Šaulė Tremtyje

Mūsų pareigos Sąjungai

Kaip ir betkuri kita organizacija, taip ir Šaulių sąjunga savo nariams duoda tam tikrų privilegijų, bet ir įpareigoja — dirbti jai, paklusti jos įstatymams, fiktyviai įsijungti į sąjungos gyvenimą, bei savo jėgas skirti Nepriklausomai Lietuvai. Šiuo metu, kada Lietuvą valdo okupantai, visais būdais privalome siekti, kad Lietuva atgautų nepriklausomybę

Šaulių sąjunga tėvynėje buvo pusiau karinė organizacija. Šauliai buvo kiekvienu metu pasiruošę ginklu apginti Lietuvos laisvę. Šaulius saistė griežti vidaus nuostatai, sąjungoje viešpatavo tvarka ir drausmė. Vieno provincijos būrio vadas, savanoris-kūrėjas, savamokslis, sąjungai visa širdimi atsidavęs, savo būrio šaulius tėviškai mokydavo: “Mūsų šventa žemelė verkia kada ją mindo nedrausmingu, nepareigingas, apsileidęs šaulys”.

Svetimoje žemėje atsikūrusi Šaulių sąjunga savo dvasia privalo būti karinė. Jei norim sulaukti Nepriklausomos Lietuvos — privalom griežtai laikytis sąjungos įstatų, visais darbais siekti jos siekių.

Kai nariai ateina į organizaciją tik todėl, kad jų draugai ir pažįstami jai priklauso, kad nano mokestis nėra didelis ir pan,, bet nejaučia pareigos jai dirbti, gyventi jos idealais, siekti jos siėkių, tada organizacija merdės, nes jos nariai bus popieriniai. Šaulių s-goj negali būti popierinių narių, nes tai priešinga s-gos dvasiai, bei jos pobūdžiui. Įstodami į s-gą kiekviena, kiekvienas įsipareigojam jai dirbti, gyventi jos idealais, siekti jos siekių. Pasimokykim kai ko ir iš amerikiečių organizacijų. Esu lietuvių atstovė Detroito Tarptautiniame Institute. Jau treti metai esu Instituto Tarybos narė, kas mėnuo privalau lankyti tarybos susirinkimus. Narys, be pagrįsto pasiteisinimo apleidęs tris susirinkimus, pašalinamas. Jų susirinkimai, taip pat, dažnai būna labai ištęsti, neįdomūs, juose savo nuomones dažnai, įkyriai reiškia vis tie patys keli nariai — tačiau susirinkimai yra privalomi ir kiekvieno nario pareiga juos lankyti; jo teisė — juos padaryti įdomesniais, įnešti įvairumo, naujos dvasios.

Pavasaris—metinių susirinkimų laikas. Lankykimės juosė visi. Kada bus renkamos valdybos, tekandidatuoja tik tie, kurie turi vadovų ypatybių- ir kurie turės laiko prisiimtas pareigas atlikti be priekaištų. Nekandidatuokime, jei jau esame įsipareigoję visoj eilėj kitų organizacijų, nes juk kiekvienas, be organizacinių, turime dar ir asmeninių įsipareigojimų savo šeimai, profesijai ir sau. Gerai apgalvokie — ar užteks paroje valandų visiems darbams atlikti, ar prisiėmus per daug pareigų neturės kiti tų darbų atlikti? Sesės ir broliai, išrinkę valdybas negalvokime, kad mūsų darbai jau atlikti, kad darbus privalo atidirbti pirmininkas ir valdyba. Juos renkame vadovauti, nustatyti darbų gaires, kryptį, planuoti — dirbti privalome kiekvienas. Kaip didžiulės naštos negali pakelti vienas žmogus, taip organizacijoje to negali atlikti vienas pats pirmininkas, nei viena pati valdyba.

Seses, moterų sekcijų vadoves, ir vėl prašau išsirinkti korespondentes, kurios aprašytų kiekvieną sekcijos darbą, šaulių gyvenimo įvykius, šauliškos šeimos džiaugsmus ir liūdesius. Laukiu jūsų žinių, nuotraukų, pageidavimų, pasiūlymų. Prašau paraginti visas seses laiku užsiprenumeruoti “Karį”. Lai nelieka nei vienos šeimos be savo žurnalo “Kario”. Jei daliniuose atsirastų materialiai nepajėgių sesių, moterų sekcijos iš savo lėšų turėtų joms “Karį” užprenumeruoti.

Mūsų eiles vis dažniau apleidžia sąjungos pirmūnės, giliai savo pėdas sąjungos gyvenime įspaudusios. Su giliu liūdesiu išgyvename Onos Pūtvytės-Tercijonienės mirtį. Jų darbai Lietuvai ir sąjungai buvo labai našūs. Jų vieton privalome stoti mes, privalome stengtis būti vertomis jų darbų tęsėjomis.

