Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

—    Vyr. Itn. Valentinas Raugas baigė karinę tarnybą aviacijoj ir birželio mėn. 15 d. grįžo namo į Cambridge, N. J. Dar rengiasi tęsti tarnybą Camden, N. J. marinų rezervo dalinyje, o vėliau nuo rugsėjo 15 d. pradės dėstyti Elizabethe, augštesniojoje mokykloje. Linkime sėkmės naujame darbe ir laukiame, kad ką nors parašytų į “Karį”, ypač iš Tolimųjų Rytų, kur dabar vyksta karai.

—    Dr. Arūnas Dailidė, Kanados armijos dantų gydytojas kapitono laipsnio, neseniai lankėsi V. Vokietijoje. Baigęs karo tarnybą, jis netrukus išeina į atsargą.

—    Burton Petkus, tarnaująs JAV karinėje aviacijoje, nesenai buvo atvykęs pas tėvus į Čikagą.

—    Policijos nuovados virš. Juozas Vilkas, gyv. Toronte, staiga mirė širdies liga. Jo šeima karo metu liko Lenkijoje ir tik neseniai jam pavyko ją atsiimti, bet gaila, mirtis pakirto darbštaus lietuvio gyvybę.

—    Arnoldas Stankus, gyvenantis Clevelande ir ten baigęs šv. Ignaco gimnaziją, nesenai priimtas į Amerikos Karo mokyklą, West Point.

—    Kpt. Romanas Biliūnas grįžta iš Pietų Vietnamo, kur ištarnavo vienus metus aviacijoje.

—    Algirdas Vilkas, daugiau kaip 10 metų ištarnavo JAV kariuomenėje, grįžo į Čikagą ir yra pasiryžęs stoti į pranciškonų vienuolyną. Sėkmės jam naujame gyvenime bei pašaukime.

—    Edvardas A. Daukšis, gyv. 59 Butler St. Forty Fort, pakeltas atsargos majoru. Dabar jis tarnauja 402 Military Police Prisoners of War stovykloje. Jis yra elektros inžinierius.

—    Jonas Šimutis, karo aviacijos kapitonas, dabar yra Tol. Rytuose; šeima liko gyventi Park Forest, Ill. Linkime jam sėkmės ir laimingai sugrįžti į Ameriką.

—    Kpt. Robertas Aleksiūnas, ilgą laiką buvęs Grenlandijoje baterijos vadas, dabar perkeltas į Pietų Vietnamą, Bien Hoa bazėn. Jis ten vadovauja brigadai, o šeima liko Čikagoje. Linkime kpt. Aleksiūnui sveikam bei gyvam grįžti į laisvą Ameriką.

—    William Noreika, iš Čikagos, jau 4 metai kaip tarnauja JAV kariuomenėje. Daug kartų skraidė į Filipinus, Tailandą ir kitur; dabar vėl pasirašė sutartį 4 metams.

-— Robertas Ališauskas Argentinoje tarnauja Colegio Militar de la Nación, Palomar. Šioje karo mokykloje jau kelinti metai profesoriauja jūrų kar. Juozas Švenčionis.

— Robertas Matulis, pašauktas atlikti karinės prievolės į Argentinos kariuomenę, motorizuotame dalinyje, Magdelenoje.

MŪSŲ KARIAI IR JŲ ŠŪKIS: DĖL TĖVYNĖS!

Išsamiai teko išsikalbėti su I-jo ir II-jo Pasaulinių karų liet. karių veteranų Sabonio posto ir Amer. Legiono kai kuriais nariais. Įgijau įspūdį, kad jie tebėra pasišventę Lietuvos išvadavimo tikslui. Kas mane labiausia domino, būtent, tie lietuviai, kurie Amerikoje gimę ir augę, bet ligi šiol iš lietuvių bendruomenės neišsiskyrę, kurie priklauso ne tiktai liet. karių Sabonio postui, bet ir mūsų lietuviškam klubui, kur aktyviai dalyvauja, būtent du broliai: Walter ir Stanley Pattersonai.

