1954 m. rugpjūčio 18 d. žūtis

1954 m. rugpjūčio 18 d. Prienų r. (dabar – Birštono sav.) Naudžiūnų k. gyventojos Monikos Milašauskienės sodyboje KGB Prienų r. skyriaus operatyvinė grupė aptiko 2 partizanus. Per susišaudymą žuvo paskutinis Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Ungurys ir jo ryšininkas 1 Jurgis Palionis-Dobilas.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 91.
„Spec. pranešimas
Š. m. rugpjūčio 18 d. man patikėto aparato vyr. operatyviniam įgaliotiniui Rasimavičiui buvo duota užduotis išvykti į banditų Ungurio ir Dobilo veiklos rajoną ir susitikti su agentu „Bojevoj“ ir kita agentūra.
Apie 16 val. Rasimavičius su dviem liaudies gynėjais nuvyko į sutartą vietą. Agento ten nebuvo, o po keleto minučių „Bojevoj“ pasivijo grupę dviračiu ir pranešė, kad banditai Ungurys ir Dobilas šiuo metu yra Milušauskienės Monikos, d. Antano, g. 1915 m., gyv. Naudžiūnų k., namuose. Rasimavičius nusprendė: trijų žmonių grupei apsupti Milušauskienės sodybą, tuo pat metu pasiuntė Masiutą pasirūpinti pastiprinimo.
Maždaug 17 val., ltn. Rasimavičiui, būrio vadui Šlamiškiui ir gynėjui Barišauskui blokuojant sodybą, iš namų atsišaudydami išbėgo banditai ir bandė trauktis link daubos.
Persekiojant gynėjas Barišauskas automatu nukovė banditą Dobilą, buvusį maždaug 100 m nuo tvarto. Banditas Ungurys bandė paimti nukautojo Dobilo ginklą, bet buvo Rasimavičiaus šūvio sužeistas ir, atsišaudydamas pistoletu, pasislėpė krūmuose.
Kai Rasimavičius pasiūlė pasiduoti gyvam, Ungurys, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, kategoriškai atsisakė.


Nesant galimybės paimti Ungurį gyvą, jis buvo likviduotas nušaunant. Buvo nukauti:
1. Banditas Daunoras Vincas, s. Marijonos, g. 1921 m., buvęs Giraitiškių kaimo, Prienų raj., Lietuvos TSR gyventojas, nacionalistinėje gaujoje nuo 1944 metų, pastaruoju metu buvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas, veikė Kelmo, Ungurio, Vinco slapyvardžiais.
2. Banditas Palionis Jurgis, s. Antano, g. 1914 m., gimęs ir gyvenęs Matiešionių kaime, Prienų r., Lietuvos TSR, iš valstiečių vidutiniokų, nacionalistinėj gaujoj nuo 1952 m. vasario, prieš įstodamas į gaują buvo aktyvus bandito Ungurio ryšininkas ir rėmėjas. Ūkio skyriaus viršininkas, veikė slapyvardžiu Dobilas.
Įvykdžius operaciją, iš nukautųjų buvo paimta du užsieninės markės pistoletai, 30 šovinių, dvi granatos, žiūronas, portatyvinė rašomoji mašinėlė ir įvairi banditų korespondencija.
Likviduojant banditus Ungurį ir Dobilą, priimdami ryžtingus sprendimus ir energingai veikdami pasižymėjo:
1. Leitenantas Rasimavičius Julius, s. Stasio.
2. Liaudies gynėjų vadas Šlamiškis Vytautas, s. Antano.
3. Liaudies gynėjas Barišauskas Juozas.
Visus prašau paskatinti.
Kapitonas Jocius“ 2

1 Šiuo metu išaiškinta, kad ėjo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Ūkio dalies viršininko pareigas.
2 Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji, sudarė Rita Pauliukaitienė, Punsko „Aušros“ leidykla, 2021, p. 184, 185.


