VCA PR vadas P.Blieka

     Petras Blieka* gimė 1910 m. spalio 6 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Pavyžuonių k. Petro ir Paulinos Bliekų šeimoje. 1935 m. rugsėjo 15 d. baigė Karo mokyklą (XVII laida). Jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Paskirtas tarnauti 1-ojo artilerijos pulko 4-osios baterijos būrio vadu. Gyveno Panevėžyje. 1938 m. spalio 13 d. jam suteiktas leitenanto laipsnis. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai tarnavo 1-ajame artilerijos pulke 4-osios baterijos vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 13 d. perkeltas į Raudonosios armijos (RA) 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos 618-ąjį artilerijos pulką. Kilus Vokietijos–SSRS karui iš RA pasitraukė.

Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio aps. Šeduvos valsčiaus viršaičiu.

1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Panevėžio aps. Ramygalos vls. Naujadvario k. slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją.

Partizanas nuo 1945 m. kovo mėn. Nuo 1945 m. rudens partizanų būrio, veikusio Panevėžio aps. Raguvos, Ramygalos ir Vadoklių valsčiuose, vadas. Šio būrio partizano Prano Dobrovolskio-Karvelio teigimu, P. Blieka „...slapyvardžio neturėjo, vadinosi savo tikra pavarde. Kiek teko pažinti šį žmogų, supratau, kad jis buvo karingas vyras, stiprios valios, griežtas, drausmingas... Pas jį būryje buvo trys skyriai, kuriems vadovavo skyrininkai“.

* Įvairiuose šaltiniuose partizano pavardė rašoma skirtingai: Blieka, Blėka.

Vyčio apygardos Petro Bliekos-Plernos, Bliekinio būrio Jono Baltušniko-Vienuolio ir Antano Vaičikonio-Šermukšnio skyrių partizanai. Ant žemės sėdi iš kairės: pirmas – Vytautas Bikinas- Pipiras, antras – Kazys Šinkūnas-Ožys, trečias – Bronius Kairys-Saldapicas, ketvirtas – Mykolas Banaitis-Leopardas, penktas – Juozas Vaičekonis-Meška. Stovi iš kairės: pirmas ir antras – neatpažinti, trečias – Jonas Kirsnys-Piršlys, ketvirtas – Mykolas Blinkevičius-Nemunas, penktas – Vytautas Zalagėnas-Susiedas (Kaimynas), šeštas – Feliksas Ginetas, septintas – Liudvikas Baltušnikas-Leika, Meška, aštuntas – Antanas Zelnys-Jokeris, devintas – būrio vadas Petras Blieka-Plerna, Bliekinis, dešimtas – Kazys Riauba-Kazokas, vienuoliktas – Bronislovas Grigonis-Bijūnas, dvyliktas – Antanas Mickūnas-Liepa, tryliktas – skyriaus vadas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis. Aukštaitijos partizanų prisiminimai, II dalis, 1 knyga, sudarė Romas Kaunietis, Vilnius: Vaga, 1998, 25 nuotr. 

Skaityti daugiau: VCA PR vadas P.Blieka

Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka (1903 10 11–1947 11 15)

KAZIMIERAS KALADINSKAS-ERŠKĖTIS, ŠARKA

1903 10 11–1947 11 15

Kazimieras Kaladinskas gimė 1903 m. spalio 11 d. Zarasų aps. Salako vls. Želmeniškės k. Mykolo Kaladinsko ir Marijonos Padvaiskaitės-Kaladinskienės šeimoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Jam suteiktas puskarininkio laipsnis. Vėliau dirbo pasienio policijoje. 1940 m., prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, K. Kaladinskas buvo atleistas iš pareigų, grįžo į namus ir dirbo savo ūkyje Zarasų aps. Salako vls. Didžiasalio k. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime.

Jau 1944 m. rudenį K. Kaladinskas subūrė gerai ginkluotą partizanų būrį, veikusį Ažvinčių ir Minčios giriose. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. birželio 15–20 d. K. Kaldinskas dalyvavo kpt. Vinco Gumausko-Gailiaus sušauktame Geležinio Vilko (nuo 1945 m. rugpjūčio mėn. – Vytauto) apygardos štabo posėdyje, vykusiame Utenos aps. Saldutiškio vls. tarp Ginučių ir Šiliniškės kaimų.

1945 m. vasarą K. Kaladinskas suvienijo visus Zarasų aps. Salako valsčiaus partizanus ir suformavo 75–80 partizanų Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „Skrajojančiu būriu“.

Skaityti daugiau: Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka (1903 10 11–1947 11 15)

Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa (1917 06 27–1945 12 01)

Būsimasis Šarūno rinktinės vadas, laikinai ėjęs Vytauto apygardos vado pareigas, Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa.

