1950 m. rugpjūčio 18 (19) d. žūtis
1950 m. rugpjūčio 18–19 d. Joniškio r. Daunoravos miške buvo surengtas Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo pareigūnų pasitarimas. Gavę apie tai agento pranešimą, MGB vidaus kariuomenės 137-ojo ir 25-ojo šaulių pulkų kareiviai miške vykdė karinę čekistų operaciją. Rugpjūčio 18 d. vakare miškas buvo apsuptas kareivių. Rugpjūčio 19 d. naktį buvo nukauti mėginę iš apsupties išsiveržti Prisikėlimo apygardos vado pavaduotojas ir Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadas Kazys Mikėnas-Balandis, Gegužis, šios rinktinės štabo viršininkas Bonaventuras Leveika-Komaras, Partizano Tautvydo tėvūnijos vadas Jonas Kilčiauskas-Merkuras, Dėdė, šios tėvūnijos štabo viršininkas Karolis Galiauskas-Mėnulis ir Bendrojo skyriaus viršininkas Anicetas Lukšys-Polka, Nevėžis.
Žuvusių partizanų užkasimo vieta neišaiškinta.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 126
„J. G. (Jonas Gudelis) Kada šturmavo Daunoravos mišką?.
P. M. (Povilas Mataitis) Penkiasdešimtaisiais.
J. G. Tai tada armija iš Šiaulių atvažiavo. Skaičiavau mašinas ir žiūrėjau. Kiek jie ten išdegino raketų! Iš kulkosvaidžių, jau ir sunkiųjų šaudė, ne iš lengvųjų. Ir taip per visą naktį ten visaip... Tų ruskelių gal sužeidė ne vieną. Tiktai jau jie nesisakė. Greitoji važiavo ir važiavo jų imt. Kitą dieną nuėjau gilzių pasirinkt ir šovinių dar radau.
P. M. Ten žuvo Kazys Mikėnas, Bonifacas Leveika, Jonas Kilčiauskas, Karolis Galiauskas, Anicetas Lukšys.
J. G. Penkių pasitarims buvo. Apie rusus Jiems Marcė (Petravičius Marcius) pranešė, pamišky gyveno... Daugybė kariuomenės privažiavo. Jis juos biškį (truputį) gelbėjo. Tiek jau bėdos - buvo privaryti vaikezai, vieni patys užpulti baisiausiai“ – prisimena liudininkai Povilo Mataičio knygoje Mes norėjome gyvento Laisvoje Lietuvoje, Šiauliai: „Saulės delta“, 2013, p. 125.
KAZYS MIKĖNAS- BALANDIS, GEGUŽIS
1925 (1928)–1950 08 19
Kazys Mikėnas, Stepono, gimė 1925 (1928?) m. Šiaulių aps. Gruzdžių vls. Šepkaičių k. Mirus motinai ir susirgus tėvui, šeima persikėlė gyventi į Šiaulius. Nors tėvas vertėsi sunkiai, tačiau Kazys pradėjo mokytis gimnazijoje. Ją baigęs įstojo mokytis į Ekonomikos prekybos mokyklą.
1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, aštuntokas K. Mikėnas buvo iškviestas į karinį komisariatą. Jam buvo pasiūlyta mokytis karo vadų mokykloje. Grįžęs namo Kazys pasakė: „Aš okupantams netarnausiu” ir pasitraukė pas gimines į Šiaulių aps. Juodeikių k. Ten susipažino su Genio rinktinės partizanais ir tapo jų nariu, vėliau – Jungtinės Kęstučio apygardos Voverės (nuo 1948 m. gegužės mėn. – Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio) rinktinės štabo įgaliotinis, jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.
1948 m. pavasarį K. Mikėnas buvo paskirtas Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ūkio skyriaus, 1949 m. rugsėjo mėn. – šios rinktinės Organizacinio skyriaus viršininku, o 1950 m. – štabo viršininku. Tais pačiais metais liepos 6 d. paskirtas Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadu.
Sesuo Lidija Mikėnaitė (g. 1923 m.) buvo pogrindinės organizacijos Šiauliuose narė. Suimta 1945 m. rugsėjo mėn. Karo tribunolo nuteista. Tolimesnis likimas neišaiškintas. Sesuo Gertrūda Stankienė (g. 1922 m.) ir Silva Lukšienė (g. 1926 m.) 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremtos į Irkutsko sr. Taišeto r. Paleistos grįžo į Lietuvą.
1998 m. liepos 8 d. K. Mikėnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties).
Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai. 1949 m. liepa. Antroje eilėje iš kairės klūpo: penktas – A. Lukšys-Polka, šeštas – J. Lukšys-Nemunas; trečioje eilėje iš kairės stovi: septintas – apygardos vadas Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, aštuntas – apygardos vado adjutantas Viktoras Šniuolis-Vytvytis, devintas – rinktinės štabo viršininkas K. Mikėnas-Balandis, dešimtas – rinktinės vadas Pranas Muningis-Žvelgaitis, dvylikta – Janina Lukšytė. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
BONAVENTURAS LEVEIKA- NAGLIUS, KOMARAS
1924 10 05–1950 08 19
Bonaventuras Leveika gimė 1924 m. spalio 5 d. Šiaulių aps. Skaistgirio vls. Lankaičių k. Klemenso Leveikos ir Viktorijos Jurevičiutės-Leveikienės šeimoje 1 . 1939 m. rugpjūčio 29 d. įstojo mokytis į Joniškio gimnaziją 2 . 1943 m., dar besimokydamas gimnazijoje, įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA).