Sesės ir broliai, tad būkime ne popieriniai, bet gyvi, pareigingi ir drausmingi. Į ateitį ženkime tvirtu žingsniu, drąsiai reikalaukime Lietuvai laisvės, nesvyruodami, nesiblaškydami, tvirtai tikėdami, kad gausios šaulių sąjungos vėliavos kartu su mumis sugrįš į laisvą Lietuvą ir suplevėsuos jos amžinojoje sostinėje Vilniuje.

JAUNIMO MOKSLAS IR DARBŠTUMAS

Janina Narūnė

Mūsų lietuviškojo jaunimo nuostatus veržlumas į mokslą, yra labai pagirtinas. Malonu skaityti spaudoje, jog jaunieji, gabūs ir darbštūs lietuviai išsikovoja sau stipendijas. Toksai palengvinimas, siekiant aukštojo mokslo, turi savo prasmę ir vertę kai šiame krašte universiteto mokslas yra nepaprastai brangus.

Atsiminkime, jog ne žemės turtai, ne kalnų metalai ir brangakmenys parodo valstybės ir jos gyventojų pajėgumą, bet kultūringa, gerai išauklėta ir išmokslinta tauta sudaro krašto vertybę ir yra jo pasididžiavimas.

Ne kartą yra sakęs prof. Kazys Pakštas, jog Lietuvoje brangiausioji prekė, už gintarą brangesnė, yra išmokslintas, tobulai savo profesijai paruoštas jaunimas.

Karus ir revoliucijas praleidę žinome, jog karo metu žūsta turtas, nuvertinami pinigai, atimamos nuosavybės ir t.t. Tačiau įsigyto mokslo, kokia bebūtų vyriausybė, iš žmogaus atimti negali.

Kasdieninio mūsų gyvenimo pavyzdžiai rodo, kad tas, kuris nedirba, nestudijuoja, tingi, tas nieko gyvenime neatsiekia. Jeigu jau mokyklos suole moksleivis ima apleisti pamokas dėl menkiausios priežasties, jis įpranta tinginiauti ir vėliau ieško lengvesnio būdo gyventi, dažnai išeidamas į klystkelius ,,. Įpratęs tinginiauti žmogus ir darbovietėn patekęs, išsisukinėja nuo darbo ir nebegali būti sąžiningas pareigūnas.

Darbas užgrūdina žmogų, padaro jį fiziniai ir moraliai atsparesnį. Tas kuris dirba, prisiverčia save laikytis dienotvarkės, neeikvoti be reikalo laiko, tuo būdu išdirba tvirtą valią; pozityviai gyvendamas, jaučia didesnį pasitenkinimą. Toki žmonės sugeba ir kitiems vadovauti.

Mūsų jaunieji lietuviai, verždamiesi į visuomeninį gyvenimą ir noriai dalyvaudami įvairiose visuomeninėse organizacijose, neturi vietos nei laiko tuščiais niekais užsiimti ir tuo būdu išvengia moralinio nuosmukio.

•

“š,T.” sveikina "Stasio Butkaus” kp. brolį Romą Bliūdžiu su žmona, sualukusius pirmgimio sūnaus, o jo tėvelius Juliją ir Petrą — pirmojo vaikaičio. Brolis Petras yra ilgametis kuopos iždininkas. Sesė Julija tik metai kaip priklauso s-gai, tačiau būdama pareiginga, gražiai atlieka kiekvieną jai pavestą darbą. Laimingi tėveliai, džiaugiasi seneliai — užaugs jų darbų tesėjas, neišnyks gražioji Bliūdžiu pavardė.

•

"Š, T.” sveikina šaulių žvaigždės medaliu apdovanotuosius "Švyturio” jūros šaulių kp, Detroite šaulį, Klaipėdos atvadavimo dalyvį, brolį Kazimierą Špakauską ir “Stasio Butkaus” kp. brolį Kazimierą Sragauską. Brolio Sragausko nuotraukos iš Detroito lietuviškojo, ar šauliškojo gyvenimo dažnai puošia ir mūsų skyrelį. Dar ilgų ir darbingų metų abiems broliams, linkime su tokia pat energiją dirbti ir ateity, kad už jų darbus sąjungai jų krūtines papuoštų šaulių žvaigždės ordinai.

•

Sausio 30 dieną “švyturio” kp. Metinio susirinkimo metu į kuopos garbės šaulius buvo pakeltas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės majoras Kazys Daugvydas. Tai kruopštus, darbštus šaulys, patriotas lietuvis. Sveikiname.

