GRUODŽIO MĖNUO JUNGTINĖSE TAUTOSE

DR. V. A. DAMBRAVA

(Svarbesniųjų JT Visumos Susirinkimo sprendimų apžvalga)

Su šiuo KARIO nr. skaitytojai pradedami informuoti apie Jungtinių Tautų darbus penktoje sesijoje.

Kitame nr. mūsų bendradarbis Dr. Vytautas-Antanas Dambrava sutiko paruošti išsamų reportažą apie mūsų pačių, o kartu ir paskirų Jungt. Tautų delegacijų pastangas Lietuvos klausimui kelti. Straipsnis bus pailiustruotas specialiai parinktomis nuotraukomis iš Jungtinių Tautų sesijos. RED.

Gruodžio men. 18 d. prieškalėdiniai JT posėdžiai baigėsi. Paskutiniuoju laiku jau buvo jaučiamas delegatu išsisėmimas, nes, be suinteresuotu, daugelis delegatų debatuose dalyvaudavo be entuziazmo. Gal tik viena SSSR delegacija, nežiūrint, kad jos visos rezoliucijos buvo atmestos, buvo agresyvi iki paskutinės valandos. Jei pradžioje rodydavosi tribūnoje Višinskis, pasikeisdamas su Maliku, tai paskutiniuoju laiku vis dažniau pasirodydavo ir antraeilės delegacijos figūros su Arutinianu, Tsarapkinu ir Soldatovu.

Per dvi gruodžio mėn. savaites Visumos Susirinkimas turėjo apie tuzina, o atskiri komitetai —net apie šimtą posėdžių. Kad tiek daug buvo padaryta, reikia sveikinti geležinės valios žmogų, šios sesijos prezidentą Entezam, kuris, visus perkraudamas darbu, trumpas Kalėdų atostogas padarė delegatams tikrai mielas.

Kas gi buvo svarstyta ir kas svarbiausio nuspręsta?

KORĖJA

1)    XII. 13 Visumos Susirinkimas 52 balsais (prieš 5 sovietinio bloko balsus, Kinijai susilaikius) priėmė Politinio Komiteto rekomenduotą rezoliuciją, sudaryti trijų asmenų grupę, į kurią įeitų ir pats prezidentas, ir jai pavesti surasti susitarimui bazę, kuriuo mūšiai Korėjoje galėtų būti nutraukti, ši grupė yra įpareigojama galimai skubiau padaryti savo siūlymus Visumos Susirinkimui.

Be prezidento Entezam, į šį trejetuką įeina Kanados Lester B. Pearson ir Indijos Sir Senegal N. Ran.

2)    51 balsų (Sovietų blokui susilaikius) buvo priimtas planas Korėjai atstatyti ir

3)    38 balsais prieš 5, dviems valstybėms susilaikius, buvo priimta Filipinų pasiūlytoji rezoliucija UN kariams suteikti ordinus ir kitus pasižymėjimo ženklus.

NAC. KINIJA—FORMOZA

1)    Nac. Kinijos atstovavimo klausimas pavestas svarstyti Specialiam Komitetui, kurį sudaro 7 valstybių nariai: Kanada, Ekvadoras, Indija, Irakas, Meksika, Filipinai ir Lenkija.

2)    Ryšium su Nac. Kinijos įteiktu skundu prieš SSSR dėl Kinijos teritorinės neliečiamybės ir politinės nepriklausomybės pažeidimo, kartu pažeidžiant taiką Tol. Rytuose, laužant Sino-Sovie-tų draugiškumo sutartį ir JT chartą, Visumos Susirinkimas 37 balsais (prieš 17, 7 susilaikius) priėmė rezoliuciją, kuria tarpse-sijiniam komitetui pavedama parūpinti daugiau informacinių žinių ir faktų, o šį klausimą referuoti JT šeštoje sesijoje.

3)    SSSR skundas prieš tariamą JAV Kinijos teritorijos pažeidimą nebuvo svarstytas, nežiūrint, kad Malikas ir paskutiniąją dieną Polit. Komitete reikalavo šį klausimą svarstyti neatidėliojant.

