Tremties Trimitas, Veteranų veikla
Redaguoja V. A. Mantautas, 38 Sawtell Ave., Brockton 39, Mass.
ŠAULIŲ VEIKLA BROCKTONE
Liet. Bendruomenės Brocktono Apylinkės valdybos leidžiamų BROCKTONO INFORMACIJŲ 1958 m. gruodžio mėn. numeryje yra skiriama vietos Broctono Martyno Jankaus vardo Šaulių Būriui. Čia perspausdiname viską ištisai:
“Brocktono Martyno Jankaus Vardo
Šaulių Būrys
Tai viena iš tyliausiųjų mūsų lietuviškųjų organizacijų Brocktone. Prisimindami iš Lietuvos, kad Šaulių Sąjunga buvo pati stipriausioji lietuviška organizacija, kuri pasižymėjo savo nepaprastu veiklumu ir susiklausymu bei pareigingumu, buvo pavyzdys visoms mūsų organizacijoms; nei kiek nenustebkime, kad ir čia JAV atgaivinta šaulių Sąjunga eina tomis pačiomis Lietuvoje pramintomis pėdomis.
Šios organizacijos branduolį sudaro seni Nepriklausomos Lietuvos šauliai, kurių eiles papildė dabar šauliškas jaunimas. Štai, pavyzdžiui, ir neseniai įsisteigęs Brocktono Martyno Jankaus Vardo Šaulių Būrys jau spėjo išversti gilią lietuviško darbo vagą. Būrio eilės gausėja — narių skaičius auga. Tikimasi, kad greitu laiku iš būrio išaugs kuopa. Tas šauliškas pareigingumas yra įleidęs gilias šaknis ir Martyno Jankaus Vardo šaulių Būrio tarps. Žiūrint į šio būrio šaulius ir šaules reikia tik stebėtis jų stipria lietuviška dvasia. Kiekviename lietuviškame parengime juos matome dalyvaujant in corpore. Tai nereikia suprasti, kad jie dalyvauja tik dėl pramogos, bet ir įvertindami reikalingumą ir tikslą ruošiamo parengimo.
Šis jų pareigingumas taip pat atsispindi ir jų rengiamuose eiliniuose susirinkimuose, kurie lankomi visų šio būrio narių. Būrio nariai talkininkauja ir kitoms mūsų organizacijoms.
Šaulių paradas Čikagoje
Šalpos darbas šiam būriui taip pat ne svetimas. Būrys organizuojair siunčia siuntinius Punsko lietuviams.
Nesistebėkime, kad šis Martyno Jankaus Vardo šaulių Būrys greitu laiku pasidarys vienas iš stipriausių lietuviškos veiklos židinių Brocktone.
Lietuviškas Valio Martyno Jankaus Vardo Šaulių Būrio šauliams ir šaulėms!
Tiek šauliams Brocktone, tiek visai mūsų Sąjungai labai malonu susilaukti tokio teigiamo Liet. Bendruomenės įvertinimo, ypač po to, kai tai viename, tai kitame lietuv. laikraštyje įvairūs rašeivos papylė pamazgas Šaulių S-gos adresu. Vienas geras žodis vertingesnis už dešimtį destruktyvių pamokslų. Bendruomenės moralinė parama padės šauliams dar tvirčiau budėti savo idealų sargyboje.
PIRMIEJI ŠAULIAI UNIFORMOSE
Pirmieji šauliai uniformuoti pasirodė Chicagoje liepos mėn. 25 d., švenčiant 25 metų sukaktį nuo transatlantinio lietuvių lakūnų skridimo ir jų tragiško žuvimo, skrendant per Atlantą, prie Soldino miškelio Vokietijoje. Lakūnai — Stepas Darius ir Stasys Girėnas paaukojo savo gyvybes, kad mūsų tėvynė būtų garsi ir garbinga; kad atsirastų daugiau tokių didvyrių, pagal jų paliktą testamentą, kurie atliktų naujus ir drąsius sumanymus Lietuvos Garbei.
Šventė buvo labai skaitlinga, nes dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Prie žuvusiųjų paminklo buvo pravestas paradas, dalyvaujant keliems kariškiems orkestrams, daugybei gyvų paveikslų ir organizacijų. Pažymėtina, kad Vytauto Didžiojo šaulių kuopa Chicagoje pasirodė labai gražiai parade, šauliams vadovavo VI. Išganaitis. Dalis šaulių jau buvo savo pirmose pilkose uniformose, o kiti dėvėjo mėlynas kelnes ir baltus marškinius; mergaitės buvo tautiniuose rūbuose arba mėlynuose sijonukuose ir baltose bliuskutėse. Jiems einant pro garbės tribūną buvo šaukiama; dabar žygiuoja Lithuanian National Guard dalinys! Publika ir svečiai gausiai plojo. Be to, šauliai pirmą kartą pasirodė parade su kariškais šautuvais, nešant šaulių, tautinę ir JAV vėliavas. Po šių gražių ir įspūdingų iškilmių šaulių eilės gausiai padidėjo.
