LIETUVAI
JUOZAS MIKŠTAS
Tu, kaip laivas, audrų nukankinta,
Kopdama nuo bangos ant bangos,
Žinai— daug kas jau keičiasi, kinta,
Tiktai Tu — junge be atvangos.
Taip trumpai savo uoste ilsėjais,
Kol užgriuvę laivai svetimi,
Tapo budeliais, melo teisėjais,
Vėl į audrą Tave tempdami.
Ak, Tėvyne, ak, mūsų svajone,
Mes dar laukiam ir tikim Tavim,
Kad, užbaigę išeivių klajonę,
Prie Tavęs vėl priglusim širdim.
Švęsim vėl laisvės didelę šventę,
Vėl Trispalvės džiugiai plevėsuos!
Dėl to verta kovoti, gyventi,
Po audros vėl sulaukti giedros!
Australia, 1969 m.
