Justinas Lelešius gimė 1917 m. lapkričio 23 d. Marijampolės aps. Javaravo vls. Sasnavos parapijos Navasodų k. Juozo Lelešiaus ir Magdalenos Abraitytės-Lelešienės šeimoje. Turėjo seseris Magdaleną, Viktoriją (iš pirmos tėvo santuokos) ir brolius Antaną, Juozą, Viktorą. Baigė Navasodų pradžios mokyklą, šešias Marijampolės marijonų gimnazijos klases, 1943 m. – Vilkaviškio kunigų seminariją. Seminarijos draugai Justiną prisimena kaip gerą oratorių, linksmą, nuoširdų, draugišką, mėgstantį dainuoti. Atostogų metu gimtojoje Sasnavos parapijoje, Plutiškėse, Igliškėliuose vietos kunigams padėdavo parengti vaikus pirmajai komunijai, dirbo su katalikiškomis jaunimo organizacijomis. Vaikai ir jaunimas labai mėgo klieriką J. Lelešių. Įšventintas kunigu, dirbo Vištyčio ir Gražiškių parapijose (Vilkaviškio aps.).
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. buvo paskirtas į Vilkaviškio aps. Alvito vls. esančią Lankeliškių parapiją. Kaip ir daugelis kunigų, J. Lelešius bažnyčioje ir kitose vietose guodė, ramino tikinčiuosius, stiprino jų dvasią. NKVD Vilkaviškio aps. skyriaus darbuotojai, pamatę, kad kunigas J. Lelešius yra demokratiškas, jį myli žmonės, ypač jaunimas, pradėjo kunigą verbuoti. Iš pradžių tai darė slaptai. Kalbėdavo draugiškai, net stikliuku pavaišindavo, aiškindavo, kad kito kelio jam nėra. Saugumiečiai „garantavo“ ir jam, ir visai jo šeimai saugų gyvenimą. Vis sulaikydavo ilgiau: parą ar kelias kalindavo areštinėje, naudojo ir fizinį smurtą, bet vis paleisdavo apsigalvoti. Juozas Žaliabarštis prisimena: „Tuoj po karo dirbau zakristijonu Bartninkuose pas kun. B. Sakavičių. Vieną dieną pas Sukacką (ten gyveno B. Sakavičius) užėjo kun. J. Lelešius. Jis pradėjo balsu aimanuoti, kad jį Vilkaviškio saugumas nori užverbuoti šnipinėti tikinčiuosius. Rodė mėlynes ant pirštų ir viso kūno.
Skundėsi, kad NKVD žadėjo fiziškai susidoroti, jei neteiksiąs žinių. Po to tarė: „Aš kunigas, lietuvis, katalikas, Judu nebūsiu, šėtonui netarnausiu, už 30 sidabrinių savęs neparduosiu. Tegul mano kraują sugers Lietuvos žemė.“ Paskui abu kunigai išėjo į kitą kambarį, atliko išpažintį, pasimeldė.“
Skaityti daugiau: Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis (1917 11 23–1947 09 24)
1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. partizanų ryšininko Antano Vogonio sodyboje MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Juozas Jasulaitis-Kazokas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Feliksas Martynaitis-Kapsas, partizanų ryšininkai Antanas ir Jurgis Kazys Vogoniai.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, l. 119.
Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: 1947 m. sausio 4 d. žūtis
1947 m. rudenį Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo bunkeris buvo įrengtas Marijampolės aps. Veiverių vls. Veiverių k. partizanų rėmėjo Kazimiero Daunoro sodyboje. 1,3 m aukščio požeminė slėptuvė iš viršaus buvo užpilta 60 cm žemės sluoksniu, iš vidaus išmušta 6 cm storio pušinėmis lentomis. Bunkeris buvo strategiškai patogus: prie pat Veiverių mstl., kuriame veikė didelis sovietų represinių struktūrų padalinys ir kurio judėjimą buvo galima stebėti.
