Buv. karių organizacijos Amerikoje
Keletas milijonų amerikonų buv. karių yra daugiausia susitelkę į Amerikos Legijoną (American Legion) arba į VFW (Veterans of Foreign Wars), katalikų karo veteranų s-gą ir kt. Prie šių trijų org-jų priklauso keletas tūkstančių lietuvių Amerikos piliečių, tarnavusių JAV ginkluotose jėgose. Jie įeina ten kaip pavieniai nariai, o Amerikos Legijone kaikur sudaro atskirus lietuvių postus arba kuopas (Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje ir k.). Nepriklausomai veikia liet. karo veteranų orgjos Worcester, Mass, ir Newark, N. J. šių visų lietuvių (buv. JAV karių) vaidmuo Lietuvos ateičiai yra probleminis arba bent sąlyginis. Tik 1919-20 m.m. kpt. gyd.
S. Biežio, S. Dariaus ir Zamkaus suorganizuoti Lietuvos Laisvės Sargai suteikė konkrečios pagalbos: pasiuntė kelis šimtus savanorių į Lietuvos kariuomenę bei aukų, siuntinėjo prašymus į Vašingtoną Lietuvos saugumui užtikrinti, rengė demonstracijas bei mitingus, rinko aukų ir t.t. To sąjūdžio vadas buvo Darius, kuris Tėvynėn išplaukė 1-jo savanorių būrio prieky. 1930 m. L-vos kar-nės archyve patyriau, jog į Lietuvos kar-nę savanoriais įstoję apie 450 amer. lietuvių. Nuo 1920 m. toje srityje antrojo Dariaus neatsirado tarp daugiau kaip 100.000 lietuvių b. JAV karių.
1930 m. Klaipėdos vad-mo dalyvis šaulys K. R. Jurgėla įsteigė Lietuvių Legijoną, kurio vienintelis gen. T. Kastiuškos postas veikė Niujorke. Amerikos Legijonui protestuojant dėl Legijono vardo vartojimo ir susitarus su juo, pasivadinta Amerikos Lietuvių Legijonu, angliškai rašant dviem eilutėm:
Lithuanian Legion
of America, Inc.
Dariui ir Girėnui žuvus po didvyriškos Atlanto pergalės, 1-sis gen. T. Kastiuškos postas (1-ji liet. org-ja visam pasauly) tuojau pasivadino jų vardu. Įsteigus dar kelis postus, visų postų atstovų seimas priėmė statutą ir pavedė Am. Liet. Legijono štabui (centro valdybai) šią org-ją inkorporuoti, t. y. įregistruoti valdžios įstaigoje. Inkorporavimo liudijimas surašytas 1935 m. lapkričio 23 d. Niujorko valstybės Aukščiausiojo Teismo pritarimu bei leidimu, ALL-nas 1935 m. gruodžio 19 d. įregistruotas Niujorko valstybės .sekretoriaus įstaigoje Albany, N. Y. Tuomet ALL-no štabą sudarė šie JAV ir Lietuvos karo veteranai (visi Amerikos piliečiai): kpt. Jonas A. Bučnis, Juozas J. Kavaliauskas, kpt. Petras Jurgėla, Itn. Pranas J. Kaminskas, Konstantinas R. Jurgėla, ltn. Antanas O. Šalna, Juozas F. Smitrus, Kazys Jovaiša, Juozas Očikas, Vincas J. Vyšnius ir Viktoras Watkins.
Kaip Amerikos Legijonas ir kitos karo veteranų org-jos, taip ir Amerikos Lietuvių Legijonas yra civilinė ir nepartinė buv. karių organizacija — ginklo draugų ordenas. Šios org-jos yra valdžios ir visuomenės gerbiamos ir turi tam tikrų teisių bei privilegijų.
