LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS

LYDŽIO RINKTINĖS PIRMOSIOS (KADAGIO) KUOPOS VADAS GAU-DENTAS KISIELIUS-TOMAS, ARĖJAS

Antanas Kisielius-Mikutis

Gaudentas Kisielius, Mato, g.1916 m. Kavolių k., Eržvilko vls., Tauragės aps. vidutinio ūkininko šeimoje. Be Gaudento, šeimoje augo dar du vaikai: sesuo Elenutė, g. 1914 m., ir Jonukas, g. 1919 m. Elenutė, baigusi Jurbarko valstybinę gimnaziją, įstojo į Pažaislio seserų kazimieriečių vienuolyną ir tapo vienuole, Gaudentas su Jonuku dirbo tėvų ūkyje. Nepriklausomos Lietuvos laikais abu broliai priklausė katalikiškai Pavasarininkų organizacijai, giedojo Girdžių bažnyčios chore, vadovaujant Kavolių pradinės mokyklos mokytojui Bagdonui uoliai dalyvavo kultūrinėje veikloje. Gaudentas tarnavo Lietuvos kariuomenės dragūnų pulke, gavo jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Vokiečių okupacijos laikais dirbdamas Eržvilko valsčiaus tiekimo skyriaus sąskaitininku susipažino su patriotiškai nusiteikusiais progimnazijos mokytojais ir įsitraukė į pogrindinės LLA veiklą, nukreiptą prieš esančią vokiečių ir artėjančią sovietų okupaciją. Vėliau Gaudentas buvo paskirtas Eržvilko valsčiaus ribose veikusios Lydžio rinktinės Kadagio kuopos, į kurią įėjo ir Pavidaujo būrys, vadu.

1944 m. Kūčių vakare grįždami su jaunesniuoju broliu iš medžioklės, užsuko pas Pavidaujo kaimo gyventoją Antaną Girdžių atsigerti ir buvo netikėtai enkavedistų užklupti. Brolis Jonas buvo nušautas, sodybos šeimininkas, sužeistas į kairį petį, pabėgo, o Gaudentas buvo suimtas.

Kuopai vadovauti ėmėsi Telesforas Kisielius-Bitinas. Iki to nelemto Kūčių vakaro Pavidaujo būrio vyrai slapstydavosi miške tik dienos metu -vakarais pareidavo namo ir naktį praleisdavo dažniausiai daržinėse ant šieno. Tik po Gaudento arešto prasidėjo nuolatinis partizanavimas. Antrąją Kalėdų dieną Telesforas gavo rinktinės vado įsakymą vakare atvykti su visu Pavidaujo būriu į Kulvertiškes miškelį, esantį už pusantro kilometro nuo miestelio. Apie trisdešimt vyrų būrys žygiavo su pakilia nuotaika, nes manė, kad rinktinės vadas išsikvietė vaduoti Gaudento.

Skaityti daugiau: LYDŽIO RINKTINĖS PIRMOSIOS (KADAGIO) KUOPOS VADAS GAU-DENTAS KISIELIUS-TOMAS, ARĖJAS

TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS

RYTŲ LIETUVA

Doc.Kazys Strazdas

JONAS JŪRAS-KAROSAS, ŽILVINYS - DKA B RINKTINĖS ŠTABO NARYS IR DKA ŠTABO VIRŠININKAS

Jonas Jūras gimė 1917 m. Ukmergės aps., Žemaitkiemio vls., Alinavosk. pasiturinčio ūkininko Ignoto Juro (g.1882) ir Julijonos Jūrienės-Maželytės šeimoje, kurioje augo penki vaikai: Juozas, Jonas, Steponas, Antanina ir Leonora. Vyriausias buvo Juozas, o jauniausia - 1932 m. gimusi Leonora (Levutė).

Jono tėvas Alinavos k. turėjo 16 ha žemės, bet susitaupęs pinigų stengėsi ūkį padidinti. Jūrai, savo kaime neradę tinkamos pirkimui žemės, 1932 m. atvyko į Kurklių vls., Burios k. ir nusipirko 28 ha žemės sklypą, o netrukus jį padidino dar 6 ha, todėl prieš Antrąjį pasaulinį karą jie valdė 34 ha žemės.

1939 m. Jono brolis Juozas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, o 1940 m., Lietuvą okupavus sovietams, kartu su Lietuvos kariuomene pateko į raudonąją armiją. 1941 m., sovietinei armijai traukiantis iš Lietuvos, Juozui Jurui nepavyko pabėgti - jis žuvo Karelijos miškuose.

Joną, baigusį pradinę mokyklą, pasiėmė turtingas senelis, motinos tėvas Jonas Maželis, turėjęs Alantos vls., Inketrių k. 80 ha žemės ir leido mokytis į Molėtų progimnaziją. Ją baigęs mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Joje besimokydamasis ir vėliau studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete Medicinos fakultete, Jonas draugavo su Vaičiuliškių, vėliau Staškūniškio pradinės mokyklos vedėju Juozapu Šibaila, kuris buvo aktyvus Skautų, Saulių sąjungos narys, jaunalietuvis ir darė Jonui didelę įtaką. Jonas padėjo J.Šibailai organizuoti mokinių išvykas, o kartais pravesdavo už jį pamokas. 1943 m. kovo 19 d. vokiečių okupantams uždarius Lietuvoje visas aukštąsias mokyklas, Jonas, užbaigęs trečią kursą, grįžo namo ir kartu su tėvais dirbo žemę.

1944 m. liepos mėn. sovietams antrą kartą okupavus Kurklius bei Burios k., Jonas slapstėsi nuo armijos namie, užkrosnyje įrengtame bunkeryje, padėdavo tėvui ūkyje, o partizanams - leisti spaudą ir atsišaukimus.

