Su Šv. Velykom

 

Kas Tu esi, kur tu eini, keleivi –

Į nežinią, į naktį, ar audras?

 Ar rytmečio padangės nusiblaivę

 Kely tik tavo liūdną kapą ras?

Esu aš tas, kuris pamynė mirtį juodą,

Esu aš tas, kurio audra nenusineš,

Ir kad lydėčiau jus, ne vaišių soduos,

Tautoj, audroj, dainoj ieškokite manęs.

B. Brazdžionis

 

 

     Didžioji Atpirkimo drama prasidėjo Betliejuje ir baigėsi ant Golgotos kryžiaus. Ir šios abi datos: Kalėdos ir Velykos giliai įaugo į krikščionių protą ir širdį.

    Ir Kristaus Bažnyčia, geroji mūsų Motina, ragino ir ragina visus savo vaikus gerai pasiruošti šioms šventėms. Rekolekcijos, pamokslai, sakramentų praktikavimas, susikaupimai ir įvairūs fiziniai bei dvasiniai apsimarinimai. Bet, deja, ne visi tinkamai pasiruošia. Čia būna kaltas ir pats žmogus ir įvairios gyvenimo sąlygos. Pasibaigė, gal dar ne visai, ilga ir kruvina bolševikų okupacija, palikusi mūsų gyvenime neišdildomus pėdsakus. Tikėjimas buvo persekiojamas, nebuvo religinės litėratūros, maldaknygių ir net katechizmų. Ir brukama primityvi ir melaginga propaganda daugelį suklaidino. Todėl vieni pasitraukė iš Bažnyčios, kiti nesurado kelio į Bažnyčią. Jaunimas Dievą išmainė į krepšinį, o senesnieji - į pinigus ir malonumus. Bažnyčios ištuštėjo, o okupantai sugrįžo į valdžią.

    Naujoji Lietuvos valdžia neatkūrė teisės ir teisingumo. Iki šiol neužbaigė žemės reformos, kolaborantams leido išgrobstyti Lietuvos turtą, Įsigalėjo pornografija ir melas. Todėl virš 20% žmonių atsidarė žemiau skurdo ribos.

    Kenčia ir Bažnyčia. Kurstomos nuotaikos prieš Bažnyčią ir Laisvės kovotojus . Reklama griauna dorą ir kuria apatiją Tautoje. Mažai kas myli Lietuvą. Daugeliui ji yra tik spekuliacijų erdvė.

    Valdžia nenori padėti savo Tėvynei ir broliams. Belieka tik kreiptis Į Dangų ir kiekvieną dieną 8 vai. vakaro kalbėti šv. Rožinį. Kito išsigelbėjimo nebėra. Štai iš kur kilo mintis šturmuoti pati Dangų.

    Trumpai pažvelkime į Dievo malonės veikimą Austrijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.

    1955 m. gegužės 13 d. (Fatimos diena) sovietai išvedė savo kariuomenę iš Austrijos niekam neprašant ir nereikalaujant. Žinant bolševikų žvėrišką prigimtį, pasaulio protams ir diplomatams iki šiol nesuprantama kodėl taip pasielgė  sovietai. Šitą galvosūkį paaiškino kapucinų vienuolis Tėvas Pijus. Jis tvirtino, kad tai buvo šv. M. Marijos dovana austrų tautai. Austrijoje kasdien kalbėjo šv. Rožinį net 700 000 žmonių t. y. 10 % visų gyventojų.

    Vengrai katalikai elgėsi panašiai. Ilgą laiką šimtai tūkstančių vengrų kalbėjo kasdien šventą Rožinį . Rezultatas jau yra. Naujai išrinktas Vengrijos parlamentas į konstituciją įrašė žodžius: "Dieve saugok Vengriją".

    Šią vengrų sėkme susidomėjo ir lenkų katalikai. Paskutinių metu Lenkija yra laikoma viena iš religingiausių Europos šalių.  Ir štai šį jų įsitikinimą sugriovė pats gyvenimas.  Po paskutinių rinkimų, seimas ruošią naują įstatymą kaip pašalinti kryžių iš seimo. Šis sprendimas  buvo lenkams netikėtas smūgis. Bažnyčios atstovai važiavo į Vengriją, domėjosi jų sėkme. 2011m.  Birželio mėn. pradėjo šv. Rožinio akciją už Lenkiją. Jie tiki surinkti kelis milijonus žmonių kalbančių kasdien Rožinį. Šią akciją pavadino šv. Rožinio žygiu už Lenkiją.  