1944 m. baigė Joniškio gimnaziją. Sovietų represinėms struktūroms išaiškinus Joniškio gimnazijos LLA organizacijos narius, pasitraukė pas Genio rinktinės partizanus. 1950 m. vasario mėn. paskirtas Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo viršininku.
1998 m. liepos 8 d. B. Leveikai pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
------------
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA)
2 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA)
Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės būrių sąskrydis. 1949 m. Pirmoje eilėje iš dešinės klūpo: pirmas – J. Lukšys-Nemunas; antroje eilėje iš dešinės stovi: pirmas – A. Lukšys-Polka, moteris centre – J. Lukšytė. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
JONAS KILČIAUSKAS- MERKURAS, DĖDĖ
1919 02 04–1950 08 19
Jonas Kilčiauskas gimė 1919 m. vasario 4 d. Šiaulių aps. Joniškio vls. Melnių k. Marcijono Kilčiausko ir Marcijonos Bagdonaitės-Kilčiauskienės šeimoje 3 .
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją.
Stribams atvykus jaunuolio suimti, nušovė vieną iš stribų, pabėgo ir tapo partizanu.
Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio Tautvydo tėvūnijos Klevo būrio vadas. 1950 m. vasario mėn. paskirtas Tautvydo tėvūnijos vadu. Pasižymėjo drąsa, sumanumu, pareigingumu, įžvalgumu, linksmumu ir draugiškumu.
1998 m. liepos 8 d. J. Kilčiauskui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties).
KAROLIS GALIAUSKAS- MĖNULIS
1911 07 17–1950 08 19
Karolis Galiauskas gimė 1911 m. liepos 17 d. Biržų aps. Žeimelio vls. Jovaišių k. Juozapo Galiausko ir Kunigundos Šalkauskaitės-Galiauskienės šeimoje 4 . 1928–1929 mokslo metais baigė Žeimelio vidurinės mokyklos trijų klasių, 1930–1931 mokslo metais – Joniškio vidurinės mokyklos keturių klasių kursą. 1931 m. Joniškio vidurinės mokyklos pedagogų taryba pripažino K. Galiauską išėjusį visą vidurinės mokyklos kursą ir baigusį Joniškio gimnaziją 5 .
1940 m. vedė Emiliją Petronavičiūtę. 1941 m. šeima susilaukė dukters Dalios. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai buvo mobilizuotas į sovietų armiją. Pasibaigus antrajam pasauliniu karui grįžo į Lietuvą. Gyveno Biržų aps. Pasvalio mstl. ir dirbo banke.
Slapstėsi nuo trėmimo. 1948 m. lapkričio mėn. pasitraukė pas partizanus. Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Tautvydo tėvūnijos štabo viršininkas.
1997 m. lapkričio 26 d. K. Galiauskui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties).
ANICETAS LUKŠYS- POLKA, NEVĖŽIS
1927 01 02–1950 08 19
Anicetas Lukšys gimė 1927 m. sausio 2 d. Šiaulių aps. Joniškio vls. Maldenių k. Jono ir Onos Gailiūnytės Lukšų (taip dokumente) šeimoje 6 . Tėvas buvo Lietuvos savanoris.
1940 m. A. Lukšys baigė šešis Joniškio pradžios mokyklos skyrius. Dirbo tėvų ūkyje.
1945 m. tapo Genio rinktinės partizanu. Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Tautvydo tėvūnijos Bendrojo skyriaus viršininkas.
Tėvas J. Lukšys-Nemunas (g. 1898 m.) 1945 m. kovo mėn. tapo Genio rinktinės partizanu, vėliau – Prisikėlimo apygardos partizanas. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 26 d. Joniškio aps. Maldenių (Obelynės) miške.
1998 m. vasario 11 d. Anicetui ir Jonui Lukšiams pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
3 LVIA
4 LVIA
5 LCVA
6 LVIA
Tipinio atminimo ženklo ir Lietuvos kario kryžių kompozicija 1950 m. rugpjūčio 19 d. šioje vietoje kautynėse žuvusiems Prisikėlimo apygardos vado pavaduotojui ir Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadui K. Mikėnui-Balandžiui, Gegužiui, šios rinktinės štabo viršininkui B. Leveikai-Komarui, Partizano Tautvydo tėvūnijos vadui J. Kilčiauskui-Merkurui, Dėdei, šios tėvūnijos štabo viršininkui K. Galiauskui-Mėnuliui ir Bendrojo skyriaus viršininkui A. Lukšiui-Polkai, Mėnuliui atminti. Bendras kompozicijos ir įrašo ženkle vaizdas. Joniškio r. Joniškio regioninio padalinio Joniškio girininkijos Daunoravos miško 1 kvart. 23 sklypas. Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris R. Navickas. Kompozicija atidengta 2000 m. rugsėjo 6 d. R. Trimonienės nuotr., 2000 m.
Atminimo lenta 1941 ir 1944–1951 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems šios gimnazijos mokytojams ir mokinimas atminti. Bendras gimnazijos su atminimo lenta vaizdas. Joniškio r. Joniškio m. S. Goeso g. 2. Joniškio „Aušros“ gimnazija. Aut. skulptorius J. Jagėla. Atidengta 2013 m. lapkričio 26 d. D. Urbonienės nuotr., 2000 m.
Parengė Rūta Trimonienė
