1953 m. rugpjūčio 23 d. žūtis

1953 m. rugpjūčio 23 d. Varnių r. Reistrų k., prie Lūksto ežero (dabar – Šilalės r. sav.), MVD kariuomenės kareiviai, siekdami sunaikinti Žemaičių apygardos vadovybę, surengė pasalą. Per susišaudymą žuvo Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Etmonas ir apygardos vado adjutantas Bronislovas Alūza-Bedalis, Eimutis.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Varnių r. stribų būstinės kieme, vėliau, tikėtina, įmesti į šalia esantį pelkėtą tvenkinį.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 232.

„Žemaičių apygardos vadą V. Montvydą, garsėjusį sumanumu ir atsargumu, nuo 1951 m. sekė gal 30 MGB agentų. Tačiau apygardos OS (Organizacinis skyrius) narių ir partizanų rėmėjų pastangomis MGB regztos apygardos vado sulaikymo operacijos žlugdavo viena po kitos. Negana to, Žemaičių apygarda buvo vienintelė Lietuvoje, 1951–1953 m. nenukentėjusi nuo priešo legalizuotų „partizanų štabų“ veiklos.

Susekti V. Montvydą padėjo buvusio partizano Juozo Naujoko plepumas. 1953 m. vasarą šis Požerės k. (Šilalės r. Laukuvos sen.) gyventojas pastebėjo, kad per Sietuvos upelį, tekantį iš Paršežerio į Lūksto ežerą, kiekvieno mėnesio pabaigoje pereina du partizanai. Apie tai J. Naujokas prasitarė kaimynui, kuris, pasirodo, dirbo LTSR MVD Varnių r. skyriuje. J. Naujoką nedelsiant „apdorojus“, rugpjūčio 21 d. abipus minėto upelio buvo išdėstytos keturios pasalos, sudarytos iš aplinkinių rajonų stribų ir MVD vidaus kariuomenės kareivių. Vietovė tam idealiai tiko, – visiškai užpelkėjusius Sietuvos krantus jungė tiktai kovų su kryžiuočiais laikus menanti kūlgrinda ir keli liepteliai. Rugpjūčio 23 d. vakarą prie vieno iš tų lieptelių buvo pastebėti Vladas Montvydas ir jo adjutantas Bronius Alūza. Apšviesti raketų šviesomis partizanai neturėjo kur trauktis ir po 2 valandas trukusio mūšio žuvo (greičiausiai nusišovė pasibaigus šaudmenims). Jų palaikai buvo išniekinti Varnių r. stribų dalinio būstinės kieme, palaidojimo vieta nežinoma“ 1 .

1953 m. rugpjūčio 24 d. LTSR Vidaus reikalų ministerijos (MVD) 4-osios valdybos ir Varnių rajono skyriaus akte apie MVD operaciją nurodoma:

„Mes, žemiau pasirašiusieji LTSR MVD 4-osios valdybos poskyrio viršininkas majoras BLOCHAS, MVD Varnių rajono skyriaus viršininko pavaduotojas vyr[esnysis] leitenantas ROMANAS, kuopos vadas kapitonas MACHLINAS, 4-ojo būrio grupės vadas vyr[esnysis] leitenantas GERMANCEVAS ir MVD Varnių rajono skyriaus vyr[esnysis] oper[atyvinis] įgaliotinis leitenantas IVANAUSKAS, surašėme šį aktą apie tai, kad pagal rugpjūčio 23 d. suderintą planą buvo įvykdyta čekistinė-karinė operacija, kurios metu 22 val. 15 min. buvo likviduoti du ginkluoti banditai.

Atpažįstant likviduotus banditus, identifikuoti:

1. MONTVYDAS Vladas, Jono, buvęs Varnių rajono Pagirgždūčio k[ai]m[o] gyventojas.

2. ALŪZA Bronius, Vinco, g. 1933 metais, buvęs Užvenčio r. Želvių k[ai]m[o] gyventojas.

Iš nukautų partizanų paimta:

a) automatas PPS, Nr. 093; / b) vokiškas automatinis šautuvas, PPS, Nr. 10270; / c) pistoletas, „Mauzer“, Nr. 2308; / d) pistoletas, belgiškas brauningas, b[e] n[umerio]; / e) įvairūs šoviniai – 285 v[ie]n[e]t[ai]; / f) automato PPS dėtuvės – 5 v[ie]n[e]t[ai]; / g) automatinio šautuvo dėtuvės – 2 v[ie]n[e] t[ai]; / h) granatos F-1 – 2 v[ie]n[e]t[ai] ir RGD 2 v[ie]n[e]t[ai]; / j) vokiški žiūronai – 1 v[ie]n[e]t[as]; / k) kompasas – 1 v[ie]n[e]t[as]; / l) topografinis žemėlapis – 1 v[ie]n[e]t[as]; / m) banditų laikraščiai „Laisvės balsas“ – 180 v[ie]n[e]t[ų]; / n) antitarybinės brošiūros – 15 v[ie]n[e]t[ų]; / ir kiti banditų dokumentai.

