Gruodžio 9-10 d. žuvę partizanai
Geležinio Vilko rinktinės partizanai.
Iš kairės: Algimantas Gumauskas-Balandis, Kazimieras Popiera-Gegužis, Antanas Karpauskas-Kurtas ir Antanas Gudynas-Speigas.
Apie 1950-1951 m.
(A. Vilutienės asmeninė kolekcija)
Karpauskas Antanas-Kurtas gimė 1926 m. birželio 13 d. Marijampolės apskrities Sasnavos valsčiaus Serbentiškių kaime. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas, nuo 1951 m. balandžio — Dešinio tėvūnijos vadas. Žuvo 1951 m. gruodžio 9 d. Kazlų Rūdos rajono Guobų kaime
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
JULIAUS GARBATAVIČIAUS LIKIMAS
Gimtajame Pigašių k. 1945 12 09 žuvo partizanų būrio vadas Julijonas Leonardas Garbatavičius-Šaltis.
Vindeikių k. apylinkėse, Musninkų vlsč., veikė nedidelis Juozo Naraškevičiaus-Šerno būrys. Tai buvojau pusamžis žmogus (g. 1894 m.), išėjęs į mišką su šešiolikmečiu sūnumi Povilu. Tėvas - buvęs šaulys, visą savo gyvenimą dirbo eiguliu. Sunkiu Tėvynei metu nepabūgo neramaus gyvenimo ir sunkumų. Išėjo į mišką drauge su kaimynais, prie jo būrio glaudėsi vaikinai ir iš tolimesnių vietovių. Ir laikė jį tėvu.
1945 metų pavasarį jie liko trise: vieni partizanai žuvo nelygiuose mūšiuose, kiti susigundė amnestijos propagandai. Jis, sūnus ir Julius Garbatavičius-Šaltis (g. 1924 m.) klaidžiojo gimtosiose apylinkėse. Julius buvo kilęs iš gretimo Pigašių k., turėjo apie 30 metų. Iki rusams sugrįžtant dirbo Vileikiškių k. pieno priėmimo punkte. Buvo puikus šaulys ir vaikščiojo ne tik pistoletu, bet automatu ir granatomis nešinas. Štai tokiu metu 1945 rudenį Gojaus kaime (Pigašių, Smailių, Taučiulių k. viduryje) pas ūkininką Grinių juos tris ir aptiko stribai. Sako, aktyvistai stribams pranešė. Apsupo sodybą pradėjo agituoti pasiduoti gyviems. Kvietė deryboms. Patikėję pasalūnams, tėvas ir sūnus Naraškevičiai išėjo iš trobos. Čia juos ir suėmė. Juliui pavyko pabėgti, prisidengus trumpam laikui prarastam stribų budrumui. Kramtė nagus stribai ir dar labiau suaktyvino partizano sekimą. Jau 1945 m. gruodžio 8 dieną Juliui Garbatavičiui viešint Pigašiuose pas Gatelius, apie tai buvo pranešta NKVD garnizonui. Kareivių, o gal ir stribų buvo labai daug: pasiskirstę trimis grupėmis - nuo Vileikiškių, Taučiulių ir nuo Širvintos upės, jie ėmė supti Pigašių k. Pirmoji grupė netrukus pasiekė Gatelių daržinę, tačiau iš čia pasipylė šūviai. Vietoje žuvo vyresnysis seržantas Podkovyrovas, kitas kareivis buvo sužeistas (tos pačios dienos vakare jis mirė). Pasipylė pragariška ugnis, atskubėjo ir kiti kareiviai. Julius taikliais šūviais privertė kareivius sugulti, o pats iššoko iš daržinės ir pradėjo bėgti Širvintos link. Tačiau visi pastebėjo, kad partizanas sužeistas. Vienoje dauboje susidūrė su trečia kareivių grupe. Paleido dar kelias automato serijas. Nuo jų sukniubo dar vienas kareivis - vyr. seržantas Mazyčionokas, tačiau kelios kulkos užkliudė ir Julių. Bėgti nebuvo kur. Po kurio laiko pasigirdo kurtinantis granatos sprogimas, nusinešęs Juliaus Garbatavičiaus-Šalčio gyvybę. Partizanas gyvas nepasidavė.