JURGIS PALIONIS-PAPARTIS, DOBILAS
1914 07 29–1954 08 18


Jurgis Palionis gimė 1914 m. liepos 29 d. Alytaus aps. Jiezno vls. Nemaniūnų (taip dokumente) parapijos Matiešionių k. Antano Palionio ir Elenos Dobilaitės-Palionienės šeimoje. Kartu su tėvais ir penkiomis seserimis: Aldona, Elena, Marija, Nastazija ir Ona ten ir gyveno (nuo 1933 m. Matiešionių k. priklausė Birštono vls.).
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai sodyboje prieglobstį rado apylinkių partizanai, tad ne kartą šeimos nariai buvo sulaikomi ir tardomi.
1945 m. gegužės mėn., vengdamas šaukimo į Sovietų armiją, J. Palionis tapo pogrindinės organizacijos „Lietuvos partizanų sąjunga“ nariu. Veikė Vilko partizanų būrio sudėtyje slapyvardžiu Papartis, turėjo vokišką šautuvą. Prasidėjus okupacinės valdžios represijoms prieš partizanų šeimos narius, legalizavosi. Suimtas 1946 m. sausio 12 d. Kalintas Alytuje, Vilniuje. Tų pačių metų kovo 1 d. išvežtas į Komijos lagerį Kniaž Pogostą (Sevželdorlagas), kur kalėjo iki 1946 m. birželio 7 d. Vėliau išsiųstas į tremtį, kur buvo iki 1947 m. vasario 18 d. Paleistas grįžo į Lietuva.
Grįžus į Lietuvą ir ėmus persekioti sovietų represinių struktūrų darbuotojams, pradėjo slapstytis. Iš pradžių slapstėsi netoli motinos tėviškės esančiame Medenų, vėliau – pas seserį Sobuvos kaime. Nuo 1950 m. tapo aktyviu Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Vaidoto tėvūnijos vado V. Daunoro-Kelmo ryšininku ir rėmėju. Tų pačių metų rudenį, įstojo į partizanus ir priėmė partizano priesaiką. Nuo 1952 m. vasario mėn. – Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanas, vėliau paskirtas šios rinktinės Ūkio dalies viršininku slapyvardžiu Dobilas.

Prienų šilas, 1951 m. gegužė. Iš kairės stovi: Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas V. Daunoras-Kelmas, PLPS vadas S. Staniškis-Viltis, partizanas Vitas Garmus-Pavasaris ir LLKS Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas J. A. Lukša-S. Mykolaitis. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

2000 m. gegužės 24 d. J. Palioniui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2000 m. birželio 1 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties).
Kaip paliudijo Prienuose gyvenusi Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė, žuvusių Jurgio Palionio-Dobilo ir Vinco Daunoro-Ungurio palaikų saugumiečiai į Kauną nevežė, niekino Prienuose ant grindinio, paskui slapta užkasė Šiauliškių k. žvyrduobėje. Artimiesiems maždaug po metų pavyko išsiaiškinti palaikų užkasimo vietą ir slapčiomis juos palaidoti kapinėse.
Žuvusio partizanų ryšininko J. Palionio seserys brolio palaikus slapta perkėlė į Nemajūnų k. 3 kapines.
1955 m. birželio pradžioje V. Daunoro-Kelmo, Ungurio palaikus motina Marija Kurapkienė, žmonos Aldonos Mankauskaitės giminaitės Konstancija Starkauskienė ir Gražina Starkauskaitė palaidojo Prienų m. senosiose kapinėse. 1960 m. naikinant dalį šių kapinių, V. Daunoro palaikai buvo perlaidoti į žmonos artimųjų kapavietę Prienų naujosiose kapinėse.

3 Birštono sav. Birštono sen.

Atminimo kryžius Dainavos apygardos vado V. Daunoro-Ungurio ir Dzūkų rintinės Ūkio dalies viršininko J. Palionio-Dobilo žūties vietoje Birštono sav. Naudžiūnų k. Pastatytas 1998 m. N. Palionytės rūpesčiu.
R. Pauliukaitytės nuotr., 2021 m.

Antkapinis paminklas 1955 m. iš užkasimo vietos perkeltam ir šioje vietoje slapta palaidotam 1954 m. rugpjūčio 18 d. Prienų r. Naudžiūnų k. žuvusiam Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Ūkio dalies viršininkui Jurgiui Palioniui-Dobilui atminti. Birštono sav. Birštono sen. Nemajūnų k. kapinės. V. Almonaičio nuotr., 1998.

Parengė Rūta Trimonienė