JUNGTINĖS TAUTOS IR LIETUVA

Dr. V. A. Dambrava

Akredituotas korespondentas Jungtinėse Tautose

Lietuvos įgaliotas ministeris Vašingtone Povilas žadeikis su ministeriu Vaclovu Sidzikausku Jungtinėse Tautose, notos įteikimo proga.

Šiandien laisvasis pasaulis sprendžia hamletišką problema.: būti ar nebūti. Taigi, laimeli ar būti visiškai sunaikintam.

Nors dabartinių įvykiu perspektyvoje Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo klausimais noromis-nenoromis yra nustumiamas ateičiai, tačiau net ir šiuo kritišku metu tik viena Sovietų Sąjungą su savo satelitais, drįsdama tyčiotis iš teisingumo principų, stengiasi Lietuvą išbraukti iš pasaulio sąžinės ir verčia savo slegiančia tyla Jungtines Tautas sutikti su ta mintimi, jog Pabaltijis yra ir liks jos nuosavybe.

Kiti Jungtinių Tautų nariai, priešingai, vis dažniau prisimena netolimą praeiti, kada net teisingumo principai buvo aukojami taikai ir. matydami, kur pasaulį nuvedė nuolatinė nuolaidų politika, Lietuvos klausimui kaskart skiria vis daugiau dėmesio, lyg ir pasiteisindami, kad tarptautinės klaidos niekada nevėlu atitaisyti.

Taigi, Jungtinės Tautos Lietuvos jos pačios likimui dar nepaliko.

Būtų klaidinga tvirtinti, kad Lietuvos vardas Jungtinėse Tautose buvo minimas tik 1950 metais, tai yra, tik penktoje Jungtinių Tautų sesijoje. O ne, jau ir anksčiau, ypačiai ketvirtoje sesijoje, Anglija, Čili, Jungtinės Amerikos Valstybės, Kanada, Olandija ir Prancūzija mūsų klausimu aiškiai pasisakė, gi visa eile kitų delegacijų, nors tiesioginiai Pabaltijo ir neužsiminė, tačiau plačiai nagrinėjo ir, palyginti, išsamiai pasisakė dėl esamos padėties “už geležinės uždangos.”

Ypačiai Anglija nuoširdžiai atstovavo lietuvius, kreipdama dėmesį į lietuvių tremtinių reikalus, kuriuos Sovietų Sąjunga vis dar reikalavo prievarta grąžinti i namus. Vienas Anglijos delegatų (Mr. Smith), kalbėdamas apie sovietų agresiją Pabaltijy, apie nesibaigiančias deportacijas į Uralą, Arktiką ir Sibirą, apie kankinimus, persekiojimus ir kalinimus, buvo išvedęs iš lygsvaros sovietų Paniuškiną, kuris (irgi, mat, geradėjas!) paprašė Lietuvos vardo neminėti, nes “lietuviai, latviai ir estai, kartu su kitais sovietų Sąjungos žmonėmis, savo valstybę gynė nuo nacių”. Deja. Mr.Smith netylėjo, turėdamas rankose ilgiausius tremtinių sąrašus, kurių Jungtinių Tautų Visumos Susirinkimui nepatiekė tik dėl to, kad Lietuvoje pasilikusiems daugiau nepakenktų ir naujų deportacijų ar naujų kankinimų neiššauktų. Austinas (JAV), gindamas Pabaltijo tautas, Sovietų Sąjungai vienos kalbos metu pabrėžiančiai pasakė:    “Gyvenk—ir leisk gyventi!”

Lietuva iš politinės tribūnos

Jei ketvirtoje Jungt. Tautų sesijoje Lietuvos klausimas buvo daugiausia keliamas, ginant lietuvio-žmogaus teises ir pagrindines laisves, tai penktoje JT sesijoje šis klausimas tuo neapsiribojo — jis perėjo politinėn tribūnom pasmerkiant sovietų agresiją Pabaltijy. Atsirado vis daugiau ir daugiau balsų, kurie norėjo Jaltos susitarimu Lietuvai uždėtą sovietų “globą’’ nuimti ir skubintis šį taika tikrai mylintį kraštą išlaisvinti, iki komunizmas jo savo genocidiška letena visiškai nesunaikino.

