IŠEINU,

Loreta [Loreta Užemeckaitė]

IŠEINU,

ir mano kelias bėga vingių vingiais
vis tolyn, be galo vis tolyn.
Kartais grįžt norėtųs,
bet pritrūksta laiko
ir eini per amžius vis pirmyn -
kol sustoji kartą ir nutilęs,
aušron rankų jau nebetiesi.

     Taip grįžti
į amžiną didžiulę tylą,
iš kurios ir atėjai,
ir tavęs kaip vaiko
laukia dosnios rankos,
jei pirmyn,

jei tiktai gerai savu keliu ėjai.