PALAIMINTI SKAISČIOS ŠIRDIES

K.[Felicija Kasputytė]

     Šis palaiminimas, ištartas dieviškojo Mokytojo lūpomis, skamba kaip skaistybės apoteozė. Per ištisus amžius jis lydėdavo tuos, kurie, atsisakę erotinės meilės ir paniekinę vylingus džiaugsmus, gaivindavo savo širdį tyro ir kilnaus gyvenimo ambrozija.

     Nors ir kažin ką prasimanytų žmonės apie gamtos grožį, apie žmogiškųjų aistrų patrauklumą, apie nuodėmės vilionę, bet niekas negali susilyginti su sielos skaistumu, kuris tol vers lenkti prieš ją žmonijos kelius, kol iš viso gyvens pati žmonija(A. r.).

     Apie neaprėpiamai didelį skaistybės vaidmenį kalbėjo daugybė filosofų ir mąstytojų, sociologų ir visuomenės veikėjų. Žmonijos mąstytojai bei auklėtojai įtikinėjo, jog gyvenimo džiaugsmas ir laimė priklauso nuo to, kiek žmonės gerbia skaistybės idealą. Tai susiję ne tik su paskiro žmogaus likimu, bet ir su visos tautos likimu. Tik tyros širdys yra jautrios savo tautos likimui ir tragiškai kiekvieno žmogaus daliai. Tik skaisčios širdys pasiekia žmogiškąją didybę, laisvę ir išplėtoja savo protines bei dvasines galias. Jeigu žmogus nesuvokia tos giliausios tiesos, jis liks tik skurdus intelektualas, kuriam be galo tolimos žmogiškumo aukštumos ir gilioji kosmoso prasmė pačiame žmoguje - jis niekada neišmoks skaityti ir nagrinėti gamtos dėsnių ir žmogaus didybės paslapčių. Jeigu aš susiteršiu sielą, tada negalėsiu įgyvendinti savo idėjos ir nepasieksiu aukštųjų idealų, - sako Ibseno herojus.

Skaityti daugiau: PALAIMINTI SKAISČIOS ŠIRDIES

JIE LAIKOSI UŽ RANKŲ...

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

     Viešpatie, ačiū Tau už gegužį,
už žydinčius medžius,
už šiltus vakarus ir įsimylėjusiųjų poreles.
     Jie laikosi už rankų,
     veidai jų švyti.
Kai vakare einu su žmona pasivaikščioti,
tos šypsenos mus šildo ir džiugina
tarp ledinių, aštrių kaip durklas,
saldrūgščių žvilgsnių iš daugelio žmonių akių plyšelių.
     Vadinas, dar yra žmonių,
kurie nevertina viens kito skaičiais,
kurie turi vienas kitam laiko,
kurie dovanoja vienas kitam dovanas,
atveria vienas kitam savo širdis,
atleidžia klaidas.
Kurie myli vienas kitą arba bent stengiasi mylėti.
     Viešpatie, duok visoms toms jaunoms
          porelėms parkuose vakare,
          tamsiose gatvėse,
          ant margų mopedų,
          mažose kavinėse, -
duok malonę iš tikrųjų vienas kitą mylėti.

Skaityti daugiau: JIE LAIKOSI UŽ RANKŲ...

MOKSLO IR VALSTYBĖS VYRAS, KURIAM IŠTIKIMYBĖ SĄŽINEI BUVO BRANGESNĖ UŽ GYVYBĘ

KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTIEJI

[Kazimieras Šapalas]

     Šiemet sukanka 500 metų, kai gimė Tomas Moras. Jis yra plačiai žinomas kaip rašytojas humanistas, garsiosios „Utopijos“ autorius, Anglijos valstybės kancleris, nepalenkiamo tiesumo vyras, nesutikęs elgtis prieš savo sąžinę ir už tai nuteistas mirti. Visi su pagarba jį mini, net tie, kurie yra skirtingo ideologinio nusistatymo: katalikai jį gerbia kaip šventąjį, o komunistai - kaip pirmtaką.