A. Gintneris
ĮSTEIGTAS ŠAULIŲ VIENETAS DETROITE
Gruodžio 6 d. šaulio J. Petrulionio iniciatyva susirinkę organizatoriai ir šnagrinėję šaulių vieneto steigimo reikalą ir sąlygas nutarė įsteigti šaulių vienetą Detroite. Tuo tikslu gruodžio 21 d. įvyko steigiamasis Detroito šaulių vieneto susirinkimas.
Susirinkimą atidarė ir jį gražiai, kultūringai pravedė organizacinio komiteto pirmininkas š. Jonas Petrulionis. Detroito skautės ir skautai įnešė tautinę ir Amerikos vėliavą. Kun. dr. Boreišis sukalbėjo maldą paprašydamas Augščiausiojo palaimos šaulių darbams. Sugiedota Tautos Himnas. Pagerbti žuvusieji dėl Lietuvos Laisvės kariai, šauliai, partizanai ir Šaulių S-gos įkūrėjas Vladas Putvis.
Pristatytas susirinkimui kun. dr. Boreišis, kaip Nepriklausomos Lietuvos garbės šaulys, kuris savo jautrioje kalboje pažymėjo, kad mūsų tauta, rodos, niekuo Dievuliui nenusikalto, bet turi tiek daug pergyventi ir kentėti, tik todėl, kad atsirado tvirtesnė, galingesnė jėga, atsirado priešas, kuris pagrobė valdžią, išplėšė Lietuvos žemelę. Šauliai turi kelti, žadinti lietuvių tautoje kovingumo dvasią, kad atgautų tai, ką brangiausio praradome — Laisvę.
Susirinkimui taip pat pristatyta LŠST Centro V-bos atstovė š. K. Kodatienė, kuri kalbėdama pažymėjo, kad LŠST organizacija yra Nepr. Liet. Šaulių S-gos tąsa, kuri eina jau laisvės metais pramintais keliais, gyvena tais pačiais principais, budi mūsų tautos lietuviškų reikalų sargyboje. Stengiasi dirbti visur, kur tik tautos dvasia jos darbo ar pagalbos šaukiasi. Skleidžia apie save kovingumo dvasią, stengiasi, kad ir jaunimas užsidegtų karžygiškumu. Mums reikalingi: ryžtingi, ištvermingi, kovingi darbininkai, kvietė šaulius tokiais būti, darniai, vieningai dirbti ir žiūrėti nors ir tolimon, bet skaisčion, gražion Nepriklausomos Lietuvos ateitim Padėkojo visiems organizatoriams, visiems, kurie kuo nors prisidėjo, kad šis šaulių vienetas būtų įsteigtas. Ypatingą padėką Centro Valdybos vardu išreiškė š. Jonui Petrulioniui, kuris daugiausia įdėjo širdies ir darbo šio vieneto steigime.
Perduoti susirinkimo dalyviams nuoširdžiausi sveikinimai gen. J. Černiaus ir ponios, kurie negalėjo atvykti.
Paskaityta LŠST CV Vice-pirmininko ir adm-jos skyr. viršininko š. A. Valatkaičio sveikinimas, kuriame naujam vienetui palinkėta sėkmės ir didelio džiaugsmo ryžtingame darbe Nepriklausomai Lietuvai.
Vėliavų išnešimu užbaigta iškilmingoji susirinkimo dalis.
Darbo dalyje pasilikus vien įstojusiems į vienetą šauliams, išrinkta valdyba ir aptarti skubesni, svarbesnieji reikalai.
Išrinktoji vladyba čia pat pasiskirstė pareigomis sekančiai: pirm.
— Jonas Petrulionis, vice-pirmininkas — Keistutis Kodatis, sekr. — Pranė Brundzienė, kultūros reikalams — Albertas Mateika, ir ižd. — Juozas Augaitis. Kand. Stasys Malinauskas ir Petras Vaicekauskas. S. Malinauskas pakviestas eiti II-jo vice-pirmininko pareigas.
Kadangi įstojo virš 20 narių, skaitoma, kad Detroite įsisteigė Šaulių Kuopa, kuriai tik tenka palinkėti vieningo, gražaus ir ryžtingo darbo.
K.
Red. pastaba:
Detroito Šaulių Kuopa yra dešimtasis iš eilės šaulių vienetas tremtyje. TREMTIES TRIMITAS linki naujajam vienetui sėkmingos ir gražios šauliškos veiklos.
Viršuje: Gyvų gėlių vainiką uždėjus ant Lincolno kapo.
Apačioje: Ramovėnų delegacija pas gubernatorių William G. Stratton. Skautė akad. M. Lukaitytė skaito dovanos įteikimo aktą. Centre — gen. P. Plechavičius, jo kairėje — plk. A. Reklaitis.
RAMOVÉNAI PAS ILLINOIS GUBERNATORIŲ
Lietuvos Kariuomenės 40 metų atkūrimo sukakties proga lapkričio mën. 23 d. 1 vai. po pietų Lietuvių Veteranų Sąjungos “Ramove’ Centro Valdybos pirmininkas Povilas Plechavičius ir sekretorius Antanas Reklaitis Sąjungos vardu uždėjo vainiką ant prezidento A. Lincoln kapo Springfield, Illinois.