*

Vasario 20 d. "Stasio Butkaus” kp. šauliai: senas Šaulys, kurio Nepriklausomos Lietuvos šaulio liudijimas, kurį išsaugojo iki šių dienų, turi labai žemą numerį, kuris kiek jo jėgos leidžia dirba ne tik šaulišką, bet ir kiekvieną lietuvišką darbą ir ilgametis kuopos valdybos narys Juozas Racevičius ir senosios kartos lietuvis, kurio ir širdis ir piniginė atvira lietuviškam reikalui, Juozas Tamošiūnas, pakelti kuopos garbės nariais ir pirmininko apdovanoti s-gos ženklais. Didžiuojamės jais!

•

"Stasio Butkaus” kp. dvasios vadas, šv. Petro parapijos klebonas, energingasis kuh. Viktoras Kriščiunevičius, Vasario šešioliktosios proga įspūdingai pagerbė už Lietuvos laisvę žuvusius. Vasario 13 djeną jaunutės mergaitės prie parapijos lietuviško kryžiaus padėjo gyvų gėlių vainiką. Iškilmingų mišių metu bažnyčioje buvo Lietuvos tautinė, JAV, "Stasio Butkaus” šaulių kuopos ir skaučių vėliavos. Labai gražiai, visai naujas giesmes giedojo, muziko Stasio Sližio vadovaujamas parapijos choras. Visus giliai sujaudinusį, patriotinį pamokslą pasakė klebonas. Jo pamokslai giliai išgyventi, gražiai išreikšti, tikri literatūriniai kūrinėliai. Tai pamokslininko talentu apdovanotas dvasiškis.

Lazdijų šaulių moterys suvaidinusios 1936 m., per Jonines, misteriją “Vaidilutė”. Viduryje uniformuotas Itn. J. Kasnickas, jo dešinėje Lazdijų šaulių moterų vadė J. Matelienė (9 rinktinės vado kpt. Matelio žmona) ir Pr. Beinoras (dabar Vytauto D. kp.-šaulys), režisavęs misteriją.

IŠ KUOPŲ VEIKLOS:

Sausio 30 d. “Švyturio” jūros šaulių kuopos metiniam susirinkime moterų sekcijos vadovė Nelė Urbšaitienė, padėkojusi sesėms už gražų bendradarbiavimą, paprašė atleisti ją iš vadovės pareigų. Šaulės jos kadenciją baigti paprašė pavaduotoją Verą Kulbokienę. Naujoji vadovė pasižadėjo stengtis savo pareigas gerai atlikti. Iš kuopos p-ko Mykolo Vitkaus pranešimo sužinojome, kad kuopa ir jos moterų sekcija per praėjusius metus smarkiai išaugo naujais nariais ir buvo atlikta daug darbų, suruošta švenčių ir išvažiavimų. Kuopos šaudytojai pasiekė labai gražių rezultatų. Kuopa jau turi savo orkestro pradžią ir stipriai stovi finansiniai. Su “Stasio Butkaus” kp., bendrai prie Dainavos užpirktam žemės sklypui apmokėti ir sutvarkyti, švyturiėčiai mielai aukoja ir tikisi greitu laiku baigti rinkti numatytą sumą. Moterų sekcijoje dabar yra daugiau kaip 40 energingų ir darbščių sesių.

Vasario 20 d., įvyko Blynų balius. Visas vaišes paruošė moterų sekcija. Balandžio 24 d. — konkursinis šokių balius, Švyturietės parodė, kad jos, ne tik geros šeimininkės, bet ir šokėjos ir geriausios poros laimėjo dovanas. Gegužės 16 d., drauge su “St. Butkaus” kp., suruošė didingą Čiurlionio koncertą. Birželio 6 d. — išvažiavimas į Nidą. Sesės paruošė vaišes šauliams ir svečiams. Kultūrinės Savaitės metu Dainavoje maistą gamino švyturietės; pirmąją pagelbą teikė gailestingoji sesuo Cecilija Balsienė.

Rugsėjo 12 d. iškilmingai atšventė Tautos šventę. Po akademijos švyturietės, šaulaims ir svečiams, paruošė bendrus pietus. Drauge su broliais dalyvavo ir sesės “Kar, Juozapavičiaus” kp. vėliavos šventinimo iškilmėse Clevelande.

Rugsėjo 26 d. — Nidoje, prizinio šaudymo rungtynėse, kuopos šaudytojos laimėjo taures. Lapkričio 20 d., Lietuvių Namuose — naujo kuopos šaulio dr. Alfonso Pakalnio pagerbimas, kuris labai gražiai praėjo, susirinko daug svečių. Gruodžio'24 d. Vera Kulbokienė, savo namuose, suruošė bendras Kūčias ir gautą pelną atidavė kuopai.