Skaityti daugiau: TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS

APIE TAPARAUSKUS

Eugenijus Taparauskas

Mūsų sodyba stovėjo Livintų k., Kaišiadorių r., prie miško. Kaimas buvo nedidelis, vienkiemių tipo. Netoli ėjo geležinkelio linija ir turėjo savą geležinkelio stotį.

Meno senelis Antanas Taparauskas turėjo 6,5 ha žemės ir didelę šeimą. Pirmoji žmona mirė ir senelis liko našlys su 5 vaikais: Ona, Elena, Danute, Antanu (mano tėvas) ir Petru. Vienam buvo sunku ūkelyje tvarkytis, todėl vedė antrą kartą. Su antrąja žmona Emilija sulaukė dar 4 vaikų: Stasės, Marytės, Albinos ir Magdalenos. Šeima vertėsi labai sunkiai. Buvo maži vaikai ir dideli rūpesčiai

Nepriklausomybės metais mano tėvas Antanas Taparauskas įsijungė į Lietuvos politinį gyvenimą: įstojo į jaunalietuvių ir šaulių organizacijas, tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

Po tarnybos kariuomenėje tėvui jau buvo ankšta namuose ir jis išėjo dirbti į Pravieniškių girininkiją. Iš pradžių dirbo miško ruošimo darbus, nuo 1934 m. su Petru Milioniu ir Vincu Čiurinsku dirbo eiguliu.

Dirbdamas eiguliu, susipažino su mano mama Emilija Čiurinskaite iš gretimo Pašulių kaimo ir 1937 m. ją vedė

Tėvo seserys Elena ir Danutė išėjo tarnauti į Rumšiškių kleboniją, kiti vaikai gyveno ir dirbo prie tėvų. Šeima, vyresniųjų vaikų padedama, pradėjo atsigauti. Nors žemės buvo nedaug, bet rankomis ją apdirbti reikėjo didelių pastangų, be to, turėjo keletą arklių, keturias karves, avių, kiaulių.

Skaityti daugiau: APIE TAPARAUSKUS

DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA

Skelbiami prisiminimai, surinkti ir užrašyti ryšininkės-partizanės Salomėjos Užupienės-Rūtos, praskleidžia dar vieną uždangą nuo legendinių Žaliojo Velnio partizanų likimų.

□ Salomėja Piliponytė-Užupienė-Rūta 1957 10 27, sugrįžus iš lagerio

Salomėja Užupienė-Rūta

RYŠININKĖS, PARTIZANĖS, KALINĖS KELIAIS

Mūsų šeima gyveno Mackūnų k. Rumšiškių vls. labai vargingai. Žemės turėjome mažai. 1944 m. vokiečiams traukiantis, namai sudegė ir šeši vaikai likome be pastogės. Tiesa, laukuose liko pora arklių ir karvių, o prinokęs derlius byrėte byrėjo. Mudu su tėte kirtome miške medžius, o pasamdyti darbininkai statė trobą. Statyba ėjo į pabaigą. Trūko tik grindų ir lubų. Reikėjo lentų ir mes su tėčiu, prisikrovę vežimą rąstų, važiavome į Kaišiadoris. Grįžtant namo, Pašulių kaime vežimas su rąstais užvažiavo ant minos ir išlėkė į padanges, o kartu ir tėtis... Žvengė sužeisti arkliai. Mano arklys irgi apvertė vežimą. Atsipeikėjusi išlindau iš po jo ir ėmiau šaukti. Atbėgo žmonės su žibintais ir tėtį radau už kokio 100 metrų dar gyvą, bet gyvybė greitai užgeso. Tai buvo 1944 m. spalio 16 d. Liko už mane mažesni - dvi sesutės ir broliukas, kuriais reikėjo pasirūpinti.

Mackūnų kaimo apylinkėse laikėsi Perkūno partizanų būrys. 1946 m. pradžioje tapau partizanų ryšininke slapyvardžiu Rūta.

Asmeninis gyvenimas klostėsi nelengvai. Turėjau gerą draugą, o susituokti nesuspėjau, nes jis greitai žuvo, o aš likau nėščia ir 1947 m. sausio 14 d. pagimdžiau dukrytę, kurią Kampiškių bažnyčioje pakrikštijau Birute.

Stribai manęs nepaliko ramybėje: sekė kasdien, ieškojo pasislėpusių partizanų, suėsdavo paskutinį kąsnį ir niekam negalėjau pasiskųsti. Apsimetę partizanais išsivesdavo į mišką, sakydami, jog garnizonas išvaikęs būrį, norį susitikti su kitais. Buvau stiprios valios - nepasidaviau provokacijoms. Galiausiai saugumiečiai iškvietė į Kaišiadoris ir iškėlė sąlygą: “Jei nori gyventi - privalai mums dirbti!” Bandžiau su jais kalbėtis, prašiau laiko pagavoti, o jie ir slapyvardį buvo parinkę - “Bolius” - stribo, kuriam turėjau teikti žinias, vardą. Nei šis, nei tas. Tariamai sutikau, todėl mane paleido. Buvo 1947 m. pavasaris. Pasaulis suskilo...

Skaityti daugiau: DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA

LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE

Represuotų švietimo darbuotojų iš dabartinio Biržų rajono sąrašas

Andrejauskas Povilas, 36 m., Biržų gimnazijos piešimo mokytojas, jūrų skautų vytis. Represuotas 1941 m. į Rešiotų lagerį Krasnojarsko krašte, 1951 m. ištremtas į Dolgij Mosto r. 1958 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1988 m.

Andrejauskienė-Atkočiūnaitė Emilija, 36 m., iš Biržų. 1941 m. ištremta į Veronicha, Pabrigo r., Tomsko sr., 1952 m.- į Dolgij Mosto r. 1958 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1976 m.

Bacevičiūtė Adelė, Kupreliškio mokytoja. Represuota 1941 m.