Amerikos Lietuvių Legijono tikslai ir uždaviniai
yra šie: 1) ištikimai laikytis bei ginti JAV Konstituciją ir konstitucijas tų valstybių (steitų), kuriose veiks šios org-jos postai ir kiti daliniai; 2) kelti ir išlaikyti pagarbą savajai lietuvių kilmei, rasei ir kalbai; 3) rengti pagyvenimus ir minėti įvykius iš ALL-no narių dalyvavimo Didžiajame Kare ir kituose JAV-bių karuose užsieny, o taip pat karuose dėl Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių Nepriklausomybės; 4) įsąmoninti asmens prievolę visuomenei, valstybei ir tautai; 5) stiprinti taiką ir gerąją valią žemėje, ginant teisingumo, laisvės ir demokratijos principus; 6) telkti lietuvių kilmės veteranus ir buvusius karius, tarnavusius JAV-bių ir Lietuvos ginkluotose jėgose; 7) kelti draugiškumą narių atsidavimu bendrajam gerui ir bendradarbiavimu su kitomis patriotiškomis org-mis; 8) rinkti lėšas narių mokesčių bei aukų pavidalu ir rengti paskaitas, socialinius pobūvius, iškylas, stovyklas, trumpus ir tolimus skridimus, paradus čia aptartiems tikslams siekti ir įsigyti kilojamąjį ir nekilojamąjį turtą bei įrankius, reikalingus veiklai; 9) tvarkyti rėmėjų vyrų, moterų ir jaunuolių padalinių veiklą; 10) steigti ir įsigyti emblemas, vėliavas, ženklus, uniformą ir leisti taisykles šios org-jos postų, rėmėjų ir kitų padalinių veiklai tvarkyti.
čia apibrėžti mūsų Legijono siekimai yra N. Y. Aukščiausiojo Teismo patvirtinti, nes jie nėra priešingi JAV-bių bei Niujorko valstybės konstitucijoms, o kaipo tokie jie ir valdžios yra leisti vykdyti. Tai yra, lietuviams taip labai svarbūs, šio mūsų Legijono siekimai bei uždaviniai yra konstituciniai ir teisėti Amerikoje. Jiems vykdyti ALL-no atstovų seimas 1936 m. rugpiūčio 1 d. priėmė statutą, kuris nustato LegijonÄ narių bei pareigūnų teises ir pareigas, org-jos santvarka, drausmę, veikimo būdus ir t.t.
Legijono nariais gali būti lietuviai, kurie yra tarnavę: 1) JAV ginki, jėgose, 2) Lietuvos kariuomenėje bei karo laivyne arba šaulių s-je, 3) Klaipėdos savanorių jėgose (1923 m.), 4) Latvijos, Estijos ir Suomijos ginki, jėgose ir 5) dalyvavę Lietuvos karuose. Bent 5 nariai gali sudaryti postą. Pavieniai nariai gali betarpiškai priklausyti L-no štabo. Taigi, Legijonas gali apjungti visus Lietuvos karius, šaulius ir laisvės kovotojus ir tuos mūsų tautiečius, kurie yra tarnavę JAV ir Pabaltijo valstybių ginkl., jėgose, o taip pat (betkada ligi 1913 m. lapkričio 11 d.) rusų ir vokiečių kar-je. ši 20 metų amžiaus org-ja gali tapti plačiausios apimties lietuvių ginklo draugų ordenu, kuriam lygaus ar panašaus neįmanoma turėti kituose kraštuose.
Legijonas laikosi lietuviškų ir amerikoniškų tradicijų — tiek pilietinių, tiek kariškių. Vasario 16-ji, liepos 4, lapkričio 11 ir 23 yra brangios dienos, minimos tautinėmis apeigomis ir kariškomis iškilmėmis. Žuvusiųjų bei mirusiųjų pagerbimo dieną ALL-no postai turi teisę su Amerikos, Lietuvos ir Legijono vėliavomis bei orkestrais rikiuotėje dalyvauti iškilmingam marše paskui JAV kariuomenės dalinius tarp kitų kariškų Amerikos org-jų.
JAV KARŲ DALYVIAI
Brooklyne keletą kartų teko sutikti arti 90 metų amžiaus senuką lietuvį Jurgį Bensona (Blaužiūną).Dar neatrodo tiek metų turįs. Dar drūtas ir žvalus.
J. Bensonas - Blaužiūnas gimęs Kaupiškių kaime, Vištyčio val., Vilkaviškio apskr. Į Amerikos Jungtines Valstybes atvyko 1883metais ir iš pradžių keletą metų dirbo anglių kasyklose.
