KAIP ATSIRADO KLAIPĖDOS KRAŠTAS
(PRO FILATELISTO AKINIUS)
Ant. Bernotas
Klaipėdos uosto krantinė, kai laisvės laikais čia lankydavosi laivai iš visų pasaulio kraštų.
Klaipėdos krašto, kaip tokio, iki 1920 m. nebuvo, o visa to krašto teritorija sudarė tik dalį Mažosios Lietuvos, būtent, jos šiaurinę dalį, į dešinę nuo Nemuno žemupio. Toks pavadinimas atsirado tik po I Pasaulinio karo, suskaldžius Vokietiją.
Kaip žinia, anais senais amžiais, kada kryžiuočiai pietuose baigė nukariauti prūsus, gi jų šaka kalavijuočiai įsitvirtino Dauguvos žiotyse, tos dvi Ordino šakos turėjo būtiną reikalą palaikyti susisiekimą pamariais ir siekti galutino susijungimo, užkariaujant žemaičius ir pajūriais gyvenančius kuršius. Kalavijuočių landmeisterio pareigas einąs Eberhard von Seyne rado, kad jų tikslams labai puiki vieta yra Klaipėda, kur Kuršių marios susisiekia su Baltijos jūra, kur Dangės upė įteka į marias ir nuo kur prasideda ilgasis Kuršių Užmaris, kurį riteriai naudojo savitarpiniam susisiekimui, ir ten 1252 m. pastatė pilį, kurią pavadino MEMELBURG, o aplink pilį išaugęs miestas vadinosi MEMEL.
Čia prisimintina, kad vokiečiai Nemuną vadina Memel, o anais laikais Kuršių marios laikyta tik išsiplėtusiu Nemuno žemupiu, taigi ir naujai pastatyoji pilis buvo pavadinta Memelburg, atseit - Nemuno pilis, o pats miestas Memel - Nemunas.
Riteriai greit nukariavo netik Klaipėdą, kur lietuviai turėjo jau iš senų laikų savo gyvenvietę, bet ir tolimas apylinkes, pasiekdami Nemuno žiotis, žemaičiai daug kartų puolė Klaipėdą, buvo ją ir užėmę, ir sudeginę, bet kryžiuočių iš ten iškrapštyti niekad nepavyko. Jie ten galutinai įsitvirtino.
Kai po Žalgirio mūšio 1422 m. buvo sudaryta Melno taika, ji kryžiuočių nukariautas Klaipėdos žemes paliko jų žinioje, nustatydama sieną, kuri pasiliko ir po I Pasaulinio karo. Per tą laiką Klaipėdą buvo užėmę ir švedai ir rusai, bet ji galutinai pasiliko Prūsijos, vėliau suvienytos Vokietijos dalis. Vokiečiai visą Mažąją Lietuvą kartu su jos pakraščiais pavadino Rytprūsiais Ostpreussen, taigi ir Klaipėdos kraštas buvo tik Rytprūsių dalis.
Nugalėjus Vokietiją, Versalio taikos konferencija 1919 metais ją skaldė gabalais. Lietuvos delegacija reikalavo, kad Mažoji Lietuva būtų grąžinta jai, tačiau konferencija nutarė, kad Mažoji Lietuva į pietus nuo Nemuno yra jau perdaug
Nr. 1
Nr. 2
Nr. 4
suvokietinta, todėl paliktina Vokietijos žinioje, gi Klaipėdos teritorija, esanti j šiaurę nuo Nemuno, dar tebėra daugumoje lietuviška, todėl atiduotina Lietuvai, tačiau iki tolimesnio patvarkymo ji paliekama aliantų žinioje ir perduodama administruoti prancūzams.
Nuo 1920 m. sausio 10 d. šis nutarimas įsigaliojo ir prancūzai perėmė krašto valdymą. Vokiečių kariuomenė, kiek jos ten buvo, pasitraukė, gi miestan atvyko prancūzų generolas Odry su batalionu savo karių ir apsistojo. Prancūzams tvarkant buvo sudaryta Klaipėdos krašto direktorija, kuri perėmė civilinį krašto administravimą, tačiau ji buvo sudaryta iš vokiečių ar vokietininkų, gi lietuviai jon nebuvo įsileisti. Nuo Vokietijos atskirtoji teritorija buvo pavadinta MEMELGEBIET (Klaipėdos sritis), nors paprastai ji dažniausia buvo vadinama MEMEL-LAND (Klaipėdos kraštas).