Balbieris Juozas, 42 m., Astravo pradžios mokykla. Priklausė šaulių, verslininkų organizacijoms. Prieš tremtį nebemokytojavo. Ištremtas 1941 06 19 (papildomu sąstatu) į Novosiolovo r., Krasnojarsko kr. 1958 m. paleistas, grįžo į Lietuvą 1959 m. Mirė 1984 m.

Balčiūnienė-Lukinskaitė Kazė, 34 m., Smaliečių pradžios mokykla. 1941 m. ištremta į Sabolinką, Pabrigo r., Tomsko st. Grįžo 1958 m.

Bieliauskienė-Figurinaitė Ona, 45 m., iš Biržų. 1941 m. ištremta į Novosiolovo r., Krasnojarsko kr. Paleista.

Brazdžius Jonas, 26 m., mokytojas iš Gataučių k. Represuotas 1941 m. į Kańsko r., Rešiotų lagerį. 1951 m. tremtis. 1973 m. grįžo į Lietuvą.

Dargis Jonas, 34 m., Runikių pradžios mokykla. Šaulių būrio vadas, vadovavo jauniesiems ūkininkams. 1941 m. represuotas į Rešiotų lagerį, Kańsko r. 1943 m. ten ir žuvo.

Dirginčius Vincentas, 53 m., Parovėjos pradžios mokykla. 1941 m. represuotas į Krasnojarsko kr. 1942 m. ten ir žuvo.

Dirginčienė-Dikavičiūtė Michalina, Parovėjos pradžios mokykla. 1941 m. ištremta į Sabolinką, Prabigo r. 1958 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1980 m.

Gudeika Viktoras, 30 m., Biržų švietimo skyriaus inspektorius, fizinio lavinimo mokytojas, Legailių k. 1941 m. represuotas į Rešiotų lagerį Kansko r. Ten ir žuvo 1942 m.

Ignašiūnas Jonas, 33 m., Latvelių pradžios mokykla. Šaulių būrio vadas, baigęs karo mokyklą, aktyvus visuomenininkas. Represuotas 1941 m. į Rešiotų lagerį Kansko r. Ten ir žuvo 1942 m.

Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE

Daugiau įrašų...

Subkategorijos

Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.

Dzūkų rinktinės archyvas. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (tęsinys). J. Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. Kap. Domininkas-Jėčys (1896—1947). A. Statkevičius. Okupantų ir kolaborantų valdomoje Lietuvoje. VRM archyvo dokumentai
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 6 T. 1993 m.

Partizano Dzūko dienoraštis. Padėties Dainavos apygardoje analizė. K. Savičius. Tautos pašauktas. P. Šiupaila. Laisvės kovų verpetuose. V. Voronavičius. Konsulas apie žuvusį brolį. (1941 m. birželio sukilimas). Apie PL sr. štabo likvidavimą ir S. Staniškio-Lito žūtį. Pokalbis su K. Stanaičiu. J. Jakavonis. Žiupsnelis prisiminimų. A. Rupšienė. Štuthofo įkaitai. V. Kašauskienė. Lietuvių laisvės kovos okupantų dokumentuose. N. Gaškaitė. Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1926—40 metais. Iš Dainavos ap. partizano Ikso užrašų knygelės.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 7 T. 1993 m.

Žemaičių ap. Kardo (Kardų) rinktinės apžvalga (dok. rink.). S. Karalius, K. Budginas. Rezistencija Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. D. Kuodytė. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (pabaiga). Vyčių sąjunga (dok. rink.). J. Malūkaitė-Petkevičienė. Kardo rinktinės partizanai. R. Vaštokas. Žvilgsnis į genocidą iš visuotinės perspektyvos. A. Kliunka. Atmintis (V. Svilo netekus). „Kęstučio“ karinė organizacija. V. Gregoraitis. Iš VRM Informacinio centro archyvo. A. Anušauskas. Genocidas. MVD—MGB tardymo metodai. V. Ašmenskas. Lietuvos Tautinė Taryba ir jos veikėjai. Partizano St. Augusčio dienoraštis. V. Banienė. Komentarai „Kovų prisiminimams“
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 8 T. 1993 m.

D. Kuodytė - Lietuvos Žalioji rinktinė. Visvaldas - LLKS Žaliosios rinktinės istorija 1944—1951. A. Malinauskaitė - Vytauto Didžiojo rinktinė. D. Kuodytė - KGB ir centrinės vadovybės kūrimosi pradinis etapas. V. Vyšniūnas-Aušrelė - Atsakinga užduotis. V. Pabikauskas - Raudonoji šmėkla. V. Telksnys - 16 lietuvių, pasmerktų lėtai mirčiai. Kas jie? V. Telksnys - Vienos Kauno rezistencinės spaudos grupės veikla sovietų ir vokiečių okupacijos metais. A. Bubnys - „Ginkluotos Kovos Sąjungos“ Kauno apgardėlės sukūrimas ir veikla 1940—1941. N. Gaškaitė - KGB veiklos metodai pokario metais
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 9 T. 1993 m.

Dzūku grupės štabo veiklos dienoraštis. V.Vitkus. Karo inžinieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. E.Arbas-Arbačiauskas. Rezistentas - Kęstutėnų štabo viršininkas. J.Petraika. Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia. A.Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. 1945 metų kovas-spalis. S. Katauskas. Tik prisipažink. V.Baranauskas. Pradžia. Lietuviai okupantų vokiečiu akimis. Gen. E.Justo parodymai. N.Gaškaitė. Dainavos štabo išdavystė (pagal KGB dokumentus). N.Gaškaitė, A.Kašėta. Adolfo Ramanausko - Vanago sekimo ir arešto detalės. N.Gaškaitė. Specpriemonės KGB praktikoje. Mykolo Bandonio laiškai iš fronto
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 10 T. 1994 m.

