BALADĖ APIE LIETUVĄ
VINCAS JONIKAS
Skaitau iš laiko knygų,
Kaip numirė šalis,
Nuvargusi užmigo
Senų laikų pilis.
Ramus prie kanklių savo
Sukniubo vaidyla,—
Kieme užviešpatavo
Siaubingoji tyla.
Tiktai, prie laužo mažo
Ugnies nebekarštos,
Mažvydas vienas rašo
Lietuviškus raštus.
Staiga iš rašto lapų
Prasiveržia aidai—
Lietuvi, tu iš kapo
Jau kelią suradai!
Tenai prabilo Daukša
Į svetimus stabus:
Nekeisim net į auksą
Savos tautos kalbos!
Jau Narbutas išgirdo,
Istoriją prikels,—
Valančius ja į širdis
Ir protus pasibels.
Ir Daukantas keliauja
Tėvų apgint garbės,
Po jo Maironis nauja
Mums giesme suskambės.
Pražysta atgimimas
Kaip ežero puta—
Sudunda sukilimo
Pirmoji armata.
Sušunka Sierakauskas
Korikams į ausis:
Tėvyne, susiglauski,
Mes lygūs čia visi!
Kudirka seną priešą
Jau svilina raštu,
Vydūnas tamsą plėšo
Suėmęs už kraštų.
Pro kartuves ateina
Bielinis knygnešys—
Lukšys už kraujo kainą
Mums laisvę įrašys.
Jau Darius ir Girėnas
Nusikala sparnus,
Malda— širdies ir plieno
Skambėjimas darnus.
Gimtos kalbos galybė
Sudunda iš raidžių,—
Kaip upę lietuvybę
Patvinstančių girdžiu.
Skaitau, laikai nušvinta,
Prisikelia šalis,
Išdygsta iš granito
Naujų laikų pilis.
1963.V .12.
