DIEVAS ŠIANDIEN

Kun. Jonas Gutauskas. DIEVAS ŠIANDIEN.

(Čikaga, 1973. 283 p.)

     Autorius Dievo klausimą nagrinėja ne teoriškai, ne teologiniu ar filosofiniu požiūriu, bet konkrečiai, siedamas su šių dienų gyvenimu. Aiškindamas, kas yra Dievas, iškelia ir atsako į daugelį klausimų, kurie rūpi dabarties žmogui. Kalba apie šiandieninį pasaulį, jo pobūdį, ateizmą ir jo grėsmę, Bažnyčios misiją dabarties pasaulyje, Dievą kaip Kūrėją, Dievo liudijimą apie save gamtoje, istorijoje ir žmogaus sąmonėje, šventųjų ir mistikų gyvenime, stebukluose ir pranašystėse. Svarsto, kodėl kai kas nusigręžia nuo Dievo ir kas tokiems žmonėms lieka netekus Jo.

     Tie, kurie netiki Dievo, sako autorius, tiki kuo kitu: pažanga, technika, medžiaga, žemės rojumi, protu, likimu, griebiasi spiritizmo, burtų. Savotiška religija, tik be Dievo, yra ir komunizmas. Komunizmas ir krikščionybė sutinka tuo, kad abu kuria rojų; skirtumas tas, kad komunizmas kuria žemiškąjį rojų, o krikščionybė - dangišką.

     Tačiau komunistų žemiškasis mesianizmas, paneigęs religiją ir prievarta siekiantis sukurti tariamąjį rojų, yra tuščia svajonė. Nuvainikuotas irdulkių sauja paverstas, žmogus komunizme yra paukštis pakirstais sparnais, kurio skrydis į dorines aukštumas neįmanomas.

Skaityti daugiau: DIEVAS ŠIANDIEN

MILŽINAS, DIDVYRIS, ŠVENTASIS.

KNYGŲ RECENZIJOS

Dr. Pranas Gaidamavičius. MILŽINAS, DIDVYRIS, ŠVENTASIS.

(Brooklyn, 1954. 246 p.)

     Autorius kalba apie 3 plotmes, kuriose žmogus pašauktas gyventi: daiktinę, dvasinę ir religinę. Kiekviena tų plotmių turi vertybes, kurias perėmęs žmogus gali kilti į žmogiškosios pilnatvės sritį.

     Pirmojoje plotmėje yra vitalinės vertybės, prigimtis, fizinis-daiktinis pasaulis. Čia puoselėdamas vitalines vertybes, ugdydamas prigimtinius polinkius gali tapti milžinu.

     Antrojoje plotmėje žmogus randa kito pobūdžio vertybes - dvasinį pasaulį. Vidinis šauksmas kelia jį aukštyn, į naują pasaulį, kurį jis turi realizuoti savyje. Dvasinėje tikrovėje žmogus, atskleidęs savo asmenį, tampa didvyriu,kuris iš pasiektos aukštumos regi jau žmogiškos pilnatvės sritį, būtent, religines vertybes.

Skaityti daugiau: MILŽINAS, DIDVYRIS, ŠVENTASIS.

Kristaus drobulė

     Prieš keletą mėnesių mokslinė konferencija Londone svarstė Turino drobulės autentiškumo problemą. Konferencijoje dalyvavo įvairių mokslo sričių ir įvairių pažiūrų mokslininkai bei teologai - ne tik krikščionys ir krikščioniškos kilmės agnostikai, bet ir musulmonai, ir žydai.

     Kas gi toji Turino drobulė? Tai maždaug 4 m ilgio ir 1 m pločio audeklas, kuriame yra atsispaudęs mirusio žmogaus atvaizdas. Nustatyta, kad jame buvo suvyniotas vyriškis, miręs nuo žaizdų ir nukryžiavimo. Bažnyčios tradicija, istoriniai duomenys ir, kaip minėta, gamtos mokslų atradimai padeda nustatyti, kad žmogus, palikęs gausius atspaudus audekle, yra Jėzus Kristus. Yra istorinių duomenų, rodančių, kad drobulė buvo garbinama Jeruzalėje IV amžiuje. Kai Konstantinas pastatydino Šv. Kapo bažnyčią, vyskupas Kirilas Velykų pamokslo metu akcentavo: Kapas ir drobulė, kurią Jėzus prisikeldamas paliko. Be to, seniausias mozarabinės liturgijos tekstas skelbia:

     Petras ir Jonas, atėję prie kapo, pamatė drobulėje atsispaudusius šviežius kančios pėdsakus.