G.Vaičiūnas. Vyties apygardos istorinė apžvalga. Vyties apygardos Briedžio rinktinės štabo dokumentų rinkinys. K.Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. /istorinės apžvalgos metmenys/. A.Paulavičius. Iš mirties ateinu.../pokalbis su partizanu B.Juospaičiu/. B.Kemeklis. Nesipriešinti prievartai negalėjom. A.Šiukščius. Nenugalimas /apybraiža apie partizaną A.Kraujelį/. Gen A.Justo parodymai /tęsinys/. A.Kašėta. Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai. Linksma, kad pavasaris, skaudu, kad karas. /partizano B.Eglinsko-Sauliaus dienoraštis./
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 11 T. 1994 m.

Dalia Kuodytė. Bendras Demokratinis Pasipriešinimo Sąjūdis 1946m. pabaigoje- 1948m. pradžioje. Nijolė Gaškaitė. Peslys. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 2 /istorinės apžvalgos metmenys/ Juozas Bogušauskas. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga. Vincentas Seliokas. Ar galėjau likti abejingas? Kęstutis Lakickas. Spaudos platinimas. Juozas Starkauskas. Buvusio LTSR VSK Archyvo 18-ojo fondo dokumentų rinkinys. Skirmanto žūtis. Nijolė Gaškaitė. Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai. Dalius Stancikas, Inga Bogomolovaitė. Vyskupo Vincento Borisevičiaus tardymas ir žūtis. Algis Kašėta. Dvasininkijos auka pokario metais. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose. Pokalbis su pulk. Kaziu Škirpa ("Lietuvių dienos"). Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos spauda.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m.

Dalia Kuodytė. Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. Algis Kašėta, Dalia Kuodytė. Partizanų periodinė spauda. V.Rudienė. Tų rūmų lenkiamės. J.Žičkus-Širšė. Istorija, žmonės, likimai. Gaurės užpuolimas /užrašė V.Almonaitis/ N.Nausėdaitė-Rasa. Ne vien duona gyvi. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-42m. dokumentuose. Nepalaužtas. Kazimiero Palčiausko atsiminimai iš vokiečių okupacijos laikų. Agentų smogikų grupių veiklos bruožai (dokumentų rinkinys, parengė J.Starkauskas). Nijolė Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje. Žemaitijos partizano dienoraštis.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 13 T. 1995 m.

Dalia Kuodytė. Kęstučio apygardos kūrimasis. Kun. Robertas Grigas. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Juozas Bagušauskas. Jaunimo organizacija "Laisvę Lietuvai". Juozas Bagušauskas. Partizanų antspaudai. Jonas Žičkus-Širšė. Ir vėl prisiminimų nuotrupos. Jonas Gaidauskas-Breivė. Batakių (Bijūno) valsčiaus OS vado prisiminimai. Įsiveržimas į Batakius (užrašė Vytenis Almonaitis). Algirdas Mocius. Kelias į Tėvynę. Joana Dijokaitė-Kerežienė. Dvasios palaužti nepajėgs. Nijolė Gaškaitė. Partizanų vadas Jonas Žemaitis. Nijolė Gaškaitė. Lietuvos okupacija: suėmimai ir tardymai. Juozas Starkauskas. Agentas Kirvis-Balandis. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Žemaitijos partizano dienoraštis.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m.

Lietuvos Laisvės Armija ir jos reikšmė pokario pasipriešinimui. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys. Pasipriešinimas sovietiniams okupantams Zarasų krašte 1944-1945m. Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynės. Antisovietinio pasipriešinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m. Iš 4-osios Vėtravo divizijos veiklos 1950 metais. Čekistų žvalgybininkų pažyma apie Lukiškių kalėjimą. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Juozas Kojelis. Leitenantas Adolfas Eidimtas. LLA Žemaičių legionas. Adolfo Kubiliaus grupė. Su Adolfo Kubiliaus parašiutininkais. Generolas leitenantas Motiejus Pečiulionis. Savisaugos batalionų karių laiškai.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 15 T. 1995 m.

Algis Kašėta. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo ištakos Dzūkijoje. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys (Parengė Dalia Kuodytė). Algis Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais. Nijolė Gaškaitė. Keli štrichai Jono Deksnio portretui. Diana Varnaitė. Okupantai bijojo jų net mirusių. Iš 4-osios Vetrovo divizijos veiklos 1950 metais (Parengė Juozas Starkauskas) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia. Kai kurie pasipriešinimo bruožai 1941-1942m. dokumentuose. Parengė Kęstutis Kasparas. Jonas Pajaujis. Vietinė rinktinė. Atgarsiai (atsiliepimai į LKA Nr. 11 publikaciją). Tamsūs laikai. Kroatijos politiniai kaliniai 1918-1991m. Pranas Veverskis. Kazys Veverskis-Senis (1913-1944). Liudvikas Raudonis. Žemaičų Legiono štabas A.Kubiliaus grupė ir Markulio tinklai. (Užrašė Zenonas Jaška). Z.Jaškos pastabos apie LLA Žemaičių Legiono štabo (Kubiliaus grupė) veikla. Savisaugos batalionų karių laiškai(Parengė Rimantas Zyzas).
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 16 T. 1996 m.

Laimonas Abarius. Lietuvos partizanų Šiaurės Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945-1952m.) Artūras Vaitekaitis. Valstybės vizija pasipriešinimo dokumentuose ir spaudoje (1940-1952m.) Dalius Stancikas. NKVD kovos prieš Bažnyčią metodai 1940-1941m. Nepataisomas. Trys kunigo Alfonso Svarinsko bylos. (Parengė Dalius Stancikas.) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia: kadrų klausimu 1944-1945m. KGB pastangos 1989-aisias. (Parengė Dalius Stancikas) Atgarsiai (atsiliepimas į LKA Nr.11 publikaciją). Juozas Kojelis. Okupantų teroro įtaka partizanų kovai.(Jugoslavijos pavyzdys). ( Parengė Kęstutis Kasparas) Anelė Dručkutė-Siniauskienė. Brolių keliais. Algirdas Šiukščius. Paskutinis partizanas. Žvejo Kazio Jurevičiaus dienoraštis.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 17 T. 1996 m.