Ne vėliau kaip 1945 m.

Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vladas Algirdas Mikulėnas gimė 1917 m. birželio 27 d. Utenos aps. Utenos vls. Mockėnų k. 1938 m. pavasarį baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją ir tų pačių metų liepos 8 d. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę.

1939 m. rugsėjo 18 d. V. A. Mikulėnas baigė Karo mokyklą (XIV aspirantų laida), jam buvo suteiktas pėstininkų atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis tapo 4-ojo pėstininkų pulko 6-osios kuopos būrio vadu.

1939 m. lapkričio 21 d. V. A. Mikulėnas buvo paleistas į atsargą ir tais pačiais metais pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Vėliau studijas tęsė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

Studijuodamas 4-ame kurse ėmėsi gydyti sužeistus ir sergančius partizanus, 1945 m. pradžioje įsiliejo į jų gretas.

Skaityti daugiau: Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa (1917 06 27–1945 12 01)

1947 m. lapkričio 15 d. žūtis

1947 m. lapkričio 15 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Puziniškio k. (dabar – Ignalinos r. sav.) MGB kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Saldutiškio vls. poskyrio stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu kaimo gyventojo Balio Rukšėno sodyboje buvo nukauti Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka, jo pavaduotojas Antanas Skunčikas-Kaltas, šios kuopos partizanai Kazimieras Bubulis-Algimantas ir Kazimieras Milašius-Signalas. Susišaudymo metu sunkiai sužeistas pas Rukšėnus atėjęs Kaltanėnų vls. Antaliedės k. gyventojas, sodybos šeiminkės Veronikos Rukšėnienės brolis Justas Šilinskas netrukus mirė.

Žuvusių partizanų palaikai buvo užkasti Švenčionių aps. Saldutiškio vls. prie Ginučių k. kapinių (5 km nuo žuvimo vietos). Po kelių dienų atkasti, nufotografuoti ir atvežti į Saldutiškio miestelį.

Vėliau užkasti prie Saldutiškio mstl. kapinių.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai.

Viduryje (ketvirtas iš kairės) Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas- Erškėtis, Šarka. 

Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1947 m. lapkričio 15 d. žūtis

1945 m. gruodžio 1 d. žūtis

1945 m. gruodžio 1 d. Utenos aps. Utenos vls. Biliakiemio k. žuvo Šarūno rinktinės vadas ir laikinai einantis Vytauto apygardos vado pareigas Vladas Mikulėnas-Liepa, būrio vadas Algirdas Katinas-Storulis, apygardos štabo ryšininkas Jurgis Vladas Katinas. Sunkiai sužeistas sodybos šeimininkas Juozas Adomaitis mirė 1945 m. gruodžio 3 d.

Žuvusių partizanų ir jų ryšininko palaikai slapta buvo palaidoti Puodžių k. kapinėse (dabar Utenos r. Utenos sen.).

„Adomaičių sodybos (Utenos aps., Biliakiemio k.) šturmas. Apie 10 val. atėjo 3 rusų kareiviai ir išsivarė į klojimą tėvą Juozą Adomaitį, g. 1884 m. Įsakė perkrauti šieną iš vienos šalinės į kitą. Tėvas krovė šieną taip, kad storiau užkrautų po ta šaline Šarūno apyg. bunkerį. Jo neradę, rusai automato serija peršovė tėvą ir šūviais padegė klojimo šiaudinį stogą. Motina kraujuojantį tėvą ištempė prie tvarto, plėšydama paklodes bandė sulaikyti kraują. Štabo vadas ltn. Vladas Mikulėnas iš klojimo išbėgo pirmas ir, metęs į rusus granatą, nubėgo toliausiai, bet krito jų nukautas. Būrio vadas Algirdas Katinas žuvo vos išėjęs ir beveik visas sudegė. Ryšininkas Jurgis Katinas buvo nušautas per 5 žingsnius nuo gyvenamojo namo.

Kareiviai iš bunkerio išsinešė radijo stotį, rašomąją mašinėlę, rastus dokumentus ir pavakary išvažiavo.

Tuomet mama nuvežė į Uteną tėvą. Jis po poros dienų mirė.

Mama, sesuo ir dvylikametis aš skubiai išvažiavome į Vilnių. Jame gyvenome ir likome neišvežti į Sibirą, bet vertėmės sunkiai...“

Skaityti daugiau: 1945 m. gruodžio 1 d. žūtis

Daugiau įrašų...

  1. Algimanto apygarda
  2. 1947 m. spalio 30 d. žūtis
  3. Steponas Gerdžiūnas-Gegužis (1907 12 21–1945 09 06)
  4. Fortūnatas Ašoklis-Pelėda Kazys, Mindaugas, Juozas Vilkas (1907 05 03–1946 09 21)

Subkategorijos