Po metinio susirinkimo, visi dalyviai, susėdę prie stalų, sesės Brokienės ir jos talkininkių paruoštais valgiais pasivaišino, pasidalino įspūdžiais ir turėjo progos užsisakyti “Karį”.

Vasario 13 d. buvo iškilmingai atšvęsta Vasario 16-toji. Kuopos p-kui buvo pavesta suorganizuoti ir vadovauti vėliavos pakėlimui prie miesto rotušės, vėliavų eisenai Šv. Antano bažnyčioje ir minėjimo metu Mercy kolegijoje. Kad iš toliau suvažiavusiems šauliams nereiktų gaišti laiko važinėjant į namus, sesė Pranciška Televičiėnė savo namuose suruošė bendrus, pietus. Vasario 20 d. sekcijos vadovė savo namuose sušaukė sekcijos susirinkimą. Vadovės pavaduotoja išrinkta Julija Rutkauskienė. Nutarė kovo 6 d., vadovės namuose, suruošti draugišką pobūvį ir gautą pelną įnešti į kasą, kad sekcija turėtų lėšų savo veiklai. Gero vėjo “Švyturio” darbščioms sesėms.

Vasario 6 dieną “Kar. Juozapavičiaus kp. Clevelande sušaukė metinį susirinkimą. Moterų sekcija vadove išsirinko energingą, seną šaulę, Čiurlionio ansamblio kanklių vadovę, Oną Mikulskienę. Nepriklausomos Lietuvos laikais ji buvo Klaipėdos šaulių rinktinės moterų vadė. Sėkmės naujajai vadovei ir čia taip gražiai vadovauti, kaip ir Klaipėdoje ir sulaukti dienos, kad su sesėmis galėtų grįžti į Nepriklausomą Lietuvą.

Vasario 20 d. įvyko “Stasio Butkaus kp. metinis susirinkimas. Moterų vadovė Bronė Selenienė padarė pranešimą apie sekcijos veiklą. Metų bėgyje sekcija sušaukė du susirinkimus. Tų susirinkimų metu būdavo aptariami tolesni darbai. Po susirinkimų vaišindavosi kavute. Sekcija talkininkavo Kultūros sekcijai po mėgėjų parodos, bei suruoštų Svarstybų, suruošdama kavutę.

Gegužės 30 d., ponų Bražių sodyboje, Klevinėje, sekcija suruošė labai gražiai pavykusią gegužinę. Gegužinėje visi gražiai pasilinksmino, pasivaišino, turėjo progos išbandyti laimę, bet taip pat liko ir gražaus pelno, kuris įneštas į bendrą kasą ir naudojamas siuntiniams į Suvalkų Trikampį persiųsti, bei moterų veiklai pagyvinti. Viso iš to pelno buvo persiųsti 5 siuntiniai. Už du siuntinius apmokėti sudėjo paskiri šaulės, šauliai ir jau yra paruošti 4 siuntiniai. Siuntiniai siunčiami lietuviams, kurie sunkiau verčiasi, gimnazistėms, lankančioms lietuvišką gimnaziją, nuo gaisrų nukentėjusiems ir pan.

Sesės lankė ligonius, ypač sunkiau sergančias seses. Šiuo metu sekcijos komisija rūpinasi sveikinimų Grandinėlės koncerto programai rinkimu, programos redagavimu ir bilietų platinimu. Koncertas įvyks balandžio 9 d. Crrstwood auditorijoje. Susirinkime sesių dalyvavo mažokai, nors sekcija ir gausi narėmis. Po susirinkimo, sesės Bronė Selenienė, Saliomeja Grigaitienė ir Lidija Mingėlienė paruošė kavutę ir bendras vaišes. Į kuopos valdybą išrinkta sesė Genė Viskantienė, į parengimų komisiją moterų sekcijos vadovė Bronė Selenienė, į Kultūros sekciją — Stefa Kaunelienė, Emilija Kutkienė ir Marija Simsienė, biblioteką tvarkyti — Eugenija Šniokaitienė.

Broliai Feliksas Blauzdys ir Juozas Murinas perėmė Vasario 16 gimnazijos būrelį. “Stasio Butkaus” kp. šaulių Vasario 16 gimnazijai remti būrelis yra senas ir jau daug persiuntęs lėšų mokinių išlaikymui.

JI DIRBO NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI

Vasario 5 dieną su šiuo pasauliu atsiskyrė Ona Pūtvytė - Tercijonienė. Žemiškąją kelionę pradėjo 1899 m. spalio 9 d. Šilo-Pavėžupio dvare, Šaukėnų valsčiuje, Šaulių apskrityje. Tėvai — Emilija ir Vladas Pūtviai, atgimstančios Lietuvos veikėjai, už jos laisvę kovotojai, tą dvasią įskiepijo ir savo vaikuose.