    Vilniaus krašto kunigai lenkai kreipėsi į mane ragindami, kad ir mes lietuviai ruoštume panašią akciją. Mūsų tautos skirtingos, bet tikslai tie patys.

    Prieš tris metus mes buvome pradėję šitą akciją su šūkiu "Marija, gelbėk Lietuvą". Per Marijos radiją buvo paskelbta apie šitą akciją ir kokius tris kartus buvo paminėtas šis šūkis. Deja viskas greitai ištirpo. Man paaiškino, kad 8 valanda yra per vėlu ir nėra darbuotojų, kurie galėtų šį Rožinį perduoti eterio bangomis. O mes jau buvome pakvietę net Šveicarijos lietuvius kalbėti drauge su mumis šv. Rožinį. Tikėjomės įjungti ir kitų kraštų lietuvius išeivius.

   Deja paaiškėjo, kad kalbėti Rožinį per Marijos radiją reikią kažkokių leidimų ar pritarimų. Ar ne tragiška?

    Dabar mes katalikai, negalėdami kalbėti šv. Rožinio už Lietuvos išgelbėjimą, pradėsime iš naujo šią akciją. Paskelbsime svetainėje www.prodeoetpatria.lt ir kviesime visus geros valios katalikus prisijungti prie mūsų akcijos. Galimas daiktas, kad vėliau prie mūsų akcijos prisijungs ir Marijos radijas.

    Lietuvoje yra labai daug neišspręstų problemų. Valdžia nekreipia dėmesio į daugkartinius kunigų prašymus, kad būtų ištirtos kun. J. Zdebskio ir kun. B. Laurinavičiaus tragiškos  mirties aplinkybės.

    Lietuvoje veikia kažkieno interneto svetainė www.pokaris.info, kuri kasdien pylė įvairias pamazgas ant partizanų ir laisvės kovotojų. Leidžiamos knygos, kurios kaip antai: Ivarkevičiaus „Žali", M.Pociaus: „Mėnulio antroji pusė" ir kitos. Šiose remiamasi grynai kgbistų informacija.

    Mūsų valdžia visiškai nekalba apie dorovines problemas, kurios yra pačios pagrindinės, o kalba tik apie ekonominius dalykus. Ekonominė krizė yra kilusi iš dorovinės krizės. Praėjusią savaitę įvykiai Garliavoje sukrėtė visą tautą. 20 policininkų su kaukėmis puolė šeimą ir norėjo paimti žuvusiojo Kedžio dukrą motinai. O motina yra nusikaltėlė, nes atidavė savo dukrelę pedofilams. Ji neturi ir pastovios gyvenamosios vietos, neturi darbo ir yra nuolat lydima trijų policininkų su kaukėmis. Mergaitė yra pripratusi prie savo senelių ir tetos, todėl ji nenori eiti pas savo biologinę motiną. Prievarta ją nuvarius bus didelė traumą. O be to jos likimas taip pat bus neaiškus. Taigi šie ir panašūs faktai, kurių Lietuvoje daug, verčia vietinius žmones, kurie pažįstą šią mergaitę, ją ginti. Teisybės rasti mes dabar negalime. Taigi šie liūdni faktai, kurių neišsprendžia Lietuvos valdžia, verčia mus kreiptis į Dangų.

     Taigi brolai ir sesės kalbėkime šv. Rožinį. Marija padėjo austrams ir vengrams, padės ir Lietuvai, kuri per okupaciją neteko beveik trečdalio gyventojų. Būkime budrūs ir pasiryžę atremti bet kokius Bažnyčios ir Tėvynės puolimus. Lietuvos ateitis priklauso nuo Dievo sprendimo ir mūsų asmeninės aukos.

 

     Sveikinu su šv. Velykomis visus, kurie kovojo ir dabar kovoja už Dievą, Bažnyčią ir Tėvynę.  Džiugaus ir visas kliūtis nugalinčiu Alieliuja.

 

Kristaus prisikėlimo šventė,                                                                Mons. Alfonsas Sverinskas

2012 balandžio 8d.                                                                                Laisvės kovotojas ir politinis kalinys