir apkasuose sėdėdavo ir šaldavo be jų. Artėjo žiema, o drabužių trūko. Buvo neramu: ką darysime per žiemos šalčius.
Štai, spalio mėn. gauname amerikoniškus karinius drabužius ir Lietuvos kariai jais apsirengia. Dabar ne tik nebus baisi žiema, bet ir patogu, nes gauta kaip tik pačiu laiku. 1919 m. spalio mėn. Lietuvos kariuomenė pradėjo kovos su vokiečiais-bermontininkais. Jie buvo apsirengę melsva vokiečių uniforma ir mes lietuviai taip pat daugiausia turėjome vokiškas melsvas uniformas. Taigi fronte būtų sunkų iš tolo vienas kitą atskirti — tik iš kepurių. O dabar... Amerikoniška uniforma visai kitos spalvos ir iš tolo atskirsi, kur bermontininkas, o kur lietuvis.
Mūsų karių sanitarinė būklė taip pat labai sunki buvo. Nuo įvairių ligų ir epidemijų mūsų karių daugiau žuvo, negu nuo priešo kulkų. Buvo priskaitoma 1919-1920 m. mūsų žuvusių karių per 2500 vyrų. Iš šio skaičiaus nuo kulkų žuvo 28 karininkai ir 524 kareiviai (čia neįskaitomi partizanai ir šauliai), bet nuo įvairių ligų mirė apie 2000. Žinoma, žuvusiųjų karių skaičius truputį bus didesnis, nes į jį neįtraukti tie kariai, kurie buvo dingę be žinios. Vėlesniais metais tokių dingusiųjų be žinios kapai buvo surasti miškuose. Priešai, juos pagavę į nelaisvę, sušaudė.
Mūsų karinės ligoninės trūko ir lovų, ir patalinės, ir baltinių, o svarbiausia vaistų. Todėl nenuostabų, kad tiek daug mūsų karių mirė. Tai patyręs, Amerikos Raudonasis Kryžius atėjo mums į pagalbą ir paaukojo nemaža reikmenų mūsų karinėms ir civilinėms ligoninėms ir tuos išgelbėjo šimtų vyrų gyvybę ir jie galėjo toliau tęsti garbingą kovą dėl Tėvynės laisvės.
Tenka dar pridurti, kad be medžiaginės paramos, dar ir dvasinio peno esame gavę iš Amerikos. Amerikiečiai lietuviai mums kariams yra atsiuntę ir nemaža savo išleistų knygų, ypač gana vertingų Dr. V. Kudirkos raštų (iš 6 tomų). Neretas svečias karių tarpe buvo ir Amerikos lietuvių kuris nors laikraštis: pačių redakcijų ar atskirų asmenų siuntinėjamas.
Daug ir kita gera patirta iš amerikiečių, kuriant savo nepriklausomą valstybę, bet trumpame rašinėlyje neįmanoma viską suminėti.
Ats. psk. St. Butkus
