Partizanai: Istorija ir dabartis

Bronislovas Karbočius gimė 1922 m. sausio 14 d. Kėdainių aps. Dotnuvos vls. Kutiškių k. Simono Karbočiaus ir Stepanijos (taip dokumente) Silavičaitės-Karbočienės šeimoje. ¹ Tėvai turėjo 8 ha žemės, sodyba buvo tvarkinga. 1945 m. stribai suėmė tėvą, išsivežė visą turtą. Vengdamas mobilizacijos į sovietų armiją, B. Karbočius įsidarbino Kėdainių kelių valdyboje ir Josvainiuose statė tiltą per Šušvę. Buvo suimtas, tačiau iš Josvainių areštinės pabėgo ir išėjo partizanauti toliau nuo gimtųjų vietų.

Buvo veiklus, tarp draugų turėjo autoritetą, greitai suorganizavo partizanų būrį.

1946 m. jo partizanų būrys (apie 12 žmonių) priklausė Danieliaus Vaitelio-Briedžio vadovaujamai Vyčio apygardai ir veikė Kėdainių, Surviliškio valsčių teritorijose. 1947 m. pradžioje, vadovaudamas trims kovos bendražygiams, jis užpuolė Kėdainių areštinę ir po kautynių su apsauga išlaisvino kalinius.

Pasak bendražygių, B. Karbočius buvo doras žmogus, optimistas, gebėjo nuraminti save ir kitus, būryje laikėsi griežtos tvarkos, sėkmingai kovojo su skundikais, prisidedančiais prie žmonių trėmimo.

1949 m. balandžio 20 d. Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos-Žygaudo įsakymu buvo įsteigtos Briedžio ir Krištaponio rinktinės, taip pavadintos pirmųjų apygardos vadų garbei. Briedžio rinktinėje, kuri apėmė Ukmergės ir Kėdainių apskrityse veikusius partizanų būrius, sudarytam 4-ajam rajonui iš pradžių vadovavo Albinas Burbulis-Žilvinas, vėliau – Bronislovas Karbočius.

B. Karbočius du kartus buvo patekęs į pasalas, kai išsigelbėti atrodė beviltiška.

1946 m. sausio 26 d. iš apsuptos Sereikų sodybos Peiksvos kaime (Kėdainių aps. ir vls.) išsiveržti pavyko tik jam vienam, o bendražygiai Alfonsas Petrauskas-Tūbelis, Pranas Plančiūnas-Valteris ir partizanų ryšininkas Bronius Sereika žuvo. Kitą sykį išvengti mirties jam pavyko 1951 m. liepos 1–2 d., kai Dotnuvos r. Sosių k. apylinkių miške kautynėse su MGB vidaus apsaugos būrio kareiviais žuvo jo pavaduotojas Vincas Sereika-Jokeris, bendražygiai Liudas Augus-Belužis, Boleslovas Klimas-Faustas ir Valerijonas Rabačiauskas-Pavasarėlis.

Per šiuos tragiškus įvykius B. Karbočius-Bitė net nebuvo sužeistas, tačiau liko vienas, nes žuvo paskutiniai jo būrio partizanai. Teturėdamas TT pistoletą, iš Kėdainių apskrities jis pasitraukė į Panevėžio miškus, kur buvo pristatytas Baranausko būrio vadui Kaziui Janoniui-Šnekučiui.

¹ Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).

Vyčio apygardos partizanai. Iš kairės: pirmas – Briedžio rinktinės 4-ojo rajono vadas Bronislovas Karbočius-Bitė, antras – apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas, trečias – Briedžio rinktinės vadas Mykolas Šemežys-Putinas ir du neatpažinti partizanai. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

 

Partizano Alekso Vaitelio žodžiais tariant, „čia partizanai žiemą vasarą gyveno krūmuose, ant žemės, o Karbočius buvo bunkerių specialistas“. Jo vadovaujami partizanai išsikasė du bunkerius. Viename jų pas gyventoją Aleksiūną (Panevėžio r. Kutronių k.) B. Karbočius gyveno nuo 1951 m. rugsėjo iki 1952 m. pavasario kartu su A. Vaiteliu, mokė jį spausdinti rašomąja mašinėle, šifruoti tekstus.

B. Karbočius keitė dislokacijos vietas ir slapyvardžius. Partizanaudamas Kėdainių apskrityje, vadinosi Bite, vėliau – Skrajūnu, Neptūnu, o kai 1951 m. gegužės mėn. buvo paskirtas Vyčio apygardos vadu ir Rytų Lietuvos partizanų srities štabo nariu, dokumentus pasirašinėjo Algimanto slapyvardžiu. 1952 m. buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos nariu.

B. Karbočius buvo vedęs. 1949 m. spalio 28 d. Kėdainių aps. Šventybrasčio bažnytėlėje kunigas Švambaris jį sutuokė su partizanų ryšininke Joana Valentinavičiūte. Per paskutinį susitikimą, tarsi nujausdamas artėjančią mirtį, jis atidavė žmonai savo vestuvinį žiedą, kurį taip saugojo ir brangino. Žmona išsaugojo jo paskutinį laiškelį, rašytą 1953 m. sausio 24 d.

Vyčio apygardos partizanas Bronislovas Karbočius-Bitė su žmona Joana Valentinavičiūte-Sesute

 

1998 m. gruodžio 22 d. Bronislovui Karbočiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. sausio 29 d. dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis, 1999 m. gegužės 18 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).

 

Paminklas Vyčio apygardos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams atminti. Bendras paminklo ir jo viršutinės dalies vaizdas. Panevėžio r. Vadoklių mstl. Kelio Lėnas–Vadokliai kairė. Aut. skulptorius, prof. Gediminas Karalius. Atidengtas 2006 m. spalio 29 d. Nuotr. J. Vaitkaus (2007 m.) ir J. Paršeliūno (2009 m.).

Parengė Rūta Trimonienė