Interview su Kinijos atstovu

Prieš prasidedant penktajai JT sesijai (1950 meti; rugpjūčio men.), lankydamas Saugumo Tarybos (svarbiausios Jungtinių Tautų institucijas) posėdžius ir sekdamas Korėjos bylos eigą, turėjau retą progą susipažinti ir išsikalbėti su Tautinės Kinijos nuolatiniu atstovu Saugumo Tarybai — Dr. Tingiu F. Tsiang, vienu gabiausių JT diplomatų ir kalbėtojų. Su juo turėjau galimybę užsiminti ir Lietuvą, o kartu padėkoti už jo pastangas demaskuoti komunizmą ir pragaištinguosius SSSR siekimus. Jis apsidžiaugė, sužinojęs, kad JAV lietuvių kilmės žmonių priskaitoma iki milijono — laisvų lietuvių, galinčių netrukdomai kovoti už savo Tėvynės išlaisvinimą! Dr. Tsiang išgirdo visą mūsų tautos golgotą: pradedant caro priespauda ir baigiant sulaužytomis taikos ir nepuolimo sutartimis, ir žiauriąją 1940 metu okupacija. Iš pasikalbėjimų jis sužinojo, kad ir aš pats esu vienas tų, kurio tėvai, trys maži broliukai ir sesytė baisiąją 1941 metų birželio menesio 14 dieną, kartu su dešimtimis tūkstančių kitų tautiečių, galvijams skirtuose vagonuose buvo ištremti į Sibirą. Dr. Tsiang, apgailestaudamas pasakė, kad ir jis apie panašias sovietų deportacijas esąs informuotas. Prieš kurį laiką, jo žiniomis, 35,000 gyventojų buvę taip ištremti ši tolimojo Vladivostoko net į Centrinę Aziją.

Kas svarbiausia, aš išdrįsau paprašyti suminėti ir mūsų kraštui bei kitoms Pabaltijo tautoms daromą skriaudą, kad iš čia išėjęs žodis pasiektu visą pasaulį ir duotų mums jėgų baigti garbingai vedamą kovą. Dr. Tsiang man atsakė jaudinančiai paprastu: “I will"...

Dr. Tsiang kalba

Dr. Tsiang savo žodį išlaikė. 1950 m. rugpiūčio mėn. 31 d. Saugumo Tarybos posėdyje, SSSR atstovas Malikas, kaip tyčia, ėmėsi ginti Graikijos komunistus, kaltinamus už politinius įsitikinimus, tuo lyg ir parodydamas, jog Sovietų Sąjunga yra humaniškiausia valstybe. Kada Malikas pasakė, kad visos tautos ir visi žmonės turi teisę i laisvę, taiką ir saugumą, Dr. Tsiang paprašė balso ir pasakė, kad, iš tiesu, humaniškumo ir žmogaus teisiu apsaugojimo klausimai esmėje, galbūt, yra svarbesni net už pačią Korėjos problemą. Tačiau visi labai gerai žiną, kad šiame pasaulyje žmogaus teisės yra pažeidžiamos daugelyje šalių. Jis tęsė:

— Jeigu Jungtinės Tautos nori šią problemą svarstyti rimtai (o jos turėtų šį klausimą svarstyti rimtai), tai būtu reikalinga paskirti specialią komisiją, kuri pereitų visas Jungtinėms Tautoms priklausančias valstybes ir patikrintų, ar jos piliečių teisės nėra pažeidžiamos. Jeigu kas nors panašaus būtų pastebėta jo paties valstybėje, Graikijoje, Sovietu Rusijoje, Amerikoje, Anglijoje ar kur nors kitur — kad Jungtinės Tautos nedelsiant užkirstų tam kelią. Sovietų Sąjunga, gindama Graikijos piliečių teises, pirmoji turėtų pasveikinti toki. pasaulinio masto patikrinimą... Jei Sovietų Sąjunga nori pasauli įtikinti, esanti giliai susirūpinusi žmogaus teisių saugojimu Graikijoje, bet tuo pačiu metu atsisako padaryti patikrinimą sovietų teritorijoje, tai aš šį pasiūlymą galiu pavadinti tikrai lengvai iššifruojama veidmainyste ir žemos rūšies propaganda. Ar mes esame nuoširdžiai susirūpinę Graikijos likimu? O kaip su milijonais žmonių, kurie kenčia Sovietų Sąjungos priespaudą Pabaltijy (spaudoje klaidingai buvo pažymėta Balkanų kraštuose.— Dr. D.),LIETUVOJE, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Leiskime pirma t e n patikrinti!

