MES - "LAGŲ" ŽMONĖS
KALĖJIMAI, LAGERIAI
Vladas Meškauskas
Eina jau penktieji metai po karo. Tačiau Sovietų Sąjungos šiaurė, kitos tolimos vietos dar labiau nusėtos lageriais: Ozerlag, Dubrovlag, Kazlag, Kraslag ir kiti "lagai" su specialiais režimais politiniams kaliniams.
Dabar aš, dvidešimtmetis jaunuolis Vladas Meškauskas iš okupuotos Lietuvos, esu Magadano srities Srednekansko rajone, netoli Lažo miestelio esančiame “berlage”. Atrodo, kad dabar mane įgrūdo į patį pasiučiausią pragarą - šachtas giliai po žeme. Toks žmogus, lietuvis, dvidešimtmetis jaunuolis Vladas Meškauskas, dingo. Jo, kaip žmogaus, kaip asmenybės, nebėra. Dabar aš - tik Nr.H-362, specialaus režimo sovietinio lagerio politinis kalinys.
Kasėme vadinamąjį kasteritą, reikalingą aliuminiui gaminti. Šachtose dirbome po dvidešimt valandų be pietų pertraukos. Po tam tikro laiko pagal grafiką būdavo trys poilsio dienos.
KOVA UŽ TEISYBĘ ČIA - BEPRASMĖ
Dauguma kalinių buvo ukrainiečiai. Kitų tautybių kalinių buvome dar labiau skriaudžiami. Mums duonos davinys - viduriukai, o jiems - kampiukai. Pažiūrėkite, ko šiaip jau gyvenime gal nesate pastebėję: kampiukuose duonos yra daugiau negu iš kepalėlio vidurio atpjautoje riekelėje. Ir darbai mums papuldavo ten, kur blogiau, kur sunkiau.
Kai aš, jaunas politinis kalinys, pamėginau kovoti už teisingumą, tuojau buvau pervestas į kitą brigadą, kuri dirbo 500 metrų po žeme, kur iš uolienų sunkiasi vanduo, laša, kur ore nuolat tvyro vandens garai. Nors einant į šachtą duodavo gumuotus kombinezonus ir guminius batus, tačiau šie dažniausiai jau būdavo kiauri.
Iš pradžių liepė stumdyti vagonėlius. Šis darbas giliuose požemiuose tikrai katorgiškas. Vagonėlų ratų kraštai nudaužyti, bėgiai nelygūs, vietomis platesni, skečiasi, todėl vagonėlis nuo bėgių nuslysta. Jį iš visų jėgų keli, vėl statai ant bėgių ir vėl stumi, stumi, vos pavilkdamas kojas. O jėgos silpsta, jauti, kaip sveikata menksta. Pilvas toks tuščias, tuščias.
Neįvykdysi išdirbio normos, bus sumažintas maisto davinys. Čia niekam nesvarbu, kad tu vieną kartą nugriūsi ir neatsikelsi. Čia tu - niekas. Tavo mirtis čia niekam nesvarbi - vagonėlį stumti atvarys kitą...