Onutė baigė Liepojos komercinėje gimnazijoje 4 klases, nuo 1915 m. mokėsi Maskvos Prekybos instituto komercinėje mokykloje. Lietuvoj 1919 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Tarnavo Užsienių Reikalų ministerijoje. Berlyne baigusi darželio auklėtojų, Pestazži-Frebelio vardo kursus, Lietuvoje ėmė organizuoti šaulių vaikų aikštelių vedėjų kursus. Vadovavo Aleksoto vaikų vasaros aikštelei. Padėjo steigti Lietuvos Vaiko d-ją. Dėstė tos d-jos vaikų darželių vedėjų kursuose.

Nuo šaulių s-gos įsteigimo dienos dirbo jos eilėse. Ji su savo broliu Vytautu padėjo saugoti ir iššifruoti Nekrašų sode rastus slaptus peoviakų dokumentus. Tuo savo darbu ji pasitarnavo jaunai Lietuvos valstybei.

1927 m. buvo išrinkta Kauno šaulių būrio moterų sekcijos p-ke ir buvo Kauno būrio moterų skyriaus pirmoji vadė. Buvo moterų centro komiteto sveikatos vadovė. Organizavo sanitarinius kursus, lankė moterų vienetus, dėstė šaulių moterų kursuose ir stovyklose, skaitė paskaitas suvažiavimuose.

Buvo pirmoji “Trimito” administratorė. Bendradarbiavo “Motinoje ir Vaike”, “Trimite”, “Šaulėje”, “Šeimoje”.

 

Amžinam poilsiui atsigulė toli nuo tėvynės, kurią taip karštai mylėjo, greta savo vyro dr. Vinco Tercijono, Bridgeporto, Conn. kapuose.

PAREIGŲ PASIKEITIMAS

Clevelando Kar. A. Juozapavičiaus šaulių kuopos moterų sekcijos vadovei sesei Dr. M. Žilinskienei nuoširdžiai dėkoju už eitas sekcijos vadovės pareigas ir visą atliktą darbą.

Sveikinu naują, prityrusią sekcijos vadovę, sesę Oną Mikulskienę. Linkiu gražiausios sėkmės visuose darbuose!

Moterų šaulių vadovė

CLEVELANDO ŠAULĖS

Clevelando Šaulių kuopos Moterų sekcijos vadovė O. Mikulskienė kovo mėn. 23 d. buvo sukvietusi sekcijos šaules į susirinkimą einamiesiems reikalams aptarti ir supažindinti su ikišioline veikla. Perskaičius praėjusio susirinkimo protokolą, sekcijos vadovė pranešė apie naujai įstojusias kandidates ir pasidžiaugė Moterų sekcijos augimu.

Iš O. Mikulskienės pranešimo apie nuveiktus darbus ypatingai paminėtina lietuvių kultūrinė parodėlė Public Auditorium patalpose, kovo mėn. 12-18 d.d. Čia kasmet vyksta Clevelando statybininkų ir gėlininkysčių sąjungos rengiama “Home &Flower Show”, į kurią taip pat ir Clevelando Kultūrinių Darželių federacija įsijungia savo tautinėmis parodomis. Apie šiuos Kultūrinius Darželius jau buvo minėta anksčiau šiose skiltyse. Šiemet federacijos pirmininkė R. Premeneckienė paprašė Šaulių Moterų sekcijos vadovę O. Mikulskienę padėti suorganizuoti Lietuvių Darželio parodą. Nors laiko teliko labai nedaug, O. Mikulskienei pavyko surinkti atitinkamų eksponatų ir sutelkti keletą lietuvaičių, tautiniuose drabužiuose. Visos jos pakaitomis toje parodoje budėjo, teikdamos besidomintiems paaiškinimus apie išstatytus dirbinius, apie lietuvių tautą ir Lietuvą. Tenka čia pastebėti, kad nemaža lankytojų — svetimtaučių buvo ne tik susidomėję, bet ir susižavėję lietuvaičių tautiniais drabužiais, jų spalvingumu, spalvų deriniu. Eksponatų tarpe buvo taip pat gintariniai dirbiniai, tautinės juostos, lėlės.

P. Premeneckienei pakvietus, sekcijos vadovė taip pat buvo nuvykusi į Lietuvių Kultūrinio Darželio sąjungos valdybos metinį susirinkimą, kur buvo aptariami įvairūs Darželį liečią klausimai. O. Mikulskienė pažadėjo valdybai Šaulių Moterų sekcijos paramą tvarkant bei gražinant Darželį.