1888 metais stojo savanoriu į Amerikos JV kariuomenę ir 1890-1891 m. dalyvavo Amerikos kare su indėnų Sioux klanu gimine South ir North Dakotose. Šiai giminei vadovavo garsusis indėnų vadas Sitting Bull (Sėdintysis Bulius).
Šiame kare dalyvavo du lietuviai: minimas J. Bensonas-Blaužiūnas, dabar gyvenąs Brooklyne, N. Y., ir Petras Emkaitis, gyvenąs Chicagoje, Ill.
Šioje nuotraukoje, anuometinių AJV karių grupėje, J. Bensonas-Blaužiūnas stovi šalia šautuvų su kryžiumi prie krūtinės, gautu už taiklų šaudymą.
Galimumai kariškoms Lietuvos tradicijoms ugdyti
Am. Liet. Legijone (kaip ir kitose šios rūšies org-se Amerikoj) posto sueigos, L-no atstovų seimai, paradai, švenčių iškilmės, minėjimai ir net ginklo draugų laidotuvės turi kariško pobūdžio, čia visur yra kariška tvarka, karinė uniforma (bent kepurė), drausmė, komandos, garbės sargybiniai su šautuvais, vėliavų gerbimas, malda už žuvusius ir mirusius ginklo draugus, kariškas mandagumas (saliutavimas pareigūnams ir tarpusavy besisveikinant) rikiuotė, išrinktųjų pareigūnų ir priimtų naujųjų narių įpareigojimas, jiems duodant įžodį ir t.t. Tai visa sudaro karišką aplinką, auklėja pareigingumą, išlaiko ir ugdo karišką dvasią, taip dažnai pagyvina atsiminimus iš savo karinės tarnybos, pratina nepamiršti kariškos elgsenos ir laikysenos ir pan. Be to, rikiuotė, žygiavimas parade paskui vėliavas, orkestrams grojant, komandos ir jų vykdymas, įvairios kariško pobūdžio iškilmės, Lietuvos kariuomenes šventės minėjimas, karo žygių vaizdavimas paskaitomis ir karo dalyvių atsiminimų pasakojimais atgaivina ir kelia karišką nusiteikimą. Čia tiek daug progų ir formų lietuviškumui ir kariškumui išlaikyti.
Šios kariškos dvasios ir karinių formų Legijone nei kiek nesužaloja demokratiniai principai, kurių griežtai laikomasi posto sueigoje ir seimo posėdy. Legijonieriai laisvai išsirenka savo pareigūnus ir atstovus demokratine rinkimu ir balsavimu tvarka; taip pat sprendžia ir nulemia įvairius svarstomus klausimus. Balsų dauguma išrinktasis posto arba Legijono vadas pirmininkauja ir veda sueiga arba posėdį pagal demokratines susirinkimo (vedimo) taisykles). Nežiūrint to, Legijono vadas, kaikurie Legijono štabo nariai ir posto vadas turi teisę tam tikrais atvejais komanduoti, duoti įsakymus, skirti savo pavaduotojus, adjutantus, komisijas, sargybinius, palydovus, pasiuntinius ir t.t.
Kpt. Petras Jurgėla.
Buv. Lietuvos Karių Sąjunga “Ramovė”
Šių metų balandžio mėn. 2 dieną, įvykęs Chicagoje iniciatorių-steigėjų susirinkimas, vienbalsiai nutarė steigti buvūsių Lietuvos kariuomenės karių Sąjungą “Ramovė” Amerikoje; priėmė Sąjungos statutą ir išrinko Laikinąją Centro Valdybą, kurią sudaro: gen. P. Plechavičius, gen. V. Mieželis, plk. A. Rėklaitis, mjr. P. Linkus ir kpt. Br. Michelevičius. Steigiamasis susirinkimas pavedė Laik. Centro Valdybai neatidėliojant įsteigti Sąjungos skyrius Chicagoje ir kitose JAV vietose, kur tiktai gyvena lietuvių karių. Į Chicagos skyriaus steigiamąjį susirinkimą š. m. gegužės 14 d. atsilankė per 100 buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų. Jie vienbalsiai pritarė Sąjungos reikalingumui ir įsteigė Chicagos skyrių. Iki šiol yra įsisteigę 12 Sąjungos skyrių ir vis dar steigiasi nauji įvairiose JAV vietovėse.