Tyliais vakarais buvo girdėti girtų enkavėdistų ir stribų rėkavimai ir rusiškos dainos. Bunkeryje buvo dirbama, meldžiamasi ir ilsimasi. Jame buvo įrengta keletas lentynų raštinės reikmenims, staliukas rašomajai mašinėlei ir t. t.
Čia nuolat lankydavosi 3 ar 4 rinktinės štabo nariai su apygardos kapelionu kun. Justinu Lelešiumi.
Vieną rytą į K. Daunoro sodybą užėję Veiverių stribai išgirdo rašomosios mašinėlės taukšėjimą, pastebėjo ir pačią bunkerio angą. Apie tai buvo pranešta MGB Marijampolės aps. skyriui ir Veiverių valsčiaus poskyriui. Keletą dienų sodyba buvo stebima.
1947 m. rugsėjo 24 d. bunkeryje buvo šeši partizanai. Sodybą apsupo MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė karinė grupė. Aplink ją buvo išdėstyti kulkosvaidžiai. Sodybos šeimininkui ir jo sūnui buvo liepta bunkerį atkasti. Pradėjus kasti iš bunkerio pasigirdo šūviai. Negalėdami bunkerio atkasti, enkavėdistai į jo vidų pradėjo mėtyti po 3 ar 4 surištas granatas. Iš bunkerio sklidusios partizanų giesmės maišėsi su sovietų keiksmais, komandomis ir kulkosvaidžių kryžmine ugnimi.
Žuvo Tauro apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis, Birutės rinktinės vadas Jonas Bulota-Anbo, štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Jonas Čižeika-Stepas ir Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Čepeliauskas-Meška, 3-iosios kuopos vadas Adolfas Petkevičius-Švyturys ir štabo narys Stasys Mačiūta-Vaidila.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolės aps. Veiverių miestelyje, vėliau užkasti prie Veiverių esančiuose apkasuose. Dabar šioje vietoje įrengtas „Skausmo kalnelis“.
Skaityti daugiau: 1947 m. rugsėjo 24 d. žūtis
1947 m. rugsėjo 22 d. Alytaus aps. Daugų vls. (dabar – Varėnos r. sav.) Lesagūrų k., gyventojo Kazio Marčiulevičiaus sodyboje, MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareivių grupė aptiko bunkerį. Per susišaudymą žuvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Konstantinas Šimelevičius-Gandras, Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos skyriaus vadas Vladas Karpuška-Šmitas, partizanai Pranas Baranauskas - Liūtas ir Adolfas Truncė-Vilkas, Margio tėvūnijos skyriaus vadas Jonas Cibulskis-Ąžuolaitis ir Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijos partizanas Juozas Miškinis - Žiedas.
Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Dauguose. Vėliau jie galėjo būti sumesti į Daugų valsčiaus stribų būstinės kieme buvusį šulinį. 1990 m. rugsėjo mėn., atkasant šulinį, tikėtina, kad šių partizanų palaikai buvo rasti ir rugsėjo 29 d. palaidoti Daugų mstl. kapinėse.
Dainavos apygardos vadų sąskrydis. Alytaus aps. Punios šilas, 1947 m. balandžio 22–24 d. Pirmoje eilėje iš kairės: Dzūkų rinktinės Margio grupės būrio vadas Stasys Raklevičius-Myslinčius ir Merkio rinktinės vado pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas. Antroje eilėje iš kairės:
Merkio rinktinės 3-iojo bataliono vado pavaduotojas Jonas Jakubavičius-Rugys, Margio grupės vadas Vytautas Subačius-Klevas, Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės štabo viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, neatpažintas partizanas. Trečioje eilėje iš kairės: Margio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, Geležinio Vilko grupės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Dzūkų rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis, Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, apygardos vado pavaduotojas ir Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, apygardos vado įgaliotinis Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės būrio vado pavaduotojas Jonas Kučinskas-Spyruoklis, Dzūkų rinktinės Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Kostas Šimelevičius-Gandras. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: 1947 m. rugsėjo 22 d. žūtis