Ta pat proga Illinois gubernatorius William G. Stratton priėmė ramovėnų delegaciją savo rūmuose. Ramovėnų vardu gubernatoriui buvo įteikta dovana medžio raižinys - lietuviško liaudies meno stilingas kryžius, o gubernatoriaus poniai įteikta raudonų rožių puokštė. Dovanos įteikimo aktą perskaitė skautė akademike Margarita Lukaitytė, o gėles įteikė skautė akademike Lidija Zebrauskaitė.
Gubernatorius William G. Stratton š.m. lapkričio mën. 24 d. atsiuntė Sąjungos Centro Valdybos pirmininkui sekančio turinio padėkos laišką:
“Dear General Plechavičius:
It was a pleasure to have you visit us at the Eëecutive Mansion Sunday. The roses you sent us are beautiful. Also, I want to thank you for the magnificent wood carving you presented us during your visit.
Again let me say how happy we were to have you here.
Sincerely,
William G. Stratton Governor’
KARIUOMENĖS ŠVENTĖ CHICAGOJE
Lietuvos kariuomenės atkūrimo 40 m. sukakties minėjimą, suruoštą L.V.. Ramovė Chicagos Skyriaus, kuris įvyko 1958 m. lapkr. 23 d. sekmadienį, Jaunimo Centre, reikia priskirti prie nusisekusių minėjimų. Jaunimo namų didžioji salė buvo visiškai pilna. Atseit, minėjime dalyvavo apie 500 žmonių. Dalyvių tarpe vyravo, žinoma, buvusieji kariai, pradedant generolu, baigiant eiliniu.
Visa minėjimo programa buvo buvo atlikta Jaunimo namuose. Net pamaldas laikė ir pamokslą pasakė kun. J. Kubilius toje pačioje minėjimo salėje. Tuojau po pamaldų prasidėjo iškilmingas posėdis, kurį pradėjo įžangine kalba L.V.S. Ramovės Chicagos Skyriaus p-kas Pov. Dirkis, kuris vadovavo visai programai. Po pirmininko kalbos solistė p. Valatkaitė-Prince sugiedojo Amerikos himną. Atsistojimu bei tylos minutės susikaupimu, ramovėnui Andriui Mironui trimituojant, buvo pagerbti Laisvės kovose žuvusieji, ir kovotojai, kurie kovojo ne tik ginklu, bet ir plunksna, knyga, lyra ir arklu.
Už prezidiumo stalo buvo pakviesta apie 20-ties organizacijų atstovai. Pagrindinis kalbėtojas buvo rašytojas Stasys Tamulaitis, kuris atvaizdavo Lietuvos karį amžių tėkmėje. Dar kalbėjo konsulas dr. Daužvardis, Alto p-kas L. šimutis ir jėzuitas tėvas Jonas Kubilius -Jaunimo namų administratorius.
Iškilmingam posėdžiui pasibaigus įvyko Laisvės Kovų muzėjaus atidarymas. Atidarymo iškilmės vyko apatinėje salėje. Atidarymo metu kalbėjo: dr. Daužvardis, L. Simutis, P. Šeštakauskas ir Z. Kolba. Dail. Z. Kolba savo kalboje išėjo iš ribų ir kalbėdamas suvedė asmenines sąskaitas su jam nepalankiomis institucijomis bei asmenimis. Dalyviai buvo nustebę tokiu kalbos netaktu.
Meninės dalies programa buvo labai originali. Ją vedė kult. vadovas Stasys Juras-Jurevičius. Meninės dalies visi dalyviai viešai Chicagoje arba patys arba savo išpildomu žanru pasirodė pirmą kartą. Meistriškai deklamavo ramovėnas rašytojas A. Mironas patrijotinius B. Brazdžionio ir P. Babicko kūrinius; L. Valatkaitė-Prince maloniu ir švelniu balsu padainavo keletą dainelių, a-kompanuojant p. Simutienei. Muzikas Arturas Jakavičius pasirodė su saksofonu ir su ypatinga mimika ir meistriškai atliko Rimskio-Korsakovo “Indijos dainą”. Paskutinis dainavo ramovėnas Vytautas Gorinas. Jis išpildė liaudies žanro, operos a-riją ir savo paties kompozicijas. Saksofonistui ir dainininkui akompanavo prof. Vladas Jakubėnas.
Minėjimas buvo baigtas Tautos Himnu.
P. Erdvys
LIETUVOS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS NEWARKE, N.J.
L.V.S. Ramovės Newarko skyrius lapkričio mėn. 21 d. šv. Jurgio D-jos salėje surengė Lietuvos kariuomenės atkūrimo 40 metų sukakties minėjimą.