Algis Kašėta. Dainavos apygarda. (Ginkluoto pasipriešinimo pradžia) Juozas Bagušauskas. Jaunimo antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1960 metais. Nijolė Gaškaitė. Ką sako partizaninio karo statistika. Leipalingio partizanų palaikų perlaidojimas 1991 m. Juozas Starkauskas. Stribai. Antanas Suraučius. Žaliojoje rikiuotėje. Marija Kruopienė. Lietuvos partizanų veikla Pietų Dzūkijoje. J.Mirijauskas. Kalniškės mūšis (1945m. gegužės 16d.). Panaros kautynes prisiminus. (1947m. p.Raganiaus atsiminimas). Kajetonas Karčiauskas. Negaliu nutylėti... J. ir B. Vailionytės. Vailionių šeimos likimas. Rankraščiai nedega. (Parengė Nijolė Gaškaitė). Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. (Parengė Vytautas Krikščiūnas).
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 18 T. 1996 m.

Kęstutis Kasparas. Į tėvynę - iš dangaus. Juozas Matusevičius. Jurbarko partizanai irJungtinė Kęstučio apygarda. Nijolė Gaškaitė. Partizanų mirties nuosprendžiai: prasimanymai ir tikrovė. Vytautas Bukauskas. Alma mater auklėtiniai kovos sąjūdyje. Diana Varnaitė. Ar tikrai nereikia ieškoti kaltų dėl pastato Gedimino pr. 40, Vilniuje, išniekinimo? Ag. Petrausko-J.Deksnio veikla septintajame dešimtmetyje. Juozas Starkauskas. Lietuvos partizanų požiūris į sovietinius rinkimus. Juozas Starkauskas. Lietuvos Laisvės Armija. Ištrauka iš Karolio Drungos-J.Valiulio 1944-45m. atsiminimų. Algis Šertvytis. Laisvės keliu. Ona Mockutė-Šimoliūnienė. Dirbome Lietuvai. Z. Kašeliauskas. Kybartų šeimos tragedija. Leitenantas Adolfas Eidimtas (Parengė Povilas Raila). Vida Kasperavičūtė-Tereikienė. Šviesus tėvelio paveikslas(Juozo Kasperavičiaus atminimui). Elvyra Lukoševičūtė-Narutienė. Partizano Vytauto Lukoševičiaus - Lizdeikos gyvenimas ir kova. Giedrė Tamulevičiūtė. Gyvenimo kelias (Mano senelis Jonas Tamulevičius pasakoja). Deimantas Sidorenko. Paskutinė Kovos diena.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 19 T. 1996 m.

N. Gaškaitė. Jaunimo pasipriešinimas ir jo slopinimas šeštajame-septintajame dešimtmetyje. D. Varnaitė. Šiandien - žinybų susirašinėjimas, ateityje - archyviniai dokumentai. J.Starkauskas. Pokario Lietuva čekistų dokumentuose. E. Grunskis. Sovietinių "liaudies gynėjų" (stribų) Lietuvoje istoriografija. J.Matusevičius. Lietuvos kolonizacija 1940-1941 metais. V.J.Rimgaila. Palangos gimnazijos 1945-1948m. pogrindis ir pogrindininkų likimai. B.Merkys. Iš pogrindžio metų Šiauliuose. V.Gurskis. Kelmės pogrindininkai. Šilalės krašto partizanai 1947-1948m. /Parengė V.Almonaitis/. J.Žičkus. Kankinių kapinaitės Skaudvilėje. Likau amžinai skolinga /Užrašė Jadvyga Bartašienė/. J. Būda. Kaliniai Rytprūsiuose. O.Vanagaitė-Lapinskienė. Mūsų jaunystės dienos. A.Šertvytis. Taišetlago džiunglėse. P. Girdzijauskas. Dialogai su profesoriais ir NKVD.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 20 T. 1997 m.

Ulevičius B. Jos mylėjo Tėvynę. Žaliosios rinktinės archyvo dokumentai. Juknevičius B. Žaliosios gimimas ir žūtis. Raseinių krašto partizanai ryšininkų prisiminimuose/F.Tiškus. Jokimaitė-Valantinienė S. Paskutinis kpt.Juozo Čeponio prieglobstis. Malinauskailė-Bakutienė E. Ramybė baigėsi. OS ryšininkas Bronius Laurinavičius prisimena. Du laiškai/P.Sabonaitis, A.Dabašinskienė. Dirmauskaitė-Latožicnė B. Radau juodą kaspiną. Matuzas P. Kovojo ir spausdintas žodis. Molavėnų mūšis. Tylaitė-Sakalauskienė B. Ilgas ir sunkus kelias i laisvę. Svėdasų partizanai/V.Valunta. 1941 m. sukilimui pažymėti. Atstopas F. Apie 1941 metų birželio sukilimą Papilės valsčiaus Klaišių apylinkėje. Kasparas K. Teorinė pasipriešinimo samprata ir klasifikacija.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 21 T. 1997 m.

Svėdasų partizanai (2) / sudarė ir parengė Vytautas Valunta. Indrašius S. Nematomais takais. Lauciūtė G. Per auką tėvynė laisva tepaliks. Litinskas A. Negalėjom likti nuošaly. Čelutka-Nemunėlis L. Mano jaunystės vargai. Palangos gimnazijos 1945-1948 m. pogrindis ir pogrindininkų likimai (2)/sudarė V.Rimgaila. Daukšaitė-Aleksonienė R. Žvilgsnis į praeitį. Jurevičiūtė M. Apie Palangos kuopą. Paškonis A. Marijampolės karo mokyklos kariūno likimas. Prajeraitė-Stankevičienė E. Turėjome gyventi. Pociūnas R. Paminklas tremties ir laisvės kovų aukoms.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 22 T. 1997 m.

