1947 m. balandžio 9 d. žūtis

1947 m. balandžio 9 d. Telšių aps. Plungės vls. Žvirblaičių k. (dabar – Plungės r. sav.) 20 MGB kareivių ir stribų grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu partizanų rėmėjo Kazimiero Beržanskio namuose buvo aptikti Žemaičių apygardos štabo partizanai. Per 7 val. trukusį susišaudymą žuvo apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras, jo pavaduotojas Povilas Antanavičius, štabo nariai Kasperas Malakauskis-Bimba ir Vilhelmas Stombekas (vokietis). Taip pat žuvo kaimo gyventojas, apygardos štabo ryšininkas Steponas Andrijauskas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

 

Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 170–171.

Kazimiero ir Povilo Antanavičių, K. Malakauskio palaikai buvo atvežti į Plungę ir pamesti MGB Plungės vls. poskyrio kieme, vėliau užkasti Plungės m. pakraštyje buvusiose žydų kapinėse.

1989 m. spalio 31 d. Kazimiero Antanavičiaus žmonos Julijonos Antanavičienės rūpesčiu palaikai buvo rasti ir palaidoti Plungės m. kapinėse, o 1990 m. perlaidoti į Lėbartų kapines (Klaipėdos r. Dovilų sen.).

Skaityti daugiau: 1947 m. balandžio 9 d. žūtis

1947 m. balandžio 9 d. JKA vado žūtis

1947 m. balandžio 9 d. Tauragės aps. Batakių vls. Antegluonio k. (dabar – Tauragės r. sav.) eigulio Juozo Juknos sodyboje ant Agluonos upelio kranto MGB Tauragės aps. skyriaus karinė grupė aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos štabo bunkerį. Jame slėpęsi du partizanai, nenorėdami gyvi pasiduoti, susisprogdino. Žuvo apygardos vadas Juozapas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Feliksas Biliūnas-Džiugas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 44.

1947 m. pavasarį Jungtinės Kęstučio apygardos štabas buvo įrengtas Tauragės aps. Batakių vls. Antegluonio k. eigulio Juozo Juknos sodyboje ant Agluonos upelio kranto. J. Kasperavičius po šv. Velykų rengėsi pakeisti štabo vietą (kai kurie daiktai iš bunkerio jau buvo išvežti), tačiau nesuspėjo, nes 1947 m. balandžio 9 d. bunkerį apsupo MGB Tauragės aps. skyriaus karinė grupė. Jame buvę J. Kasperavičius ir jo adjutantas Albinas Feliksas Biliūnas atsišaudė, degino dokumentus, kurie trūkstant deguonies vos ruseno. Galiausiai, nenorėdami gyvi pakliūti priešui, susisprogdino. Deja, į priešo rankas pateko visas apygardos archyvas, rotatorius, dvi rašomosios mašinėlės ir radijo aparatas. Partizanų kūnai buvo atvežti į Tauragę ir numesti MGB Tauragės apskrities skyriaus (garsiosios Šubertinės) kieme. Juos atpažinti buvo atvestas 1947 m. balandžio 12 d. suimtas Jungtinės Kęstučio apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas ir „Laisvės varpo“ redaktorius Petras Paulaitis-Aidas, kuris tardymo protokole nurodė tik žuvusiųjų slapyvardžius ir pareigas. „Tauragėje, šubertynės kieme, pamačiau du labai sužalotus, apdegusius lavonus. Iš karto pažinau: tai Juozo Kasperavičiaus-Visvydo ir Albino Biliūno-Džiugo lavonai... Supratau, kad enkavėdistai surado apygardos štabo bunkerį, kad jie gyvi nepasidavė... Juk tiek mažai tereikėjo, kad ir aš čia su jais gulėčiau...“, – prisimena jis Jono Žičkaus knygoje „Nueitas kelias“ (p. 303).

Plk. JUOZAPAS KASPERAVIČIUS-

ŠILAS, ANGIS, VISVYDAS

1912 07 17–1947 04 09

Skaityti daugiau: 1947 m. balandžio 9 d. JKA vado žūtis

Aleksas Valančius-Oksas, Tauras (1909–1947 08 11)

1947 m. rugpjūčio 11 d. į Šiaulių aps. Kruopių vls. Šiauliukų k. (dabar – Akmenės r. sav.), gavusi informacijos apie čia apsistojusius 5 partizanus, atvyko MGB Kruopių vls. poskyrio stribų grupė. Per kautynes 2 partizanai žuvo. Iš jų žinomas Jungtinės Kęstučio apygardos Voverės rinktinės vadas Aleksas Valančius-Oksas, Tauras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Kruopių miestelyje (dabar – Akmenės r.), vėliau užkasti už miestelio esančiose pelkėtose pievose.

  

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje užkastiems 1944–1953 m. Kruopių apylinkėse žuvusiems Jungtinės Kęstučio apygardos Genio kuopos (nuo 1946 m. rudens – Voverės, nuo 1948 m. balandžio 1 d. – Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės) partizanams atminti. Akmenės r. Kruopių sen. Kruopių mstl. Pieva už Kruopių pagrindinės mokyklos stadiono. Aut. dizaineris R. Navickas.

Pastatytas 2006 m. spalio 13 d. A. Gabalio nuotr., 2006 m.

ALEKSAS VALANČIUS-
OKSAS, TAURAS

1909–1947 08 11

Aleksas Valančius gimė 1909 m. Gyveno Joniškio aps. Žagarės vls. Rengių k.

1946 m. gegužės mėn. partizanų buvo išrinktas Jungtinės Kęstučio apygardos Genio kuopos (nuo 1946 m. rudens – Voverės rinktinės) vadu.

Parengė Rūta Trimonienė

1947 m. kovo 26 d. žūtis

TAURO APYGARDOS VYTENIO BŪRYS

1946 m. vasario mėn. iš Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų ypatingiems baudžiamiesiems veiksmams buvo sudaryta speciali grupė Siaubas, kuri 1946 m. balandžio 1 d. Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono įsakymu Nr. 1 nuo balandžio 20 d. buvo perorganizuota į Vytenio būrį ir atskirta nuo Geležinio Vilko rinktinės. Būrys buvo tiesiogiai pavaldus Tauro apygardos štabui ir tiesiai iš jo gaudavo visus įsakymus ir nurodymus. Būriui vadovauti buvo paskirtas Siaubo grupės vado Albino Krupavičiaus-Siaubo pavaduotojas Jonas Valaitis-Žaibas.

Jurgis Bekampis-Šalmas. Nuotrauka iš 1946 m. kovo 16 d. laikinojo liudijimo. 

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų

Algimantas Sergijus Gustaitis-Kimas.

Nuotrauka iš 1945 m. gruodžio 29 d. laikinojo liudijimo.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų

Skaityti daugiau: 1947 m. kovo 26 d. žūtis

Subkategorijos