Ši organizacija kiekvienais metais atatinkamai paminėdavo Lietuvos kariuomenės atkūrimo aktą, bet šiemet, norint suburti daugiau lietuvių minėjimui, jis rengtas kartu su L.B. Newarko apylinke. Tuo rūpinosi skyriaus pirm. K. Trečiokas ir L.B. apylinkės pirm. Vl. Dilis. Maldą už žuvusius sukalbėti buvo pakviestas kun. P. Totoraitis.
Minėjime pagrindinę kalbą pasakė Lietuvos kariuomenės savanoris-kūrėjas p. Jurgis Kiaunė. Jis trumpai paminėjo sunkumus, kurie teko pergyventi pirmiesiems savanoriams ir kariuomenės reikšmę nepriklausomybės kovose, o vėliau taikos metu. Ypatingai pabrėžė, kad kariuomenė išmokė visą eilę specialistų, kurie su įgyta specialybe išėję iš kariuomenės buvo geri įvairių rūšių amatininkai.
Toliau sekė vaišės, kurių metu, įvairiais Lietuvą liečiančiais klausimais pasisakė visa eilė minėjime dalyvaujančių. Vakaro šeimininkėmis buvo: p. Dilienė, p. Balbatienė irp. Andriuškevičienė.
Vakarienės metu Lietuvos karo invalidams sušelpti rinkta aukos. Daugiau kaip po dolerį aukojo: po 5 dol. kun. P. Totoraitis, P. Urbonas, J. Sadauskas, L. Morkūnai, K. Trečiokas, V. Dilis, P. Mačiulaitis; po 3 dol. C. Strolis, M. Klimas; po 2 dol. B. Šarkenis, I. Jatulis ir V. Ambraziejus. P. Antanas Rugys iš Patersono atvežė 33 dol. Viso surinkta $105.00.
Minėjimą užbaigė skyriaus pirm. K. Trečiokas, kuris padarė trumpą santrauką visų minėjime kalbėjusių minčių: karių pasiaukojimą, Lietuvos meilę, senųjų veikėjų pasiryžimą kelti ir remti Lietuvos Nepriklausomybės idėją, ruoštis dabar ir ateityje darbu paremti jos atgavimą.
Sekmadienį, lapkričio 23 d., L. V.S. Ramovės N.J. skyriaus rūpesčiu, šv. Trejybės parapijos bažnyčioje atlaikytos iškilmingos pamaldos už žuvusius dėl Lietuvos laisvės.
P. M.
BIRUTININKIŲ KONCERTAS
D.L.K. Birutės D-jos centrinis skyrius Chicagoj kasmet ruošia lapkričio 23 d. išvakarėse koncertą. Kiek platesnio masto koncertą suruošti visuomet reikia daug pastangų, laiko, ir, be abejo, susilaukiama daugiau kritikos nei pagyrų. Tačiau, nežiūrint viso to, energingos p. Oželienės, ilgametės pirmininkės, pasiryžimas visas kliūtis nugalėdavo ir koncertas būdavo suruoštas. Dabargi, p. Oželienei pasitraukus, jos vietą užėmė nei kiek nesilpnesnio ryžto ir energijos p. Tumienė, kuri tą darbą su kitomis kolegėmis tęsia. Štai ir 1958 m. lapkr. 22 d. Ball-room salėje buvo suruoštas gražus, plataus masto balius — koncertas. Balius buvo pradėtas 8 v.v. p. Akelio padidinto sąstato orkesto maršo garsais bei šokiais. Koncerto meninė dalis prasidėjo tik 10 v.v. L.V.S. Ramovės Chicagos skyriaus pirm. Pov. Dirkio sveikinimo žodžiu.
Meninę dalį išpildė muziko Strolios oktetas, padainuodamas ištisą eilę liaudies ir partizaninių dainų. Buvo gausi loterija. Gausiai prisirinko švarios ir inteligentiškos publikos. Teko nugirsti, kad dalį koncerto pelno rengėjos yra paskyrusios naujai steigiamam Lietuvos Kovų muzėjui įrengti. Pagirtinas ir sveikintinas Birutininkių pasielgimas.
Pov. Dirkis
KARIUOMENĖS ŠVENTĖS PAMINĖJIMAS ROCHESTERYJE
Rochesteryje Kariuomenės šventės paminėjimas sutapo su lietuvių parapijos 50 metų jubilėjaus švente, kurios data, ne dėl parapijos kaltės, buvo du kartu pakeista, dėl to ir Kariuomenės šventės paminėjimo data buvo du kartu pakeista, tuo pačiu buvo nustota galimybės išgirsti “Varpo” choro koncerto bei pamatyti Clevelando Vaidilos teatro paskutinį pastatymą. Reikėjo pasitenkinti kukliu paminėjimu, vienok kuris buvo spontaniškai nuoširdus ir reikšmingas. Minėjimas įvyko lapkričio 23 d.