Nuo 1920 m. sausio 10 d. iki maždaug tų pačių metų liepos mėn. pabaigos apyvartoje pasiliko tie patys anuomet Vokietijoje vartoti pašto ženklai. Juos atskirti nuo likusioje, Vokietijoje vartotų pašto ženklų galima tik iš antspauduose esamų pavadinimų.
Netrukus po atskyrimo buvo susirūpinta išleisti kraštui atskirus pašto ženklus. Tam tikslui panaudoti tuomet Vokietijoje apyvartoje buvę ženklai, perspausdinant juos Berlyno valstybinėje spaustuvėje žodžiu MEMELGEBIET. Buvo perspausdinta 12 mažo formato, Germania tipo ženklų (pav. Nr. 1) ir 5 dideli su įvairiais vaizdais ženklai (pav. Nr. 2). Šitie ženklai Klaipėdos krašto paštuose apyvarton buvo paleisti 1920 m. rugpiūčio 1 d.
Lygiagreta prancūzai pasirūpino, kad Klaipėdos krašto apyvarton būtų paleisti ir perspausdinti prancūziškieji pašto ženklai. Paryžiuje, valstybinėje prancūzų spaustuvėje, buvo perspausdinti juodai ir raudonai 16 mažo didesnio formato pašto ženklų žodžiu MEMEL (pav. Nr. 3), užbraukiant senus pavadinimus ir pridedant naujas skaitlines ir žodžius pfennig arba mark (mažosiomis raidėmis). Ženklai spausdinti ant balto rusvo, vadinamo karo, popierio (GG-Papier). Šitaip perspausdintieji pašto ženklai Klaipėdos krašto paštuose apyvarton buvo paleisti jau 1920 m. liepos 7 d.
Vokiškiesiems pašto ženklams išsibaigus, jų daugiau nebebuvo spausdinama, bet prancūziškieji ženklai dar kelis kartus buvo perspausdinami skirtingais šriftais ir skaitlinėmis, dalis Paryžiuje, dalis Klaipėdoje, Sieberto spaustuvėje ir apyvartoje išsilaikė iki pat Klaipėdos krašto sukilimo 1923 m. sausio 15 d.
Be paprastųjų dar buvo išleistos trys oro pašto ženklų laidos dar kartą perspausdinant jau perspausdintuosius ženklus trijų rūšių užrašais FLUGPOST - oro paštas (pav. Nr. 4). Tik kyla klausimas, kiek daug šitie ženklai oro pašto siuntoms buvo naudojami, nes oro paštas tais laikais dar mažai tebuvo išsiplėtęs ir jokio orinio susisiekimo nebuvo. Tiesa, į pietus nuo Klaipėdos, Rumpiškės dvaro laukuose, buvo nuo karo laikų užsilikęs vokiečių lauko aerodromas su angarais ir šiokiais tokiais įrengimais, tačiau nė krašto administracija savų lėktuvų turėjo, nė iš kur kitur jie atskrisdavo. Reikia manyti, kad oro pašto laiškus į užsienį, jei tokių pasitaikydavo, Klaipėdos paštas persiųsdavo į Karaliaučių, kur buvo geras aerodromas ir iš kur jie oro keliu galėjo būti toliau pasiųsti. Vartoti oro pašto ženklai ant vokų yra labai reti ir tokie vokai filatelistų labai jieškomi. Greičiausia, kad oro pašto ženklai buvo naudojami ir paprastai korespondencijai apmokėti, kaip tai ir kituose kraštuose yra praktikuojama.
Per visą prancūzų administracijos laikotarpį Klaipėdos krašte išviso buvo išleista 120 įvairių pašto ženklų su daugeliu atmainų bei spaudos klaidų.
Apie pašto ženklus, išleistus po 1923 m. sausio 15 dienos sukilimo, pakalbėsime kita proga.
Nr. 3