     Bažnyčios tradicija pasakoja, kad toji drobulė VII a. iš Jeruzalės pateko į Edesą, o paskui - į Konstantinopolį, iš kur Kryžiaus karų metu išgabenta Prancūzijon. 1578 m. Karolio Baromiejaus rūpesčiu ji atsirado Turine.

Skaityti daugiau: Kristaus drobulė

Jaunimo ryžtas

     Pasibaigus koncelebracinėms šv. Mišioms, kurios vyko 25 metų kunigystės jubiliejaus proga Vilniuje, Šv. Rapolo bažnyčioje, į zakristiją atėjo grupė jaunimo iš įvairių Lietuvos vietovių. Tebesant ten visiems kurso draugams ir iškilmėje dalyvavusiems Vilniaus miesto kunigams, kreipdamiesi į kun. Juozą Zdebskį, kuris neteisingai milicijos buvo apkaltintas esą neblaivus vairavęs automobilį, jaunuoliai pareiškė:

     - Mes žinome, kad jūs esate abstinentas ir kad jus kaltina neteisingai. Protestuodami prieš šmeižtą, pasižadame tapti abstinentais: mes steigiame Blaivybės broliją.

     Atvykusieji jubiliatui įteikė tokio turinio adresą:

     Didžiai gerb. kunigą Juozapą 25 metų kunigystės jubiliejaus proga sveikina ir ta proga pasiryžta:

          -    išplėsti abstinentų akciją jaunimo tarpe už Tautos blaivumą;

          -    spalio mėnesį nepraleisti nė vienos dienos be šv. Rožančiaus maldos Jūsų intencijomis.

Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Alytaus, Vilkaviškio, Kelmės, Kudirkos Naumiesčio, Veisiejų, Kretingos katalikiškojo jaunimo atstovai.

ATKARPA IŠ MANO LAGERINIO GYVENIMO

[Kan. Stanislovas Kiškis]

 (Kunigo užrašai)

     1940 m. liepos 24 d. mus išvežė iš Vilniaus, o rugpjūčio 2 d. jau buvome Pečioroje. Čia vyr. gydytojas buvo ukrainietis, mediciną baigęs Kaune. Jis jautė simpatijų lietuviams ir jau pirmą dieną mane paskyrė felčeriu viename barake. Pečioros persiunčiamasis punktas didelis: bene 8 barakai, atskiras valgomasis, 2 ar 3 namai ligoniams. Viename tokių ir man davė darbą. Ateidavo ten laisvoji gydytoja ir dvi jaunos seserys pasikeisdamos. Mano darbas buvo drauge su gydytoja kasdien apeiti ligonius, išdalyti paskirtus vaistus, matuoti ir užrašyti temperatūrą, kartais užpildyti ligonio kortelę.

     Vieną naktį man teko dalyvauti priimant tik ką atvežtą naują etapą. Gydytojų komisija tikrino atvežtųjų sveikatą ir skirstė darbo kategorijas. Vyrai ir moterys, iki pusės išrengti, stovėjo susimaišę vienoje eilėje. Gydytojai su pasididžiavimu ištardavo kategorijos pavadinimą lotynų kalba -prima, secunda - o man reikėjo pažymėti tik asmens lapelyje.

     Zonoje buvo vaistinė, joje dirbo jauna lietuvė. Man teko pas ją ir Mišias laikyti, ir išpažinčių klausyti. Kartą nuėjo gandas, kad mūsų vaistininkė blatnųjų kortomis pralošta. Tai reiškė, kad pralošęs turėjo ją nužudyti... Mergaitė verkė ir laukė neužtarnauto keršto. Ne aš vienas kreipiausi į vyr. gydytoją, kad gelbėtų nekaltą žmogų iš tų žvėrių nasrų. Kai ji buvo iškelta į kitą vietą, blatnieji griežė dantimis ir grasino ir tenai ją pasieksią!

Skaityti daugiau: ATKARPA IŠ MANO LAGERINIO GYVENIMO

Daugiau įrašų...

  1. JONO BILIŪNO TESTAMENTAS
  2. Ar jėzuitai laikosi principo: tikslas pateisina priemones?
  3. Ar religija daro žmogų pasyvų
  4. KOSMOSAS IR ANTGAMTIS

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.