Povilas Vaičekauskas. Ne sau šviesą liejom. Veronika Gabužienė. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. Kęstutis Balčiūnas. Zanavykuos narsuoliai. Juozas Skaržinskas-Dramblys. Tikėjome Lietuvos laisve. Anelė Devyžytė-Marcinkevičienė-Klajūnė. Juodi debesys virš Dzūkijos. Pirmasis Radviliškio partizanų rinktinės vadas Juozas Šereiva-Arvydas. Valerija Alksnytė-Šereivienė. Viskas atiduota Lietuvai. Antanas Gintautas Bružas. Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinė. Antanas Gintautas Bružas. Kaip buvo sekamas, suimtas ir tardomas Povilo Lukšio rinktinės vadas Antanas Ragauskas-Ragelis. Algirdas Šiukščius. Vaikinas nuo Dubingių.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 23 T. 1997 m.

Vincas Žilys. Pirmąkart širdį atveriant. Bonifacas Ulevičius. Vadu gimstama. Tauro apygardos štabo ir Bendro Lietuvos Pasipriešinimo Sąjūdžio Vadovybės dokumentai (Antano Baltūsio-Žvejo vadovavimo periodas). Parengė Bonifacas Ulevičius. Labanoro girios partizanai. Parengė Vylenis Almonaitis. Antanas Valiūnas. Pabiržės partizanai. Irena Lukoševičiūtė-Žemaitienė. Eržvilko partizanai. Jončių šeimos tragedija. Jurgis ir Jonas Šinkūnai. Antanas Šimėnas. Vorkuta 2
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 24 T. 1998 m.

Balys Gajauskas. Okupuota Lietuva. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio partizanai. Stasė Gedvilaitė-Andriulienė. Mūsų šeimos likimas. Vytautas Dambrauskas. Šiluvos rezistencinės organizacijos įsijungimas į LLA. Kazytė Rašimaitė-Stankienė. Kur jų kapai, Viešpatie? Leitenantas Ignas Šapkūnas. Apie Šatrijos rinktinės partizanus/Parengė Zenonas Jaška. Apie Alkos rinktinės partizanus/ Parengė Zenonas Jaška. Stasė Stanienė-Danilevičienė. O būdavo visaip. Albertas Gargasas. Apie LLA Žemaičių apygardos 43 štabo susikūrimą ir žūtį. Adolfas Preibys. Kardo rinktinė Markulio naguose. Severina Markaitienė. Mūsų partizaninis gyvenimas. Stepas Stepanavičius (Stasys Juodkazis). Kaip sušaudė partizanus. Edmundas Barkauskas. Marijampolės kariūnai. Antanas Gintautas Bružas. 1946 metų Kalėdos Labūnavos dvaro bokšte. Jonas Venckevičius. Palemono partizanų žūties 50-metis. Petras Girdzijauskas. Trečiasis Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilavičius-Vidmantas. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Angelė Stučkienė. Spąstai. Balys Juknevičius. Nuo Birutės kalno.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 25 T. 1999 m.

Patarimai, kaip laikytis tardymo metu. Mindaugas Luobikis. Partizanų statutai. Edvardas Guoga-Glaudys. Išėjo broliai tėvynės ginti. Bonifacas Ulevičius. Kapitono Jurgio Valčio laisvės kovotojai Šakių aps. Leonas Pališkis. Pašventę jaunystę už laimę Tautos. Juozas Puslys. Dievo ir tėvynės meilės vedami. Janina Vytautė Januškienė. Nulaužti ąžuolai... Antanas Baužys. Plungės gimnazistai laisvės kovoje. Alfredas Jonušas. 1941 m. birželio 25 d. mūšis prie Biržulio ežero. Antanas Dundzila. Jaunime Budėk! Jonas Venckevičius. Stipresni už mirtį. Petras Girdzijauskas. Prisiminimai iš Mordlago
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m.

Partizanų statutai Parengė Mindaugas Luobikis. Balys Gajauskas. Laiškai iš Kučino. Albina Treigytė. Toks mano likimas. Kęstutis Lakickas. Amžina šlovė didvyriams! Pijus Krušinskas. Pakaunės partizanai. Laisvės kovos ir tragedijos Biržų rajone. Parengė Erena Aukštuolienė. Janina Jalinskaitė-Kluonienė. Kovok! Juozas Matusevičius. Sovietinės valdžios ir okupacinės kariuomenės padaryta žala lietuvių kultūros paveldui 1940-1941 metais. Bonifacas Ulevičius. Kario dalia. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Petras Girdzijauskas. Kęstutėnų patriarchas. Vidmantas Vitkauskas. Dar viena knyga apie Pasipriešinimo metus. Naujos Laisvės kovų archyvo bibliotekos knygos.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 27 T. 2000 m.

Albinas Milčiukas-Tigras. Siekiant laisvės. Dienoraštis. Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė-Kuosa. Buvome pasiryžę mirti. Stefa Jakubonytė-Jakubonienė. Stiklo būrys. Elena Bisturytė-Budrienė. Žemaitkiemio apylinkės Valų kaimo partizanai. Stasys Valaikis. Žuvo už Tėvynę. Kotrina Kilienė-Brodulskaitė. Partizanų ir rėmėjų šeima. Kunigas Jonas Burneika. Stasys Valaikis. Vytautas Strazdas-Bebras. Antanas Jakutis. Apie Rapolą Jakutį. Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė. Paskutinis susitikimas su tėveliu. B rinktinės (Plieno) partizanų sąrašas. Petras Girdzijauskas. Juodgirio mūšis. Elena Kreivėnienė. Lašų sukilimas.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 28 T. 2000 m.