Tai buvo Dr. Tingiu F. Tsiang žodžiai. Lietuvos vardas pirmą kartą nu skambėjo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Tą patį posėdi, po Dr. Tsiang kalbos panašiai kalbėjo ir Didžiosios Britanijos atstovas Sir Gladwyn Jebb. sakydamas:

— šalies atstovui, kuris neapsakomas blogose sąlygose milijonus savotautiečių laiko vergiškose darbo stovyklose, kuris galvijų vagonuose ištrėmė ištisas tautas, kurios gyvenimo kelias yra grindžiamas slaptosios policijos pagalba organizuojamu vergų rekrutavimu fizinei darbo jėgai— tokiam atstovui išdrįsti kaltinti kitas valstybes dėl padarytų nusikaltimų politinių kalinių atžvilgiu — visa tai prilygsta vemti verčiančiam spektakliui, kuriame yra rodomas nuodėmes nekenčiąs šėtonas.

Kada po šių dviejų labai stiprių kalbų Malikas bandė atsikirst, kad Sovietų Sąjungoje yra pilna ir absoliuti laisvė—publika pradėjo iš jo juoktis ir net melagiu vadinti.

Lietuvos vardas JT penktoje sesijoje

Prasidėjus Jungtinių Tautų Visumos Susirinkimui, Čilės atstovas Hernan S. Cruz buvo pirmasis Pabaltijį prisiminęs kalbėtojas. Po daug karčių teisybės žodžių sovietams dėl jų vedamos politikos, jis iškėlė šį argumentą:    kaip, girdi, sovietai galįtvirtinti jokios ekspansinės politikos nevedą, jei jie aneksavo Baltijos valstybėms priklausančias teritorijas ir visiškoje savo kontrolėje laiko dešimtį Europos valstybių?

Neatsiliko ir antrasis Pietų Amerikos (Bolivijos) atstovas Dr. Anze Matienzo, kuris, išskaičiavęs visą eilę sovietų aneksuotų kraštų, kartu priminė ir tą faktą, kad Sovietų Sąjunga dar 1940 metais diplomatiniu keliu (slapta nacių-sovietų sutartimi — iš | interview su delegatu—Dr. D.) aneksavo Baltijos valstybes. Jis pripažino, kad “visi laisvų kraštų žmonės simpatizuoja šių kraštų heroiškiems gyventojams, kurių dabartinė laikysena yra tautinės ir tarptautinės demokratijos ir laisvės gynimo pavyzdys.”

Tautinės Kinijos ambasadorius ir nuolatinis atstovas Saugumo Taryboje Dr. Tsiang, su Pietinės Korėjos ambasadoriumi Vašingtone Dr. John M. Chang, kalbasi prieš pasėdį.

Ko verti sovietų taikos pažadai, įsipareigojimai ir sutartys, gražiai atsakė Anglijos delegatas Mr. Kenneth Younger, vėl rasdamas reikalo užsiminti Lietuvą. Jis ironiškai pasakė, kad aiškiausiai ne daug svorio sovietų pozicijoms ginti galėtų pasitarnauti: pavyzdžiai Sovietų Sąjungos praktikos. kada ji pati, sudariusi nepuolimo sutartis su LIETUVA, Latvija, Estija ir Lenkija, jas 1939 ir 1940 metais begėdiškai sulaužė. Tai toks esąs su kitomis valstybėmis sovietų sudarytųjų sutarčių likimas."

Ir Jungtinių Amerikos Valstybių atstovas Warren Austin vienoje savo kalboje priminė, kaip vienu metu sovietų valdžia mėgino išstumti Vakaru valstybes iš Berlyno, sąmoningai marinant badu vietos gyventojus, blokuojant Berlyną ir masiniai tremiant gyventojas iš sovietų pasienio sričių, ypačiai iš Baltijos valstybių, kurios kadaise turėjo nepuolimo sutartis su sovietiniu režimu”....

(Bus daugiau )