Apie tai ir surašytas šis aktas [...]“ 2 .

BRONISLOVAS ALŪZA-EIMUTIS, BEDALIS, PERKŪNAS, SAKALAS

1933 09 15–1953 08 23

Bronislovas Alūza gimė 1933 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių aps. Užvenčio vls. Želvių k. Vincento Alūzos ir Onos Tugaudaitės-Alūzienės šeimoje 3 .

Gyveno Užvenčio r. Želvių k. Dirbo kolūkio buhalteriu. Padėjo tėvams ūkyje.

1951 m. kovo mėn. seserei Monikai Alūzaitei tapus Žemaičių apygardos partizane slapyvardžiu Aldona, Audra, buvo nuolat tardomas. Pažįstamam stribui pranešus, kad bus suimtas, B. Alūza tapo Žemaičių apygardos partizanu.

1951 m. gruodžio 23 d. l. e. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vado Jono Jankausko-Alvito įsakymu Nr. 2 Šatrijos rinktinės kandidatas B. Alūza-Perkūnas pakeltas į Laisvės kovotojo partizano laipsnį 4 .

1 Lietuvos partizanų ŽEMAIČIŲ APYGARDA (1945–1953 m.), Vilnius: Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos ypatingasis archyvas, 2010, p. 30.

2 Ten pat, p. 368–369.

3 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).

4 Tikėtina, kad šią dieną B. Alūza priėmė partizanų priesaiką.

Žemaičių apygardos vadas

Vladas Montvydas-Etmonas. Iki 1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Paskutiniojo Žemaičių apygardos partizanų vado V. Montvydo-Etmono adjutantas Bronislovas Alūza-Perkūnas (pagal KGB identifikaciją).

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1952 m. rugsėjo 8 d. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vado Jono Jankausko-Alvito įsakymu Nr. 5 šios rinktinės partizanas Perkūnas nuo liepos 10 d. perkeltas į Žemaičių apygardos štabą ir paskirtas apygardos vado adjutantu.

1952 m. gruodžio 24 d. Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Etmonas įsakymu Nr. 8 Žemaičių apygardos vado pavaduotoją Perkūną, keturis partizanų talkininkus Duoną, Pakrantę, Blėką ir Vadovą apdovanojo Laisvės Kovos Kryžiaus medaliais už nuopelnus sąjūdžiui ir ištvermę ilgametėje kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės Kalėdų švenčių proga.

1953 m. sausio 1 d. Žemaičių apygardos vado Etmono įsakymu Nr. 1 apygardos vado adjutantas puskarininkis B. Alūza-Perkūnas kartu skiriamas eiti ir apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininko pareigas.

Tų pačių metų vasario 8 d. jis kartu su apygardos vadu Etmonu parengė Žemaičių apygardos Visuomeninės dalies 1952 m. I-ojo, II-ojo ir III-iojo ketvirčio veiklos, IV-ojo ketvirčio Ūkio srities žinias Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadui. Tą pačią dieną buvo paruoštos ir visų 1952 m. ketvirčių operacinės ir mobilizacinės veiklos žinios, kuriose įvardijamas naujai priimtų partizanų skaičius, visos vykusios kautynės, žuvę partizanai, taip pat pateiktas suimtų bendražygių, likviduotų šnipų ir išdavikų skaičius.

1999 m. spalio 19 d. B. Alūzui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Sesuo Monika Alūzaitė dirbo Žemaičių apygardos štabe. Suimta sužeista 1952 m. gruodžio 23 d. Gydyta Telšių, Šiaulių ir Vilniaus ligoninėse. Iš pastarosios bandė pabėgti, bet 1953 m. rugpjūčio 18 d. vėl suimta. Nuteista ir išvežta į lagerį – Angarskas (Kitoilagas), Irkutsko sr. Paleista 1956 m. grįžo į Lietuvą.

 

Paminklinis akmuo toje vietoje buvusioje Vitkų sodyboje 1944 m. veikusiam ltn. P. Kazakevičiaus vadovaujamam Lietuvos laisvės armijos (LLA) Kaltinėnų vls. štabui, 1953 m. rugpjūčio 23 d. Varnių r. Reistrų k., netoli Lūksto ežero, prie Sietuvos upelio žuvusiems apygardos vadui V. Montvydui ir jo adjutantui B. Alūzai, taip pat po keturių dienų – rugpjūčio 27 d. – Varnių r. Putvinskių k. gyventojų Gečų sodyboje žuvusiai apygardos štabo narei, pogrindinių laikraščių redaktorei, poetei Irenai Petkutei-Vilnelei, Neringai atminti. Šilalės r. Kaltinėnų sen. Dirgėlų k. Atidengtas 2003 m. rugpjūčio 23 d. LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu. V. Almonaičio nuotr., 2005 ir 2006 m.

Parengė Rūta Trimonienė