Apie pirmąsias Kėdainių krašto partizanų kautynes. Mūšis Valatkaičių pelkėje. Povilo Ligeikos prisiminimai apie brolį Antaną-Perkūną. Liongino Meškausko - Sakalo prisiminimai. Žudynės Ruseinių kaime. Labūnavos kautynės ir po to sekę išdavystės. Birutės būrio vadas Antanas Kvedaras-Tautvydas ir jo partizanai. Juozas Paliūnas-Rytas. Jo veikla, sekimas ir žūtis. KGB agentai, informatoriai, skundikai. MGB agentai: išdavystės ir bausmės. Kalėjimuose ir lageriuose
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 29 T. 2001 m.

Petras Vėlyvis, Vytautas Vyšniauskas. Prieš smurtą ir priespaudą. Partizanai Žuvinto paliose 1944-1951 m. Partizaninis sąjūdis Salamiesčio apylinkėse. Parengė Vygintas Dragūnas. Bronislavas Latvys. Žvyruotas kelias. Marija Tarvydienė. Apie brolį Stanislovą-Lapą ir mus visus. Celestinas Ajauskas, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Adomas Lukaševičius. Partizanų vadą Antaną Bakšį-Germantą prisiminus. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio (Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės) partizanai. Antanas Valiūnas. Kelionė į Nežinią. Antanas Gintautas Bružas. Mato Mažeikos šeimos ir sodybos Ruseinių kaime sunaikinimas. Antanas Gintautas Bružas. Partizanai broliai ir seserys Lisiai. Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. Pranas Petkevičius-Kariūnas.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 30 T. 2001 m.

Petras Girdzijauskas. Laisvės gynėjas. Petro Paulaičio biografijos bruožai. Balys Gajauskas. Nuteisti už Lietuvos nepriklausomybės siekimą. Doc.Kazys Strazdas. Balninkiečių rinktinės Nikodemo Liškausko-Beržo būrio laisvės kovos. Gražina Marija Stanionytė-Zujienė . Komunizmo nusikaltimai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijai. Stasys Mačiulis. Keturių valandų mirties šokis. (Tankų ataka). Už Lietuvą atidavė viską. Iš partizano Liudo Sudeikio prisiminimų. Parengė Zuzana Stunžėnienė. Petras Čepkauskas. Čepkauskų šeima. Augustinas Švenčionis. Skleidęs šviesą. Andrius Rondomanskis, Kęstutis Pluščiauskas. Lietuvos Laisvės Armijos politinė mintis ir valstybinė idėja. Zigmas Juozas Tamakauskas. Jaunimo tautinės savimonės pasireiškimas sovietinės okupacijos metais. Andrius Dručkus. Paminėta Vytauto apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario žūtis. Adomas Bartusevičius-Narsuolis. Parengė Vilija Jakučiūnaitė. R.Strazdas. Apie ltn. Mykolą Kazaną ir kitus.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 31 T. 2002 m.

Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Žemaičių priesaika: partizanų vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ir jo kariai. Mečislovas Vitkus. Nepriklausomybės atgavimo keliu žengiant. Marta Vyšniūnienė. Partizanų ligoninės seselė. Eugenija Ivanauskaitė-Ennukson. Tvirtai pasiryžęs apginti tėvynę. Vladas Meškauskas. Jurbarko partizanai. Dar kartą apie kpt.Juozą Čeponį. Parengė Feliksas Tiškus. Angelė Laurinavičiūtė-Dabašinskienė. Mane vadino Rūta. Doc.Kazys Strazdas. Lietuvos laisvės kovos ideologas. Elena Pakalniškytė. Išėję nesugrįžta. Vladas Meškauskas. Mes - "lagų" žmonės. Balys Juknevičius. Liudija grįžę. Tamara Grigorjeva. Balchašlago kaliniai. Humoristinės partizanų dainos ir eilėraščiai.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 32 T. 2002 m.

Eugenijus Ignatavičius. MES NEBUVOME BĖDOS VAIKAI. Apmatai partizanų vado Juozo Kasperavičiaus portretui. Petras Girdzijauskas. Paskutinė Kęstutėnų užduotis. Danutė Jarmalaitė-Pauliukonienė. AUDRŪNAS. Kęstučio apygardos štabo narys, mokytojas Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Šarūnas, Briedis, Audrūnas. Petras Girdzijauskas. Kankinė-didvyrė Onutė Preilauskaitė. Albinas Raudonis. Akmenyje iškaltos penkios pavardės. Jonas Žičkus. Neįvykdyta užduotis. Petras Girdzijauskas. Batakių būrio vadas Jonas Strainys-Saturnas. Petras Girdzijauskas. Kadagio kuopos, būrio vadas Antanas Jonikas-Rolandas, Liutauras, Daktaras. Petras Girdzijauskas. Pirmasis Paupio būrio vadas Kazys Tamulis-Kulkys, Senis. Petras Girdzijauskas. Paupio būrio ir rinktinės štabo apsaugos grandies vadas Jonas Starkus-Maželis. Antanas Kisielius-Mikutis. Pavidaujo būrio vadas Telesforas Kisielius-Bitinas. Petras Girdzijauskas. Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Stoškus-Raila. Antanas Kisielius-Mikutis. Lydžio rinktinės pirmosios (Kadagio) kuopos vadas Gaudentas Kisielius-Tomas, Arėjas. Doc.Kazys Strazdas. TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS. DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA. Prisiminimus parengė Salomėja Užupienė-Rūta. Apie Taparauskus. Eugenijus Taparauskas. LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE. Prisiminimus parengė Erena Aukštuolienė. Juozas Matusevičius. Nepriklausomos spaudos naikinimas ir sovietinės informacijos priemonių kūrimas 1940-1941 m. Partizano eilėraščiai. Parengė Rimvydas Racėnas.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 34 T. 2003 m.

