Partizanai: Istorija ir dabartis

Kalniškės mūšis

1945 m. gegužės 16–17 d.

1945 m. gegužės 16–17 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar – Lazdijų r. sav.) Kalniškės miške vyko vienas didžiausių lietuvių rezistencijos istorijoje mūšių. Apie 100–120 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno ir Aleksandro Padimansko-Šarūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko kareivių ir išsiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai – keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Mūšyje narsiai kovėsi ir vieno iš vadų žmona Albina Neifaltienė-Pušelė, kuri taiklia rankinio kulkosvaidžio ugnimi padarė priešui daug nuostolių, tačiau ir pati buvo pakirsta priešo kulkos. Kautynėse žuvo daugiau kaip 40 (pasak operatyvinių dokumentų – 62) partizanų. Iš jų žinomi: Adomas Alesius, Albertas Anuškevičius, Petras Austrevičius-Kurtas, Jonas Ažukas, Jonas Botyrius-Basanavičius, Leonas Botyrius-Tarzanas, Vaclovas Brazaitis-Stirna, Antanas Bubnys-Bokštas, Buzulis, Alfonsas Čižikas-Ąžuolas, Petras Čižikas-Ąžuolas, Jeronimas Dambauskas-Ąžuolinis, Klemensas Vitalius Dambauskas-Tauras, Vitalis Gruzinskas-Beržas, Antanas Gurevičius-Sakalas, Vaclovas Kaduškevičius-Žaltys, Jonas Kaknevičius-Lapas, Antanas Karauskas, Bronius Kazakevičius, Julijonas Klimavičius-Kranklys, Jonas Kubilius-Berželis, Pijus Kunigonis-Berželis, Petras Kvederavičius-Zuikis, Vincas Leskevičius-Bajoras, Antanas Levickas, Albinas Maskelis, Jurgis Maskelis-Ąžuolas, Albina Neifaltienė-Pušelė, Aleksandras Padimanskas-Šarūnas, Juozas Pajaujis-Sietynas, Jonas Paskevičius-Ąžuolas, Vytautas Jonas Pavilonis-Vasaris, Stasys Pavolas-Kapsas, Antanas Pečkys, Bronius Ravaitis, Pranas Rėkštys, Kostas Šulgauskas-Svogūnas, Juozas Vaišnys-Samsonas, Vitas Vaišnys-Romanas, Juozas Valka-Gruodis, Juozas Venslauskas-Alksnis, Vytautas Vilčinskas-Žaibas, Ona Vilčinskienė-Drebulė, Antanas Voska-Šarka ir Eduardas Žukauskas-Uosis.

Žuvusiųjų palaikai buvo išvilkti ir sumesti pamiškėje prie kelio. Vėliau juos, prikabintus prie arklių, atvilko į Simną ir išniekino gatvėje. Palaikę keletą dienų užkasė Simno ežero pakrantėje. 1989 m. birželio 23 d. palaikai perkelti į Simno kapines.

Skaityti daugiau: Kalniškės mūšis

Juodgirio mūšis

1945 m. vasario 9 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Juodgirio miške NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 2-osios kuopos kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Tikslaus Šarūno rinktinės partizanų skaičiaus ir jų stovyklos vietos enkavėdistai nežinojo, todėl buvo apsuptas visas miškas nuo Ukmergės–Panevėžio plento į rytus. Ypač stipria kulkosvaidžių ugnimi atkirsti sparnai šiaurėje ir pietuose.

Kareiviai stengėsi partizanus išstumti į pamiškėje esančias pelkes, kur apkasuose jų laukė pasala. Mūšyje dalyvavo apie 400 kareivių. Juodgirio puolimas prasidėjo 8 val. ir truko 3 val. be aiškios kurios nors pusės persvaros. Partizanai traukėsi prisidengdami Ukmergės aps. Traupio vls. Klaibūnų ir Mickūniškių kaimuose buvusiomis sodybomis. Kareiviai jas sudegino (12 pastatų). Antano Slučkos-Šarūno ir Antano Žilio-Žaibo vadovaujami partizanų būriai pralaužė kareivių apsupties žiedą ir per šiaurinį sparną pasitraukė į Troškūnų mišką.

Kautynėse žuvo 22 partizanai. Iš jų žinomi: Šarūno būrio partizanai Stasys Kilda-Savanoris, Bronius Stalnionis-Arimantas, Stasys Stalnionis-Žalvaris, Povilas Šakėnas-Bijūnas ir Albinas Valeika-Utenis; Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanai Alfonsas Grimža-Gluosnis ir Kazimieras Grimža-Kulka; Antano Jagėlos-Ąžuolo būrio partizanai Edvardas Augulis, Kostas Butėnas, Karolis Kadžionis, Antanas Mackevičius, Anicetas Paurazas ir Napalys Žemaitis; Žaibo būrio partizanas Stasys Jurkevičius. Tai pat partizanai Albinas Rutkauskas-Perkūnas ir Augustinas Šablevičius-Jovaras.

Mūšyje žuvo ir 20 enkavėdistų.

Skaityti daugiau: Juodgirio mūšis

1951 m. kovo 14 d. žūtis

1951 m. kovo 14 d. Ramygalos r. Glitėnų k. apylinkėse (dabar - Panevėžio r. sav.) MGB Ramygalos r. skyriaus stribams ir MGB kariuomenės kareiviams ieškant partizanų, gyventojos M. Juozapavičienės sodyboje viena karinė grupė aptiko ir per susišaudymą nukovė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadą Joną Viapštą (Vepštą)-Paukštelį, jo adjutantą Kazį Gvergždį-Klajūną ,partizanus Antaną Burkauską-Brakonierių, Stasį Giedraitį-Stasį, Joną Kraujalį-Sūnų, Danielių Kriščiūną-Liubką, Inžinierių, Joną Masioką-Ąžuolą ir Leoną Štarolį-Arą.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Krekenavos, Ramygalos aikštėse. Teigiama, kad užkasti Šilagalio k. (dabar Panevėžio r. Ramygalos sen.) žvyrduobėse.

Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas.
I dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė, 
Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos, 
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179-180.

JONAS VIAPŠTAS (VEPŠTAS) - PAUKŠTELIS

1925 01 08-1951 03 14

Jonas Viapštas (Vepštas) gimė 1925 m. sausio 8 d. Panevėžio aps. Krekenavos vls. Petriškių k. Antano Viapšto ir Mortos Jonevičaitės-Viapštienės šeimoje¹ . Ten ir gyveno.

Partizanas nuo 1944 m. Partizanų būrio vadas. 1950 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu U Nr. 03 paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės 1-ojo (Jono Baltušniko-Vie-nuolio) rajono, apėmusio Panevėžio apskrities Raguvos, Miežiškių ir Panevėžio valsčius, vadu.

Skaityti daugiau: 1951 m. kovo 14 d. žūtis