Pamaldos už žuvusius kovotojus, su pritaikytu kun. Račaičio pamokslu, atlaikytos lietuvių parapijos bažnyčioje. Po pietų parapijos salėje įvyko minėjimas. Minėjimo iškilmingan prezidiuman pakviesti: savanoris pirmūnas, Vyties Kryžiaus kavalierius, plk. Liormanas, Nepriklausomybės Kovų invalidas Petras Drūseikis, ALTo-BALFo skyriaus pirmininkas P. Norkeliūnas ir Bendruomenės sk. valdybos pirmininkas V. Vitkus. Minėjimas buvo pradėtas žuvusiųjų pagerbimu.
Ramovės skyriaus pirmininkas, plk. P. Saladžius, trumpai, bet jautriai davė Laisvės Kovų vaizdą skaičiais ir palietė kariuomenės gyvenimą ir reikšmę Nepriklausomybės metais, žodžiai tuo labiau buvo įspūdingesni, kadangi kalbėtojas asmeniškai dalyvavo Nepriklausomybės Kovose ir savo amžiaus gražiausią dalį paskyrė kariškam gyvenimui.
Trumpai, bet lygiai jautriai ir vaizdingai plk. Liormanas papasakojo savo asmeniškų patyrimų ir pergyvenimų iš tų sunkių kūrimosi metų. Iškėlė vieną kitą mažai žinomą įvykį. Pabrėžė mintį, kad žuvusiųjų karių pagerbimas turėtų būti sustiprintas ir daugiau suprasmintas. Visiems žuvusiems kariams — ir kunigaikščių Lietuvos ir Nepriklausomybės Kovų ir Sukilimo prieš bolševikus, ir Apsaugos dalinių, ir karių partizanų — visiems jiems turi būti lietuvio širdyje daugiau pagarbos ir supratimo jų aukos didumo.
Karo invalido P. Drūseikio žodžiai, nors neįvilkti į gražbylystės rūbą, savo nuoširdumu ir kuklumu jautriai nuteikė klausytojus: ...“Mes buvome 70 vyrų, o teturėjome tik 12 šautuvų, bet mes išėjome... Kelios mūsiškių kuopos atakavo žymiai gausesnį priešą...”
V. Vaitkus, Bendruomenės valdybos pirmininkas, savo sveikinimo žodyje priminė spontanišką pasipriešinimą bolševikams Teritorinio Korpuso artilerijos pulke. Kariuomenės nuotaika tebuvo visos tautos nuotaikos atspindys.
Senosios kartos lietuvis, ALTo -BALFo skyriaus pirmininkas P. Norkeliūnas, papasakojo, kaip dar Kanados kariuomenėje tarnaudamas, išgirdęs apie atsistatymą Nepriklausomos Lietuvos, rengėsi vykti ir ginklu padėti.
Minėjimas buvo baigtas Tautos Himnu. Per minėjimą buvo renkamos aukos Nepriklausomybės Kovų Muzėjui. Po minėjimo ramovėnai su šeimomis ir minėjime dalyvavusių organizacijų atstovais praleido drauge keletą nuotaikingų valandėlių prie bendrų vaišių stalų, kuriuos gražiai parengė ramovėnų šeimų nariai, ypatingai prisidėjo p. Obelienė ir p. Reginienė.
Tą patį sekmadienį Lietuvių Radijo Klubo radijo valandėlė buvo Kariuomenės Šventės paminėjimui pritaikinta programa, kurią pravedė M. Krygerytė ir A. Cieminis.
A.M.C
40 METŲ LIETUVOS KARIUOMENĖS SUKAKTIES MINĖJIMAS PARYŽIUJE
š. m. lapkričio 23 d., sekmadienį, buvo atšvęsta mūsų kariuomenės 40 m. sukaktis. Pamaldos buvo atlaikytos Grenelle koplyčioje 11 vai. kur dalyvavo mūsų simbolis — trispalvė ir ją lydėjo dvi tautiškais rūbais pasipuošę lietuvaitės. Susirinko beveik visi buvę kariai - veteranai ir lietuviai gyveną Paryžiuje ir apylinkėse. Kunigas Petrošius pritaikė ta proga labai gražų patriotišką pamokslą. Už žuvusius karius ir partizanus Vrublevičius sugiedojo “Kovoj jūs jau žuvot”. Pamaldos buvo užbaigtos tautos Himnu.
Po pietų plk. Lanskoronskis sukvietė Kr. tarybos narius į savo privatų butą arbatėlei. Ta proga prie stiklo šampano visi, pagerbdami pulkininką, sutartine palinkėjo: “Ilgiausių metų!” Dr. Bačkis labai jautriais žodžiais palinkėjo jam, kad išaušus Lietuvos Laisvės Rytui, sugrįžtų ir vėl organizuotų pulkus, kaip kad 1918 m.