Sąjunga “Ramovė”, reikšdama visišką ištikimybę Jungtinių Amerikos Valstybių santvarkai, siekia šių tikslų: 1) kelti savo narių tarpe mokslinį ir kultūrinį lygį, 2) ugdyti tautinę ideologiją, 3) jungti juos į vieną lietuvių šeimą solidarumo pagrindais ir 4) remti lietuvių tautos pastangas dėl nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atstatymo, šiems tikslams siekti, Sąjunga: 1) teikia savo nariams žinių apie JAV santvarką, kultūrinius, ekonominius bei poltinius laimėjimus, 2) kelia savo narių karinį išsimokslinimą, 4) skatina lietuvių tarpe vienybės bei pasiaukojimo idėjas tautos laisvės kovoje, 5) rūpinasi medžiagine bei dvasine parama į vargą patekusių Sąjungos narių, 6) rūpinasi visais kitais reikalais, susijusiais su lietuvių tautos kova dėl laisvės. Sąjungos dabartiniais nariais yra
buvę Lietuvos kariuomenės karininkai ir liktiniai puskarininkiai. Svarstant Sąjungos įkūrimą, daugelyje posėdžių-pasitarimų buvo plačiai išnagrinėti ir aptarti lietuvių karių Amerikoje organizavimosi klausimai. Svarbesniais klausimais buvo tartasi su seniau Amerikoje gyvenančiais lietuviais visuomenės veikėjais, teisininkais ir kariais. Tarpe kitų sumanymų, buvo kilusi mintis atgaivinti Vokietijoje įsteigtą Lietuvos Laisvės Kovų Dalyvių Sąjungą. Tačiau prieita išvados (Vokietijoje tai patyrimas įrodė), kad tokia “universali” organizacija, ypač Amerikoje, būtų pernelyg nelanksti ir vargu ar turėtų kokios nors praktinės reikšmės. Todėl, pradžiai buvo nusistatyta susiorganizuoti karininkams ir puskarininkiams, t. y. sudaryti įvairiose JAV vietose Sąjungos branduolius, o vėliau šią sudėtį ir veiklą išplėsti, pritraukiant į Sąjungą ne tik visų laipsnių buvusius karius, bet buvusius šaulius ir visus kitus aktyvius Lietuvos laisvės kovų dalyvius.
Prieš kurį laiką kpt. P. Jurgėla patiekė “Ramovės” laikinai Centro Valdybai siūlymą raštu dėtis prie ALL (Amerikos Lietuvių Legiono). Centro Valdyba, apsvarsčiusi šį klausimą ir susipažinusi su ALL-no tikslais bei veikla, paprašė iniciatorių nušviesti tiksliau kaikuriuos abiejų organizacijų sujungimo praktiškus klausimus.
Sąjunga “Ramovė” yra nepartinė, griežtai apolitinė organizacija. Jos nariai gali ir toliau priklausyti kitoms organizacijoms ar politiniams sambūriams, jei tik tai nesipriešina Sąjungos statuto 4 str. 2 pastraipai, t. y. Sąjungos nariu negali būti asmuo, kurio elgimasis nesuderinamas su žmogaus garbe, ar kurio veikla nukreipta prieš JAV ir lietuvių tautą.
Šiuo metu Laikinoji Centro Valdyba, be skyrių steigimo darbo, rengia Sąjungos veikimo planą, įvairiems klausimams spręsti sudaromos komisijos ir padedamieji organai, atskiroms darbo sritims tvarkyti. Įsisteigus daugiau skyrių, neatidėliojant bus sukviestas Sąjungos skyrių atstovų suvažiavimas, kuris išrinks pastovią Centro Valdybą ir aptars kitus Sąjungos reikalus.
Neabejotina, kad ir kituose kraštuose buvę Lietuvos kariai organizuojasi. "Ramovės” Centro Valdyba stengiasi užmegsti ryšius su tokiomis besikuriančiomis buvusių lietuvių karių organizacijomis Pietų Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ir kitur. B. M.
