Kareivis
Jonas Minelga
Lygiais laukais kareivių voros žengia —
Suvargusių, pilkais veidais.
Nedūžtantys šalmai jų galvas dengia, —
Su šautuvais ir su kardais.
— Palauk, palauk, kareivi, broli mano,
Maldauju—neik, paliki čia!
Tenai mirtis. Putoja kraujo okeanai,
Ten širdį verianti kančia.
Ir pasiekė mane šalti kareivio žodžiai.—
Ilgai nešiosiu juos širdy:
— Gimtoj šaly ugny paskendę sodžiai.
Sesučių raudą juk girdi?!
Sudie — einu į laisvės žygį šventą,
Jei žūsiu aš — kovos kiti...
Nešuos širdy jo žodžių testamentą,
Lyg šviesų žiburį nakty.