P. Bačkienė padovanojo pulkininkui gražią knygą ir pačios išaustą tautinę juoastą.
Vrublevičius
TORONTAS, KANADA
Prieš 8 metus įkurta karių sąjunga kuriai priklausė virš šimto įvairaus rango buvusių karių, turėjo gražių užsimojimų savo darbuose. Bet, mirus steigėjui ir pirmininkui plk. Pr. Kaunui, kartu apmirė ir visų gražūs sumanymai, šaukiami narių susirinkimai neįvyksta, nes atvyksta tiek, kad nėra nė iš ko rinkti naujų valdomų organų. Keitėsi pirmininkai, bet senos padėties nepajėgiama ar nesiryžtama atstatyti ir sąjungą atgaivinti. Pereitų metų šauktame ir neįvykusiame susirinkime valdyboje buvo kilęs sumanymas visai likviduotis, bet tas klausimas buvo atidėtas ir nutarta, kad ir be narių, valdyba, kurios pirmininku yra H. Stepaitis, ir toliau visuomenėje atstovaus karius.
Didelį nepasitenkinimą buv. karių tarpe sukėlė, kai valdybos atstovas, dalyvaudamas Bendruomenės Apylinkės valdybos posėdyje, kuriame, svarstant Kariuomenės Šventės ruošimo klausimą, buvo kelta mintis tą nusistovėjusį ir įėjusį į tradiciją vardą pakeisti kitu vardu, tai minčiai pritarė. Tik spaudoje ir buvusių karių tarpe radus tokiam keitimui griežtą pasipriešinimą, nuo sumanymo buvo atsisakyta. Gal dėl tokio pasikėsinimo praeitos Kariuomenė šventės minėjimas išėjo labai skystokas, o šia proga ruoštas balius davė deficitą. Aišku, tokioje būklėje sunku atgaivinti ir karių sąjungą.
Kariūnas
1958 m. lapkričio mėn. “KARIO” numery 312 pusl. “Lietuvių Veteranų Sąjunga “Ramovė’ ’ pirmoj pastraipoj Laikinos Centro Valdybos iždininko vardas yra ne Pranas, o Petras Linkus.
A. Reklaitis
RAMOVĖNAI USNSA XI KONGRESE
JAV Tautinės Studentų S-gos XI Kongresas įvyko š. m. rugpjūčio 18-30 d. Decaware, Ohio, Weslegan universiteto rūmuose, sutraukęs daugiau kaip 1,000 atstovų.
Šita studentų s-ga yra universitetų studentų valdybų konfederacija. Jai priklauso 320 universitetų, o ją reprezentuoja apie 800,000 studentų. S-ga yra įsteigta 1947 m. Rugsėjomėn. Wiskonsine, dalyvaujant 350 universitetų atstovams. Tai didžiausia studentų s-ga suorganizuota tautinei studentų reprezentacijai.
Šiais metais tame kongrese be JAV dalyvavo iš visų pasaulio kraštų atstovai. Tokie kongresai ruošiami kasmet, bet vis kitose vietose. Kongresuose būna aptariami klausimai, stipriai prisilaikant s-gos konstitucijos, kaip tai: išlaikymas akademinėslaisvės ir drausmės, 2) skatinimas ir didinimas studentų organizacijų veiklos demokratiniais pagrindais,
3) išvystymas augšto mokslo lygio,
4) pagerinimas studentijos gerbūvio, ir kiti.
Šiais metais JAV Tautinės Studentų S-gos vadovybė pakvietė ir Lietuvių Studentų S-gą (tremtyje) dalyvauti XI kongrese. Lietuvių Studentų S-gos Centro Valdyba delegavo C. V.-bos du narius, būtent: užsienių skyriaus vedėjų ir Chicagos studentų skyriaus pirmininką Kęstutį Dirkį ir spaudos skyriaus vedėją Rimą Vėžį. Šie lietuvių studentų S-gos atstovai labai maloniai buvo sutikti ir jų sveikinimai bei pareiškimai priimti su didelėmis ovacijomis. Visur jie buvo fotografuojami ir įvairių tautų delegatai, kolegos studentai, stengėsi su jais susipažinti, draugiškumo ryšiais užmegsti ir kuo daugiau tiesiog išgirsti apie Lietuvą. Beto, mūsų studentijos delegatai turėjo geros progos paskleisti kongreso dalyvių tarpe turimos literatūros apie Lietuvą: Lituanus žurnalą ir kt.
Kairėje: R. Vėžys, antras iš deš. — K. Dirkis Amerikos studentų kongrese su užsienių atstovais.
Kęstutis Dirkis ir Rimas Vėžys yra JAV. Kariuomenės atsargos karai’"Ir L.V.S.-gos Ramovė Chicagos Skyriaus aktyvūs nariai.
Pov. Dirkis.
Šiais metais KARIUI tenka atsisveikinti su energingu ir sąžiningu žurnalo platintoju Australijoj p. Pranu ZENKEVIČIUM, kuris trijų metų bėgyje kasmet paremdavo žurnalą 30-čia prenumeratų. Šis prenumeratų skaičius buvo nemaža parama KARIUI.
Mielam p. Zenkevičiui už puikų bendradarbiavimą tariu nuoširdų ačiū ir linkiu geriausios sėkmės jo tolimesniame tremties gyvenime.
