Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją
A. Ūžuolas[Antanas Patackas]
Dabartinė spauda, įrodinėdama, kad mokslas nesiderina su religija, nesivaržo vieną ar kitą mokslininką pavadinti ateistu, nors jis toks ir nebuvo. Prie tokių mokslininkų priklauso žinomas fizikas ir chemikas Vincas Čepinskis, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir rektorius.
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija rašo, kad V. Čepinskis moksliniame darbe ir paskaitose laikėsi ateistinių pažiūrų (T. 2. 1977). O Ieva Dundulytė teigia, kad jis visą gyvenimą buvęs ateistas (Mokslas ir gyvenimas. 1968. Nr. 1). Tai nėra tiesa. Prof. V. Čepinskis straipsnyje „Mokslo krizė“ rašė:
Šių dienų fizikos pasaulis labai neramus, pilnas griežtų prieštaravimų ir didelių neaiškumų. Todėl gal ir netenka stebėtis, kad kai kas iš mokslininkų, ypač iš didžiųjų astronomų, ima ieškoti dingusio pasaulio Kūrėjo, tačiau užmiršdami, kad Jis dingo ne kieno nors kito, o pačių astronomų pastangomis. Reikšminga, kad mechanistinės teorijos krizė paskatino šių dienų filosofus ir mokslininkus ieškotidvasinio prado. Vis dažniau ir dažniau tenka susidurti su nuomone, kad Visata turi ir materialinį, ir dvasinį aspektą (Židinys.1938. Nr. 8, p. 204). Pasirodo, kad psichiniai reiškiniai Visatoje nėra medžiaginių procesų epifenomenai [reiškinių priedai], bet pasižymi bent tokiu pat savarankiškumu kaip ir medžiaginiai procesai (Ten pat, p. 198).
Antropomorfinė pasaulėžiūra ir mechanistinė teorija nustojo autoriteto, nes nebeatitinka mokslo atsiekto žinojimo laipsnio. Dėl stokos vientisinės pasaulėžiūros, apimančios visą žinojimo sritį, ne vien tik mokslinį žinojimą, pakriko ir etinis žmonijos gyvenimas. Taigi reikalinga nauja etika ir tos etikos sankcija, nauja kosmologija, pagrįsta visu žmonijos žinojimu, moksliniu, meniniu ir religiniu, nes tik toksai žinojimas tegali duoti pilnesnį Visatos vaizdą, tikriau atvaizduoti realybę <...>. Atsižvelgiant į dvasinį Visatos aspektą, gamtos mokslų ir net psichologijos ir socialinių mokslų duomenų naujai kosmologijai sukurti neužtenka, nes visi tie mokslai atvaizduoja tik dalį realybės. <...> Taigi mokslų sintezės rezultatų suderinimas su meninio ir religinio patyrimo rezultatais kosmologijai yra būtinas(Ten pat, p. 210).
Pasikalbėjime su „Naujosios Romuvos“ redaktoriumi Juozu Keliuočiu prof. V Čepinskis yra pareiškęs:
Esu iš esmės religingas žmogus. Mėgstu lankyti šventas vietas. 1924 m. aplankiau šv. Prano Asyžiečio gimtinę. Visa Vakarų kultūra yra giliai krikščioniška. Krikščionybė jai suteikė dinamizmo, laisvės ir artimo meilės dvasios. Visados buvau religingas žmogus ir dabar toks tebesu. Gimiau dievotoje šeimoje. Socialistu pasidariau savarankiškai, beskaitydamas Evangelijas ir jų tiesas bederindamas gyvenimui, studijuodamas gamtos ir matematikos mokslus ir skaitydamas Kautskio, Markso ir kitų raštus. Man socializmas - priemonė didiesiems Evangelijos reikalavimams pasiekti. <...> Gimnazijoje ir dar kai kurį studentavimo laiką buvau grynas marksistas, bet, gilindamasis į gyvenimo problemas ir rimčiau studijuodamas, nutolau nuo brutalaus materializmo ir nuo ortodoksinio socializmo ir dabar daugiau esu linkęs prie Oueno, Šen Simono ir Furjė socializmo krypties negu prie marksizmo. Niekur kitur tiek didelių tiesų ir tiek aukštų idealų nėra kaip Evangelijose; ir Evangelijų tiesa yra man aukščiausias tikslas -idealas, o socializmas - priemonė, todėl sakau, jog socializmas padeda krikščionybės idealus realizuoti (Naujoji Romuva.1932. Nr. 7).
Ar teisinga tokių įsitikinimų mokslininką vadinti ateistu?