     Tomas Moras gimė Londone teisėjo šeimoje. Motinai anksti mirus, iš pradžių buvo tėvo auklėjamas. Tai buvo švelnus ir malonus berniukas, vėliau atiduotas į kardinolo Mortono rūmus, kur išmoko gerų manierų, lotynų ir graikų kalbų, dažnai susitikdavo su įžymiais žmonėmis. Kardinolas, kartu ir valstybės kancleris, pastebėjęs Tomo gabumus, pranašavo jam didelę ateitį. Pristatydamas svečiams, jis sakydavo: Iš šio berniuko bus nepaprastas vyras. Kas gyvens, tai pamatys (1).

Skaityti daugiau: MOKSLO IR VALSTYBĖS VYRAS, KURIAM IŠTIKIMYBĖ SĄŽINEI BUVO BRANGESNĖ UŽ GYVYBĘ

MOTERS PASKIRTIS

[Vysk. Liudvikas Povilonis]

 (Mintys iš pamokslo)

     Stabtelkime prie to, kas yra moteris Dievo planuose. Dievo paskirtis moteriai toli pranoksta visa tai, kas jai priskiriama kaip žmonai ir moteriai, kaip visuomenės veikėjai versle, ūkyje ir net moksle.

     Pagelbėti  - moters vaidmuo, kurį jai skyrė Dievas. Ir šis jos vaidmuo -pagelbėti - moters vertės nemenkina, bet dar pakelia jos vertingumą. Dievas norėjo, kad žmonės vieni kitiems pagelbėtų, o išganymo darbe pagelbėtų net ir Dievui.

     Tokios pagalbos ryškiausias pavyzdys yra Dievo Motina Marija. Marija pagelbėjo Dievo Sūnui ateiti į šį pasaulį. Ji buvo Kristaus pagalbininkė Betliejuje, kur Kristus gimė; Nazarete, kur Kristus augo; Kanoje, kur Kristus padarė pirmąjį stebuklą. Ji buvo pagalbininkė Kalvarijoje, kai Kristus mirė žiauriausia mirtimi ant kryžiaus. Ten Marija pagelbėjo Jam kančioje. Marija kaip Bažnyčios Motina padeda žmonėms eiti pas Dievą. Marija yra kelrodis į moters stiprybę, kokią Dievas yra skyręs savo planuose moteriai, kad ji būtų pagalbininkė ne tik žmogaus, bet ir Dievo išganymo darbe.

     Pirmiausia moteris gali pagelbėti pažinti Dievą. Šventojo Rašto Naujajame Testamente šv. Paulius taip rašo: įvairiais laikais Dievas daugeriopu būdu kalbėjo per Sūnų. Ir šio prabilimo pradininkė yra Marija. Ji pagimdė Dievo Sūnų - davė Jam žmogišką prigimtį ir taip tarsi padėjo Jam prabilti.

Skaityti daugiau: MOTERS PASKIRTIS

RAUDA

Birutė Pūkelevičiūtė

Dulce et decorum est pro patria mori.

Motina:
     Aiman, sapnavos mano sūnui nuostabūs sapnai!
Žiemos speige pražydo raudonai žilvitis
ir jūroje banguoja kruvina puta.
     Sukilo žemė!
Nakties miškais, keliu į Medininkus,
šuoliais lekia šešetas žirgų!
Jų karčiai supinti kasom.
Raudono medžio rogės kaustytos variu,
išklotos vilko kailiu.
     Ant rogių Žemaičių žemės ženklas-,
     statmenas brūkšnys, trimitas ir meška.
Ūmai suprunkštę, žirgai sustoja kryžkelėj,
garuoja jų įkaitę nugaros ir dreba drėgnos šnervės.
Dvylika petingų vyrų iškyla kryžkelės šešėliuos.
Ginkluoti dalgiais, penkiakampėm šakėm
ir išgaląstais kirviais už diržų.

Skaityti daugiau: RAUDA

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.