Vykdant ankstesnį nutarimą, Motinos Dienos proga (gegužės mėn. 7 d.) užsakytos Šv. Jurgio parapijos bažnyčioje šv. Mišios už visas motinas— šaules, gyvas ir mirusias, Tėvynėje, Sibire ir išeivijoje. Tą pat dieną Čiurlionio namuose įvyks tai progai pritaikinta paskaita; prelegente yra pakviesta “Trimito” redaktorė, šaulė Kaunelienė, iš Detroito.

Vienas ypatingas šio sekcijos susirinkimo tikslas buvo įteikimas šaulei I. Kapčienei dovanos -— albumėlio su sekcijos sesių parašais. Ji ir jos vyras, kuris taip pat yra šaulys, išsikelia į Floridą. Jiedu yra padovanoję Clevelando “Karin. Juozapavičiaus” šaulių kuopai vėliavą, ir ją pašventinant I. Kapčienė buvo vėliavos “kūma” (kartu su kūmu A. Mikulskiu). Atvelykio dieną, (balandžio 9), Kapčių šeimai pagerbti, rengiami išleistuviniai pietūs.

Pasinaudodama šio susirinkimo proga sekcijos vadovė pasidalino su čia esančiomis šaulėmis kai kuriais prisiminimais iš tolesnės praeities, papasakodama apie vieną labai prisimintiną nuoširdumo ir pasišventimo nuotykį. 1945 m. pradžioje tarpe daugelio tautiečių, pasirinkusių vienintelį belikusį kelią į laisvę nuo besiartinančio priešo, buvo ir čiurlioniečių šeima. Ji kartu su kitais atsidūrė Austrijoje, Šveicarijos kalnų papėdėje, pabėgėlių barakuose. Tuometinės sąlygos, bendrai, o pabėgėlių ypatingai, kaip žinia, buvo nepaprastai sunkios. Buvo žiemos metas, ir jie kentė šaltį ir alkį. Vyrai buvo paimti darbams, kasti sniegą ar kt., o moterims teko rūpintis kaip pramisti, gyvybę palaikyti. Netoliese gyveno kita pabėgėlė—Elena Malskienė, kurią šiandien matome naujai įstojusią šaulių tarpe. Sužinojusi apie čiurlioniečių ir kitų lietuvių sunkią padėtį, ji atskubėjo į pagalbą maistu, parūpindama jį net savo lėšomis, čiurlioniečiai to nepamiršo. Ir dabar O. Mikulskienė, pasveikindama E. Malskienę įsijungusią į šaulių šeimą, kartu išreiškė, savo ir visų kitų čiurlioniečių, gilaus dėkingumo jausmą už tą nepaprastą nuoširdumą anuo sunkiu laikotarpiu. To dėkingumo ženklan O. Mikulskienė, čia pat, įteikė šaulei E. Malskienei simbolinę dovaną — orchidėjos pavidalo auksinę sagtį, atsivežtą iš Pietų Amerikos Čiurlionio ansamblio gastrolių proga. Kaip jaudinąs buvo šitas momentas, netenka nė minėti.

Susirinkimo metu šaulės išklausė O. Naumanienės prisiminimų dalelę iš šaulių S-gos kūrimosi laikų, kuriuose ji taip pat trumpai nušvietė ypatingas to laikotarpio sąlygas.

Susirinkimas vyko, kaip paprastai, p.p. Mikulskiu rezidencijoje. Po susirinkimo svetingi šeimininkai pakvietė dalyves prie vaišių stalo, kur buvo praleista valandėlė jaukiame pašnekesyje.    O. N.

J. Narūne

PRIE ATLANTO

Palmių žali pirštai
Virpa ... tirta ...
Pirštai šiurkštūs
Barška .. .ir niršta ... 
Barškėkite 
Šiurkštų ritmą!. ..
Barkitės ... grūmokite
Žiauriajam okeanui 
Jūs pranašiški 
Ir neatlaidūs pirštai!
Lyg perspėjančio tėvo,
Kur čia pakrantėje miršta. . .

Jono Garlos nuotrauka po 1972 m. vasario 20 d. Moterų sekcijos susirinkimo O. ir A. Mikulskiu namuose. Sėdi iš k.: sesės šaulės O. Pautienienė, sekcijos vadovė O. Mikulskienė, U. Grincienė, E. šarkauskienė, V. Langienė, L. Kazienė, O. Naumanienė, A. Smelstorienė ir E. Kapčienė.

Iš Clevelando “Karln. A. Juozapavičiaus” šaulių kp.