PALESTINA - JERUZALĖ

Ilgai užsitęsusios karštos diskusijos dėl Palestinoje esančių arabų grąžinimo pasibaigė, kada Visumos Susirinkimas 46 balsais (Sovietų blokui ir Naujai Zelandijai susilaikius), priėmė ad hoc Komiteto rezoliuciją, kuria JT generalinis sekretorius įpareigojamas paskirti derybų komisiją, į kurią įeitų tiek JT nariai, tiek ir nenariai, o taip pat įsteigtų spec, instituciją Palestinos pabėgėlių teisėmis ir interesais rūpintis, gi suinteresuotos valstybės bandytų tartis galutinai šiam klausimui išspręsti.

Jeruzalės (šventų vietų apsaugojimo) klausimu jokio sprendimo nebuvo padaryta, nes už ad hoc komiteto rezoliuciją balsavo tik 30, 18 prieš ir 9 susilaikė, gi rezoliucijai priimti reikėjo 2/3 balsų.

GRAIKIJA

1)    Visumos Susirinkimas 53 balsais prieš 5 (Sov. bloko) priėmė rezoliuciją grąžinti Graikijos partizanų suimtus Garikijos karius, jei jie patys to nori. šiuo metu apie 17,000 Graikijos karių randasi Sibire.

2)    Visumos Susirinkimas 53 balsais prieš 6 pareikalavo grąžinti kelis tūkstančius Albanijon, Bulgarijon, Rumunijon, čekoslo-vakijon ir Graikijon vidaus karo metu ištremtų vaikučių.

3)    Visumos Susirinkimas atmetė SSSR rezoliuciją, kuria reikalaujama Graikijos politinius kalinius (komunistus) amnestuoti, panaikinti kone. stovyklas, pravesti naujus rinkimus, užmegsti diplomatinius santykius su Albanija ir Bulgarija, paleisti JT Specialų Balkanų Komitetą ir nutraukti Graikijai politinius santykius su Anglija ir JAV. Už šią rezoliuciją balsavo tik sovietinis blokas.

ITALŲ KOLONIJOS

ERITRĖJA. Visumos Susirinkimas 46 balsais (prieš 10, susil. 4) nutarė: Eritrėją palikti autonomine, bet federacijoje su Abisinija. Vidaus reikaluose Eritrėjai paliekama įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisiamoji galia.

Abisiniečiai ir eritrėjiečiai įpareigojami respektuoti žmogaus teises ir pagrindines laisves, nežiūrint tautybės, rasės, religijos, kalbos ir lyties. Toliau rezoliucija nutariama paskirti JT komisijonierių (juo išrinktas Bolivijos delegatas Jungtinėms Tautoms Anze Matienzo), kuris paruoštų Eritrėjos konstituciją, o, ją priėmus, Anglija baigtų Eritrėjos administravimą.

SSSR rezoliucija, reikalaujanti visiškos Eritrėjos nepriklausomybės, buvo atmesta.

SOMALIJA nutarta palikti administruoti Italijai, prižiūrint JT patikėtiniams.

LYBIJOS klausimas nutartas svarstyti sekančioje JT sesijoje.

ATOMINĖ ENERGIJA

Visumos Susirinkimas 47 balsais (prieš 5, susilaikė 31) priėmė rezoliuciją įsteigti 12 valstybių komitetą ir jam pavesti šį klausimą svarstyti. Sekančioje sesijoje komitetas įpareigojamas referuoti būdus, kuriais atominės energijos klausmias galėtų būti sujungtas ir svarstomas kartu su ginklavimosi klausimu. Į komitetą įeina visi Saugumo Tarybos nariai ir Kanada.

SSSR rezoliucija, reikalaujanti uždrausti atominės bombos gaminimą ir jos vartojimą, buvo atmesta.

TREMTINIŲ KLAUSIMAS

Visumos susirinkimas nutarė tolimesnį tremtinių globojimą pavesti JT komisijonieriui, kuriuo išrinktas olandas Dr. Van Heuven Goedhart.

BELAISVIŲ GRAŽINIMAS IŠ SSSR

Šį klausimą iškėlė JAV, Anglija ir Prancūzija. Visumos Susirinkimas 43 balsais nutarė įsteigti ad hoc komisiją ir jai pavesti surinkti žinias apie Sovietų Sąjungoje esančius belaisvius.

INFORMACIJOS LAISVĖ

Visumos Susirinkimas pasmerkė valstybes, kurios trukdo radijo transliacijas užsienin. Kartu nutarta paskirti 15 asmenų komitetas naujam informacijos laisvės projektui paruošti. Sovietinis blokas balsavo prieš, šis klausimas buvo iškeltas daugiausia dėl nuolatinio SSSR trukdymo perduoti JAV siunčiamą programą per “Voice of America.”