Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas
1920 09 20–1949 09 28
Aleksandras Antanas Grybinas gimė 1920 m. rugsėjo 20 d. Šakių aps. Lukšių vls. Lukšių k. pradžios mokyklos mokytojo Antano Grybino ir Onos Naujokaitės-Grybinienės šeimoje. Kartu augo seserys Zofija (g. 1913 m.) ir Stasė (g. 1914 m.), broliai Vytautas (g. 1919 m.) ir Zigmas (g. 1923 m.).
1931 m. birželio 20 d. A. A. Grybinas įstojo mokytis į privačią Šakių „Žiburio“ gimnaziją, kurią baigė 1939 m. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. jis įstojo į Marijampolės mokytojų seminarijos trečiąjį kursą. Buvo Skautų organizacijos ir Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1940 m. lapkričio 6 d., pirmosios sovietų okupacijos metu, Marijampolėje buvo suimtas, tačiau netrukus paleistas. 1941 m. baigus Marijampolės mokytojų seminariją, rugpjūčio 21 d. jam išduotas atestatas, suteikiantis pradžios mokyklos jaunesniojo mokytojo vardą.
Pietų Lietuvos (Nemuno) ir Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sričių vadovybės susitikimas. 1949 m. vasario mėn. Pirmoje eilėje trečias iš kairės – Nemuno srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Antroje eilėje iš kairės ketvirtas – Urbantas Dailidė-Tauras, penktas – Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas, septintas – Jūros srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas. Kiti neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. mokytojavo Kulokų (Marijampolės aps. Liudvinavo vls.), nuo gruodžio 1 d. – Liudvinavo pradžios mokyklose. 1942 m. rugsėjo 17 d. buvo paskirtas į S. Kalvarijos progimnaziją jaunesniuoju mokytoju, tačiau į tarnybą neatvyko. Slapstėsi nuo mobilizacijos į vokiečių kariuomenę. 1943–1944 m. aplinkiniuose miškuose pradėjus siautėti raudoniesiems diversantams, kartu su broliu Zigmu įstojo į Lukšių savigynos būrį, o 1944 m. balandžio 2 d. – į Lietuvos vietinės rinktinės Mokomojo bataliono Marijampolėje 3-iąją kuopą.
1944 m., artėjant frontui, A. A. Grybinas pasitraukė į Vakarus. Buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę ir pasiųstas į frontą, kur sulaukė karo pabaigos. Mėgino pereiti į amerikiečių okupacinę zoną, tačiau buvo grąžintas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, į Šakių aps. Karčrūdės k., kur mokytojavo jo tėvas. Vengdamas suėmimo, per žiemą slapstėsi, o 1945 m. pabaigoje pasitraukė pas partizanus į Kazlų Rūdos miškus.
A. A. Grybinas dalyvavo kuriant Žalgirio rinktinę, dirbo jos štabe. 1946 m. birželio 12 d. buvo paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno adjutantu, 1947 m. gegužės 12 d. – rinktinės Žvalgybos, vėliau – rinktinės štabo Spaudos ir informacijos skyriaus, o 1948 m. gegužės 5 d. – Žalgirio rinktinės štabo viršininku. 1948 m. rugpjūčio 10 d. žuvus Tauro apygardos vadui ltn. Jonui Aleščikui-Rymantui, nuo spalio 8 d. A. A. Grybinas ėjo apygardos vado pareigas. Buvo Tauro apygardos penktasis vadas ir pirmasis civilis, ėjęs šias pareigas. Dėl sumanumo ir tauraus būdo buvo įgijęs didelį partizanų vadovybės ir kovotojų pasitikėjimą.
Tai buvo itin sunkus metas Tauro apygardos partizanams: žuvo daug partizanų vadų, visi Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo nariai.
1948 m. spalio 20 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadavietėje jis susitiko su Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadu Sergijumi Staniškiu-Litu. Susitikimo metu buvo nutarta Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadu laikinai paskirti Dainavos apygardos vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tuo metu vyriausioji Lietuvos partizanų vadovybė buvo atkuriama Žemaitijoje. 1948 m. lapkritį, siekiant suderinti partizanų veiksmus ir aptarti bendros partizanų vadovybės sudarymo klausimus, A. A. Grybinas-Faustas kartu su A. Ramanausku-Vanagu iškeliavo į Žemaitiją.
1949 m. vasario 10–20 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje kaip Tauro apygardos atstovas dalyvavo visos Lietuvos partizanų apygardų vadų ir jų atstovų suvažiavime, kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), kartu su kitais partizanų vadais pasirašė LLKS Tarybos Vasario 16 d. Deklaraciją ir priėmė svarbiausius naujosios organizacijos dokumentus.
1949 m. vasario 16 d. A. A. Grybinui buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis.
1949 m. kovo pabaigoje, grįžęs iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, pakeitė Tauro apygardos organizacinę struktūrą: rinktinių kuopas ir būrius pertvarkė į tėvūnijas, taip pat pakeitė vidaus valdymo struktūras, išformavo Kęstučio ir Birutės rinktines, nes buvo sumažėjęs jų partizanų skaičius. Po struktūrinių reformų Tauro apygardoje liko trys rinktinės – Žalgirio, Vytauto ir Geležinio Vilko.
Žuvo A. A. Grybinas-Faustas 1949 m. rugsėjo 28 d. Palaikai niekinti Jankuose, vėliau nuvežti į Karčrūdę, Lukšius, Šakius. Užkasimo vieta neišaiškinta.
1949 m. birželio 16 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu A. A. Grybinas apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais).
1997 m. gruodžio 22 d. A. A. Grybinui suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius) ir pulkininko laipsnis (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo viršininkas, apygardos vado adjutantas Pranas Runas-Daugirdas, Algirdas (kairėje) ir apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas (dešinėje).
Paminklas šioje vietoje niekintam 1949 m. rugsėjo 28 d. Šakių aps. Jankų vls. Viliūšių k. apylinkių miške žuvusiam 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarui, LLKS prezidiumo nariui, Tauro apygardos vadui Aleksandrui Antanui Grybinui-Faustui atminti. Šakių r. Lukšių sen. Lukšių mstl. Gazonas tarp Lukšių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriaus pietinės sienos ir A. Tatarės g. Bendras paminklo ir atminimo lentos vaizdas. Aut. skulptorius Vidas Cikana ir kalvis Vytautas Jarutis. Pastatytas 1989 m. R. Trimonienės nuotr., 2009 m.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201502_grybinas_biog.pdf
Pakeliui į partizanu vadu suvažiavimo. Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (priklaupęs trečias iš kairės) ir Tauro apygardos vadas Aleksandros Grybinas-Faustas (priklaupęs antras iš kairės) su apsaugos grupės partizonais. 1949 m. vasario 4 d.
(L Laurinsko osmeninė kolekcija)
1949 m. rugsėjo 28 d. žuvęs lauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas.
Kūno išniekinimo vieta nežinomo.
(Genocido aukų muziejus)
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