L. Bileris
KARIO Administratorius
KARIO skaitytojai Australijoje Algis ir Rimas Dičiūnai, Karo Mokyklos jūrų kadetai. Abu broliai studijuoja jūrų inžineriją, ruošiasi busimajam Lietuvos laivynui. 1958 m. jiedu laimėjo buriavimo lenktynes. Rimas yra buriavimo kapitonas.
Atkuriamo Lietuvos Karo Muzėjaus sodelio Čikagoje bendras vaizdas
Darbininko klišė
RŪPINKIMĖS JAUNIMU — TAUTOS ATEITIMI
“Su tautos ateitimi susirišti galima tik per savo vaikus”.
(Vladas Putvinskis-Putvys)
Vasario 16-ajai atėjus, mūsų mintys daugiau negu bet kada krypsta į Tėvynę Lietuvą, ir mes savo širdyse stipriname ryžtą palengvinti jos kančias ir pagreitinti jos išlaisvinimą, vieningai dirbdami tautos gerovei nežiūrint įsitikinimų bei pažiūrų skirtumo.
Ypač kiekvienas šaulys ir šaulė turi įsisąmoninti Vinco Kudirkos žodžius: “Vardan tos Lietuvos vienybė težydi”, nes tautos vienybės idėja yra vienas pačių svarbiausių Šaulių Sąjungos tikslų. Broliškai ištiesę vieni kitiems rankas, tremtyje turime statyti lietuvybės tvirtovę, kurios jokios nutautėjimo audros nepajėgtų sugriauti ir sunaikinti.
Atsikūrusi tremtyje, Šaulių Sąjunga gerai save atstovauja atliekamais darbais Lietuvos ir lietuvių tautos labui. Tačiau labai gaila, kad daugumoje vietovių susibūrė tik vyresnės kartos šauliai, o jaunimo beveik nėra. Senieji šauliai yra tik dabartis, o ateitis priklauso jaunajai kartai. Kokia bus mūsų jaunoji karta, tokia bur ir lietuvių tauta. Kad Šaulių Sąjunga, kaip tautos jungėja, ugdytoja ir gynėja, amžiais būtų gyva ir veikli, reikalinga į Sąjungą suburti jaunąją kartą, įtraukti ją į šaulišką veiklą, kad, laikui bėgant, išretėjus senųjų šaulių veteranų eilėms jaunimas galėtų užimti jų vietas ir su dar didesne energija tęstų jų darbą.
Kad šauliško jaunimo darbas tremtyje yra ne tuščia svajonė, rodo gražus Čikagos pavyzdys, kur puikus jaunųjų šaulių būrys jau kelinti metai rengia vaidinimus, pasirodymus ir išvykas, šoka tautinius šokius, nenuilstamai talkininkauja Centro Valdybai ir gyvai reiškiasi įvairiose kitose visuomeninio darbo srityse. Kas galima vienoje vietovėje, galima ir kitur, tik reikia tikro noro, tvirto pasiryžimo ir nuolatinių pastangų.
Todėl negaišdami laiko kibkime į darbą! Šaulių vienetuose steikime sporto skyrius, o ypatingą dėmesį kreipkime į meno kuopeles. Pradedant organizuoti meno kuopeles, visų pirma raskime meno vadovą, kuris suprastų tremties jaunimo dvasią. Toks vadovas turėtų būti vyresnio amžiaus ir jaunimo mėgiamas; tik tada turėsime tarpusavio susiklausymą ir darnų darbą bei veiklą. Meno vadovas turi susirasti sau talkininkų, kaip tautinių šokių mokytoją, režisorių ir kt., ir tik po to jis gali pradėti kviesti meno kuopelės narius į vaidintojų, tautinių šokių ir kt. grupes. Susiorganizavus meno kuopelei, kuopelė iš savo narių tarpo išsirenka kuopelės administratorių, turto globėją ir seniūną, kurie kartu su meno vadovu sudaro kuopelės valdybą. Kuopelei didėjant, gali būti išrenkami meno vadovo ir administratoriaus padėjėjai. Jaunimas su visa savo jaunystės neišsemiama energija turi nuolatos judėti, dirbti, veikti, repetuoti. Meno vadovo ir jo padėjėjų pareiga yra sudaryti tai veiklai tinkamas sąlygas, ir ne tik savo apylinkėje ar mieste, bet ir kitur, kad jaunimas su savo vaidinimais ar pasirodymais galėtų išvykti į kitas vietoves. Į meno kuopeles kviestini ne tik šauliai, bet ir kiti asmenys, jų iš karto neverčiant tapti šauliais; praktika rodo, kad ir ne šauliai, dirbdami meno kuopelėje, nejučiomis įsijungia į šaulišką veiklą ir vėliau įstoja į šaulių eiles.
Kadangi Šaulių Sąjunga yra ne tik kultūrinė, bet kartu ir Tėvynės gynimo organizacija, tai ir šaulių meno kuopelėse, savaime suprantama, turi būti drausmė ir susiklausymas. Tačiau meno vadovas čia turi įsisąmoninti, kad esame ne savo žemėje, bet tremtyje, ir kas buvo nepriklausomoje Lietuvoje, šiandien ne viskas jau tinka. Vadovas gali palaikyti drausmę tik savo autoritetu, taktiškumu ir tėviškai pamokančiu žodžiu.