Moterų sekcijos veiklos

Clevelando Šaulių kuopa buvo Įsteigta 1970 m. pabaigoje ir netrukus prie jos buvo sudaryta Moterų sekcija, kuriai vadovavo dr. M. Žilinskienė Per pirmuosius savo gyvavimo metus sekcija augo narių skaičiumi. Iš pirmųjų metų veiklos paminėtina, Motinos dienos proga, suruošta Clevelando “Tėvynės Garsų” radio programa "Lietuvė Motina”. Programą paruošė dr. M. Žilinskienė.

Sekcijai žengiant į antruosius gyvavimo metus, naujai išrinkta sekcijos vadovė, šaulė O. Mikulskienė, vasario 20 d. buvo sukvietusi savo pirmąjį narių susirinkimą aptarti aktualius einamuosius reikalus, nustatyti gaires tolesnei veiklai ir kt. Šia proga buvo pakviestas ir kuopos p-kas dr. K. Pautienis. Jis pasveikino šaules ir perskaitė Šaulių s-gos p-ko V. Tamošiūno raštą, liečiantį Moterų sekciją. Susirinkiman, viešnios teisėmis, atsilankė klevelandiečiams gerai pažįstama veikėja R. Premeneckienė. Jos iškeltasai reikalas Clevelando lietuvių bendruomenei turėtų būti itin įdomus, tad norėčiau jį ir pažymėti.

Clevelando mieste, prie Liberty Rd., yra nuo senų laikų etninėms grupėms skirtas plotas, vadinamas “Kultūriniais darželiais”. Pastarieji yra miesto nuosavybė ir anksčiau pats miestas juos prižiūrėjo bei tvarkė, leisdamas tautinėms grupėms ten ruošti tautines šventes, rūpintis savo darželio tvarkymu, pagražinimu ir pan.

Taigi ir lietuviai turi savo Darželį, kurį puošia dr. J. Basanavičiaus, dr. V. Kudirkos ir Lietuvos dainiaus Maironio biustai. Jis globojamas ir tvarkomas pasišventusių vietos lietuvių, kurių tarpe ypač uolus buvo a.a. žurnalistas ir rašytojas Kazys Karpius. Nors po to, kai miestas nutraukė priežiūrą ir švaros palaikymą, toji užduotis buvo labai pasunkėjusi, tačiau būdamas gyvas K. Karpius nenuilstamai Darželiu rūpinosi. Prieš mirdamas, pereitais metais jis prašė p. R. Premeneckienę perimti to Darželio globą. Ji jam tai pažadėjo.

Iš p. Premeneckienės pranešimo paaiškėjo, kad svarbu Darželį netik išlaikyti, bet ir atgaivinti jo paskirtį, bei reikšmę vietos lietuvių tautiniai kultūriniame gyvenime. Čia, p. Premeneckienės nuomone, būtų tinkama dirva šaulių moterų veiklai, kooperuojant su Darželio valdyba. Ši sugestija dalyvėms atrodė labai priimtina principe, bet taip pat sukėlė ir kai kurių nuogąstavimų, nes Darželio vieta yra juodžių rajone ir lankantis ten, priežiūros ar tvarkymo reikalais, moterys nesijaustų saugios.

Smulkiau panagrinėjus įvairius su tuo susijusius klausimus ir pasvarsčius ir kitų lietuviškų organizacijų įjungimą į Darželio priežiūrą, sekcijos vadovė padėkojo viešniai už padarytą pranešimą ir tolesnį to reikalo svarstymą atidėjo sekančiam susirinkimui.

Sekcija nutarė ir šiemet suruošti Motinos Dienos minėjimą. Nustatyta minėjimui data — gegužės 7 diena. Užsitęsus paklausimams ir diskusijoms, kaikurie dienotvarkės punktai buvo atidėti sekančiam susirinkimui.

Susirinkimas vyko jaukioje brolio ir sesės Onos ir Alfonso Mikulskių rezidencijoje, kurių vardai yra taip tampriai susiję su lietuviška kultūrine veikla išeivijoje ir su lietuviška daina bei muzika. Tikrai džiugu, kad sesė Ona, nors jos darbas su Čiurlionio Ansambliu reikalauja iš jos taip daug laiko, apsiėmė vadovauti kuopos Moterų sekcijai. Jos kaip senos šaulės, buvusios Klaipėdos Šaulių Rinktinės Moterų vadės patirtis, bus labai naudinga ir “Karin. A. Juozapavičiaus” Moterų sekcijos veiklai vadovaujant.

Po susirinkimo dalyvės vaišingų šeimininkų buvo nuoširdžiai pavaišintos ir praleido malonią valandėlę besidalindamos įspūdžiais ir šauliškos veiklos prisiminimais.