Sovietiniai agitatoriai gyrėsi, kad Julius Garbatavičius susisprogdinti nesuspėjo - jį suvarpė kareivių ir stribų kulkos. Kaip ten bebūtų, sako, rusų karininkas, vadovavęs kautynėms, liepė su nušautuoju elgtis pagarbiai už jo drąsą ir gerą kovinį pasiruošimą. „Etot saldat, a ne bandit", - ir atidavė pagarbą.
Juliaus gailėjo visas kaimas. Ant jo kapo dažnai buvo padedamos lauko ar darželio gėlės.
Jočys Karolis, Povilo, sl. Perkūnas, Griausmas, Stasio brolis dvynys, g. 1916 Kriaunų k., Širvintų vlsč. nuo pat pirmųjų okupacijos dienų negalėjo taikstytis su okupanto žiaurumu, melu. 1943 m. buvo baigęs Ukmergės mokytojų seminariją mokytojavo, tačiau jau 1944 m. rudenį išėjo partizanauti. Vietoje knygos, paėmė į rankas ginklą ir kovojo netoli gimtojo Rubikonių k. Nuo 1944 10 - DKR, B rinktinės Vanago būrio, 1945 09 - bataliono vadas. Žuvo 1945 12 09 prie Kiauklių. Užkastas Želvos žvyrduobėse.
Albinas Puzinas-Blynovas, Pandėlio vls., Gudelių k., Jūžintų b. Ž.1950 12 09.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
ŠABLAUSKAS Jonas, Jeronimo, g. 1925 Dickaimyje, Betygalos v. Nužudytas 1944 12 09. (Foto)
DIGAITIS Izidorius, Jono, g. 1925 Paliepiuose, Betygalos v. Žuvo 1945 12 10 Grajauskuose, Betygalos v.
DIGAITIS Juozas, Juozo, g. 1917 Paliepiuose, Betygalos v. Žuvo 1945 12 10 Grajauskuose, Betygalos v.
GAIDELIS ANTANAS, Mykolo, g. 1921 m. Jačiūniškių k., Tauragnų vls. Žemdirbys. 1944 12 09 prie šio kaimo buvo nušauti 2 enkavedistai. Kitą dieną (12 10) enkavedistai su vietos skrebais padegė sodybą, ir tvarte žuvo A.Gaidelis. Jo brolis Jonas po to išėjo į partizanus ir žuvo.
RAKAUSKAS ALEKSAS, g. 1920 m. Bernotiškio k., Tauragnų vls. 1944 12 09 pamatęs ateinant skrebus, bėgo ir buvo nušautas.
RAKAUSKAS AUGUSTINAS, gimęs Bemotiškio k., Tauragnų vls. 1944 12 09 rusų kareivių buvo suimtas. Su Gyliu nuvarė iki Kemešio girios, ir abu Vaidulėse buvo durtuvais subadyti.
GYLYS ADOLFAS, Adolfo, g.1911 m. Paąžuolių k., Kuktiškių vls. Žemdirbys. Partizanas. Nušautas 1944 12 10. Palaidotas Paąžuolių kapinėse.
VIRVANTAS JUOZAPAS, g.1917 m. Šeimaties k., Tauragnų vls. Slapstėsi ir 1944 12 10 Grašių k. buvo nušautas.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Iš kairės: Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Staniškis-Utas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša-Skirmantas, Vitas Garmus-Pavasaris ir Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Ungurys: Apie 1951 m.
(Genocido aukų muziejus)
Garmus Vitas-Pavasaris gimė 1930 m. Marijampolės apskrities Prienų valsčiaus Paduobulio kaime. Dainavos apygardos partizanas. Žuvo 1951 m. gruodžio 10 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Bronė Jurgelionienė-Kregždė, Panemunėlio vls, Ąžuolių k. Žuvo 1948 12 10.