Arvydas Anušauskas. Pratarmė. Česlovas Kavaliauskas. Norilsko sukilėlių himnas. Bronius Zlatkus. Norilsko Vyčiai. Lietuviai Norilsko lageriuose. Kazimieras Vezbergas. Šiaurės vėtrose. Vytautas Kaziulionis. Kruvina kelionė pragare. Irena Martinkutė-Smetonienė. Pasipriešinimas GULAG’e. Ala Makarova. Norilsko sukilimas. Kodėl 1953-iųjų metų vasaros įvykius Norilske mes vadiname „sukilimu“? Edvardas Burokas. Išsilaisvinimo kovų pėdsakais. Edvardas Svilainis. 1955 m. streikas Vorkutos 40-ojoje šachtoje. Juozas Butrimas. Rečlagas. 1953 m. streikas Ajač Jagoje. T. Romankova. 1953-iųjų kruvinasis rugpjūtis. Bronius Zlatkus. Kengiro sukilimas. Vytautas Kaziulionis. Kaip mes buvome šaudomi. Eugenyus Ignatavičius. Pogrindis spygliuotų vielų užtvarose. Vincas Gurskis. Laisvės šūksniai prie Balchašo.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 35 T. 2003 m.

Jonas Petkevičius, Vytautas Urbikas. Mirti buvo per anksti. Zenonas Rombergas. Prisiminimai apie LLA narių apmokymą vokiečių žvalgybos daliniuose 1944-1945 m. Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros (Žalgirio) būrio partizanų likimai. Ona Lešinskaitė-Akacija. Mano partizaninis kelias. Petras Girdzijauskas. Kovos tikslas - laisvė ir nepriklausomybė. Aurelija Malinauskaitė. LLA Vyties (Vytenio) rinktinė. Petras Girdzijauskas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo vadas Vladas Gečas-Tonis. Doc.Kazys Strazdas. Jono Čereškos šeimos tragedija. Gražina Zujienė. Dr.Antanas Garmus ir Lietuvos Raudonsis Kryžius pirmosios sovietų okupacijos metais. Bronius Valaitis. Tie metai juodi... Kengyro sukilimas. Sofija Dargužytė-Graužinienė. Tremtyje. Andrius Rondomanskis. Ad majorem LLA gloriam. Dr.Vincas Žilėnas. Gydytojas, pamynęs žmoniškumą!
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 33 T. 2003 m.

Partizano mintys apie demokratiją. Parengė B.Šidlauskienė. Vaidoto grupės nežinomo partizano dienoraštis. Vaidoto grupės partizano Broniaus Vasiliausko-Bevardžio dienoraštis. Parengė B.Ulevičius ir H.Rimkus. Antazavės mūšis; Nežinomo partizano užrašai. Parengė K.Kasparas. Jonas Žičkus. Dar kartą apie Petrą Paulaitį. Petras Girdzijauskas. Dar kartą apie Petrą Paulaitį ir jo laiškus iš Dubravlago. Petro Paulaičio laiškai Nijolei Sadūnaitei. Algirdas Radzevičius-Lapas. Mano jaunystės metai. Algimantas Morkūnas. Šeimos likimas. Bonifacas Ulevičius. Viltis žūsta... paskutinis. Kazys Strazdas, Linas Šmigelskas. Alfonsas Saugūnas-Žaibas. Jonas Ančerevičius. Vladas Kuročka-Dūdelė. Balys Gajauskas. Tolimoji Inta. Anelė Karkauskaitė. Martynas Karkauskas-Dievaitis. Polė Karkauskienė-Dievaitė. Birutė Baronienė. Pranas Pavilonis. S.K.Žemaitis. Juozas Grušys-Žilvinis (1915-2002).
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 36 T. 2004 m.

Janina Semaškaitė. SKAITYTOJUI IR MANO HEROJAMS. JUOZAPAS FRIČAS IR "JUTIS" KELIAI. Kazimieras Kalpokas. MANO LAIKAS - KARIO LIKIMAS. Konstantinas-Kostas Jasinevičius. KAM SKAMBĖJO LAISVĖS VARPAS. Feliksas Mažeikis. AR ĮAMŽINSIME JŲ VARDUS?. Povilas Mateikis. KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS. Anelė Varnaitė-Paškevičienė. MIRTIES KELIAIS Į POŽEMIO MIESTĄ. Bronė Pupeikytė-Birutė. BALTO RŪKO SKRAISTĖ. Antanina Masteikienė. LAUMĖS JUOSTĄ MAŽYLIUI ĮDĖJO. Bronė Kaselienė-Našlaitė. RYŠININKĖ. Alma Poškaitė. MUMS REIKIA SUSITIKTI. Česlovas Kazakevičius. KALVIO SŪNŪS. Zenonas Liutkus. KUO GYVENO LAGERIŲ IMPERIJA. Onutė Akelaitė. VAKARAI SU ONUTE. Liudvika Marūnienė. ŠIAURĖS GOLGOTA. Stasys Untulis. MEILĖS IR ILGESIO EILĖS TĖVYNEI.
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 37 T. 2005 m.

Pranas Aidukas. Ilga kelionė namo. Veronika Aleliūnaitė-Bernatonienė. Gyvoji istorijos ašara. Dienoraštis apie 1944-1946 m. Panevėžį. Laiškų knyga. Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys 1946-1954 m. Leonas Juškevičius. Autoportretas artimiesiems. Antanas Mozeris. Su partizanais. Kazimieras Algirdas Pečiukonis, Aurelija Griciūtė. Prisiminimai apie partizaninę veiklą ir lagerinę kančią. Jonas Strumskis. Parengė Zuzana Zimaitienė.
Laukit, sugrįšim laisve nešini

ANDRIUS DRUČKUS