Ona Naumanienė

 

A.A. Ona Pūtvytė -Terciįonienė (k.) su savo anūkais 1965 metais Kalėdų švenčių metu, Monroe, Conn. Antroji iš d. p. Rygelienė-Tercijonaitė,

 

A.A. SESĖS ONOS PUTVYTĖS-TERCIJONIENĖS NETEKUS

Vasario 5 d. atsiskyrė su šiuo pasauliu visuomenininkė, pedagogė, viena iš pirmųjų šaulių moterų veikėjų, sesė Ona Pūtvytė-Tercijonienė. Giliame nuliūdime paliko dukteris: Aldoną Rygelienę su šeima, Giedrę Kulpienę su šeima, sūnų Vincą, seseris — Sofiją Mantautienę su vyru, Emiliją Pūtvytę ir kitus gimines.

Velionė kilusi iš Lietuvos bajorų, patrijotų šeimos. Ne tik tėvas Vladas Pūtvis, bet jau ir senelis Rapolas dirbo dėl Lietuvos ir abu buvo rusų valdžios suimti, išvežti ir kalinti Sibire.

Vladas Pūtvis, šaulių S-gos įkūrėjas, visą savo gyvenimą pašventęs Lietuvai ir Šaulių S-gai, kartu su savo žmona Emilija Gruzdyte, taip pat bajore ir atsidavusia šaulių S-gai, turėjo didelės įtakos ir savo vaikams, jie visi ėjo, o gyvieji ir dabar tebeina, tais pačiais tėvų pramintais lietuvybės keliais.

Ona 1919 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Gimnazijoje jau aktyviai reiškės lietuviškoje veikloje. Nuo pat Šaulių S-gos įsikūrimo buvo aktyvi jos narė, drąsi, veikli ir kovinga tais laikais. Pirmaisiais S-gos įsikūrimo metais, kartu su tėvu, ne sykį ėjusi nakties sargybą. Dirbo Kauno Rinktinės valdyboje, lankė provincijos valsčius, padėjo organizuoti šaulių vienetus. Aktyviai buvo įsijungusi į šaulių sanitarinį darbą, daug prisidėjo prie organizavimo s-gos sanitarinių kursų. 1927 m. išrinkta Kauno šaulių būrio moterų sekcijos pirmininke ir buvo Kauno skyriaus moterų pirmoji vadė. Švenčiant šaulių S-gos dešimtmetį sesė Ona vedė šaules moteris, pirmą kartą viešai eisenoje pasirodžiusias.

1933 m. pirmojo šaulių moterų suvažiavimo metu buvo išrinkta šaulių moterų centro komitetan, tapo prezidiumo ir sveikatos sekcijos vadovė. Lankė šaulių moterų vienetus, dėstė kursuose, skaitė paskaitas suvažiavimuose ir stovyklose ir daug kitų, tuo laiku svarbių, šauliškų darbų atliko.

1923 m. Berlyne baigė Pestalozzi -Frebelio vardo vaikų darželių auklėtojų kursus. Drauge su H. Ivanauskiene organizavo šaulių vaikų aikštelių kursus. Pati vadovavo Aleksoto vaikų vasaros aikštelei. Padėjo įsteigti Lietuvos Vaiko draugiją. Dėstė tos d-jos vaikų darželių vedėjų kursuose ir pati buvo tos d-jos Žaliakalnio vaikų darželio vedėja.

Buvo pirmoji “Trimito” administratorė. Bendradarbiavo spaudoje, rašydama “Trimite”, “Šaulėje”, “Šeimoje” bei “Motinoje ir Vaike”.

Lietuvišką darbą tęsė ir tremtyje: Hanau stovykloje, o taip pat ir JAV-bėse, Brookline.

Pastaruoju metu gyveno pas dukrą Aldoną Rygelienę. Jos ir vyro inž. Juozo Rygelio rūpestingoje globoje ji praleido paskutinius gyvenimo metus.

Garšvos laidojimo koplyčioje, Richmond Hill, N. Y., jos karstą puošė vainikai, šaulių ženklas ir šaulių žvaigždės ordinas. Atsisveikino gausus būrys giminių, draugų ir pažįstamų. Atsisveikinimo žodžius tarė seserėnas prof. V. Mantautas, L. Virbickas ir A. Reventas šaulių vardu. Palaidota Stadford, Conn, kapinėse, greta savo vyro, medicinos daktaro Vinco Tercijono.

Tesuteikia Aukščiausias ramybę svetimoje žemėje!

Kas ji yra... tai mes dar būsim!

Ir vėl tenai... toli... drauge...

K. Kodatienė

Pūtvių šeima. Motina Emilija sėdi tarpe dukros Sofijos Mantautienės ir sūnaus Vytauto. Stovi sūnus Stasys, prof. Emilija Pūtvytė ir a.a. Ona Tercijonienė. Motina ir abu sūnūs yra Sibiro kankiniai, ten žuvę.