Garsiosios demonstracijos, suruoštos pabaltiečių — lietuvių, latvių ir estų Hartforde birž. mėn. 20 d. proga, Sabonio posto liteuviai kariai veteranai ir Amer. karių legiono nariai aktyviai dalyvavo, ypatingai Walter Pattersonas. Jis išrūpino iš policijos leidimą eisenai nuo katedros ligi Bushnell Memorial salės per patį miesto centrą. Taip pat jis parūpino ir nemokamai orkestrą eisenai, žodžiu, jis vadovavo eisenai. Lietuviai kariai dalyvauja visose lietuvių iškilmėse ir paraduose (eisenose) lietuvių vardu. Drįstu manyti, kad Hartfordo liet. kariai dalyvaus ir New Yorke, Madison salėje ir eisenoje prie J. Tautų rūmų netolimoje ateityje — lapkričio 13. Jie nevisi lietuviškai kalba, bet lietuviškai jaučia ir jų obalsis: “Dėl tėvynės Lietuvos!” patvirtina jų nusistatymą ir ryžtą kovoje už Lietuvos išlaisvinimą; jie neabejoja dėl Lietuvos išlaisvinimo ateityje.

Yra lietuvių, kurie abejoja, svyruoja, yra beviltiški. Tokių buvo praeityje, anais laikiais "Aušros”, “Varpo” ir “Tėvynės Sargo” laikais, kai Lietuva buvo pavergta, lietuviai rusinami ir lenkinami sulenkėjusių dvarponių ir kunigų, o visgi, buvo ir tokių, kurie tikėjo į Lietuvos prisikėlimą, kartu su Vaižgantu ir Maironiu, dr. Basanavičium ir dr. Kudirka, ir kovojo siekdami išlaisvinimo savo tėvynei Lietuvai.

Dabar lietuvis turi daugiau ir geresnių perspektyvų kovai už laisvę. Lietuvoje ir užsienių kraštuose lie-

Viršuje:

Liepos 4 d. paradas. Kairėje priekyje — Stanley Pattersonas

Vidury: Legiono Tarybos posėdis. S. Patterson daro pranešimą

Apačioje: Liet. vet. Sabionio posto vadas Walter Pattersonas neša vėliavą.

tuviai tebėra kovingi, dar nevisi užsieniuose gimę ir augę lietuviai yra žuvę mūsų tautai, priešingai, yra nemažas kadras tų, kurie dalyvauja amerikiečių ir kitų kraštų visuomeniniame ir politiniame gyvenime ir kiekviena proga pasireiškia savo veikla, įtakinga vadovybe, taip pat ir sava iniciatyva iškelia Lietuvos laisvinimo reikalus svetimtaučių visuomenėje ir politinėse sferose. Tokį vaidmenį vykdo ir du broliai: Walteris ir Stanley Pattersonai Hartforde.

Stanley Patterson yra legionierių-veteranų Tarybos prezidentas, turi svarbią, vietą veteranų ir legionierių eilėse. Walter Patterson yra vyr. Liet. Amer. Veteranų posto vadas ir yra aktyvus Amer. Legiono poste. Ugdydami savo asmeninį prestižą ir savo įtaką amerikiečių ir lietuvių veteranų kadruose, jie pasiekė augštų vietų ir ryšių su augštais amerikiečiais kariais ir politikais. Jie yra žinomi kaip lietuviai ir susilaukė amerikiečių karių ir politikų simpatijų jų tėvų kraštui — Lietuvai. Yra daug ir kitose valstijose ir miestuose tokių pat lietuvių karių-veteranų, kurie be jokios reklamos, ramiai, bet rimtai rūpinasi Lietuvos reikalais. Daug dar randame I-jo Pasaulinio karo lietuvių veteranų, buvusių savanorių, įstojusių į Amerikoje 1919-1920 m. suorganizuotą Lietuvos Laisvės Sargų Brigadą. Ir šie, kad jau ir gerokai pagyvenę ir pasenę, visgi, aktyviai dalyvauja liet. karo veteranų ir Am. legijonierių kadruose, bendrauja ir kartu veikia su II-jo Pasaul. karo liet. kariais veteranais. Tokių yra Hartforde didokas kadras, arti 200 karių. Jie turi ir pagelbinį karių veteranų skyrių, kurį sudaro moterys senesnio ir jaunesnio amžiaus.

Šiandieniniai Lietuvos išlaisvinimo galimumai didesni Lietuvoje ir užsienių kraštuose, negu buvo anais, 1918 m. šiandieninė situacija pasaulyje žada geresnes perspektyvas, negu praeityje Lietuvos išlaisvinimui. Taigi, būtų nesąmoninga sakyti, kad nėra vilčių ir perspektyvų Lietuvą išvaduoti iš rusų kompartijos vergijos. Tokios minties ir tikėjimo į Lietuvos prisikėlimą tebėra visi sąmoningieji lietuviai užsienio kraštuose ir Lietuvoje, taip galvoja ir mūsų kariai veteranai Hartforde.

V. M. K.