Mieli broliai ir sesės šauliai! Tegul šie metai būna mums gyvos, judrios veiklos ir jaunimo vajaus metai! Nieko nelaukdami, visuose mūsų vienetuose įtraukime kaip galima daugiau jaunimo į šaulių tarpą. Turėdami pas save gražų, idėjinį ir tautiniai susipratusį jaunimą, žinosime, kad mūsų darbas nėra veltui, kad jį tęs naujos tankios jaunųjų šaulių gretos, tvirtai ir nesvyruojančiai žengdamos LIETUVOS KELIU.
Kelmės ir Šiluvos šauliai pakeliui į Kauną, į šaulių Sąjungos dešimtmečio sukaktuves 1929 m.
PAS AMERIKIEČIUS KARIUS
Mannheime gyvenančių amerikiečių Moterų klubas lapkričio 22 d. vakarą buvo pasikvietęs gimnazijos tautinių šokių grupę pademonstruoti lietuviškus šokius amerikiečių kariams, kuriems tas Moterų klubas ruošia kultūrinių programų. Į vakarą šokėjų grupę palydėjo mokyt. L. Žliobienė, kuri prieš šokių programos pradžią ir pertraukose tarp paskirų šokių anglų kalba suteikė amerikiečiams kariams reikiamų paaiškinimų apie mūsų tautinius šokius ir apie Vasario 16-sios gimnazijos pobūdį bei uždavinius. Lietuviški šokiai amerikiečių kariams taip patiko, kad jie nenorėjo su būreliu greit skirtis. Nuo šokių uždusę ir specialiai net nepasiruošę, moksleiviai turėjo padainuoti ir lietuviškų dainų. Po programos amerikietės moksleivius pavaišino kava ir gerai nusiteikusius parvežė juos gimnazijon savo autobusu.
PAS CHICAGOS DON VARNO POSTO VETERANUS
Turintiems uniformas posto nariams bus rengiami ėjimo su šautuvais pratimai. Toki pratimai prasidėjo sausio mėn. 23 d. posto patalpose ir vyks kartą mėnesyje. Daugiau informacijų šiuo reikalu galima gauti pas posto seržantą B. Mikėną, tel. FR 6-4936.
Apie 20 posto narių su Amerikos Legijono kepurėmis dalyvavo Mikojano pikietavime sausio mėn. 10 d. Midway aerodrome. Čia buvo nešioti prasmingi šūkiai, kuriuose paminėtas ir Lietuvos vardas. Apie šį veteranų žygį plačiai aprašė “Chicago Daily News” dienraštis sausio mėn. 10 d. laidoje.
Sausio mėn. 9 d. vyko mėnesinis posto narių susirinkimas. Aptarus posto veiklos klausimus, buvo parodytos kelios trumpos filmos ir pasivaišinta užkandžiais.
E. š.
70 METŲ AMŽIAUS SUKAKTIS
Š. m. vasario mėn. 1 d. sukanka 70 metų amžiaus savanoriui -kūrėjui Vyčio kryžiaus kavalieriui ats. mjr. Jonui Šimkui. Tai garbinga sukaktis senam veteranui kariui, bet kartu ir nusivylimas, kad jaunų dienų kovos už Lietuvos laisvę ir aukojimasis už savo Tėvynės gerbūvį vėl paversta į nieką.. Vėl Tėvynę terioja aziatai su savo laukiniais principais ir vėl Tėvynė laukia naujų kartų, kad ją išlaisvintų. Tai yra mintys mūsų garbingo veterano, kuris nepailstamai rūpinasi savo prosenelių žemės ir tautos ateitimi.
Visą laiką jis priklauso Detroito Lietuvos karių-veteranų sąjungai “Ramovė”, o šiuo metu yra skyriaus pirmininkas. Be to, jis yra ilgametis pirmininkas bei valdybos narys Mažosios Lietuvos Bičiulių Sąjungos Detroito skyriuje. Pats kilęs iš Tilžės apskrities ir tą žemę laiko tikra ir brangia Lietuva ir tiki, 1-iad ateities Lietuva turėtų būti sujungta su Prūsų Lietuvos žemėmis.
Atvykęs į šį kraštą 1949 m. apsigyveno Detroite. Kurį laiką padirbėjęs fizinį darbą ir sutaupęs pinigų nusipirko namą su viešbučiu ir gerai gyvena augindamas su savo radviliškiete žmona tris vaikus: du sūnų ir dukrą, kurie, kaip ir tėvas, visi trys virš 6 pėdų ūgio, nors dar jaunesni kaip 20 metų amžiaus.
Jų yra visų detroitiškių lietuvių ir net vietinių šio krašto gyventojų gerbiama ir mylima šeima. Linkime ats. mjr. Šimkui dar ilgų metų ir sulaukti geresnio rytojaus savo mylimai Lietuvai Tėvynei abiejuose Nemuno krantuose.
V. R.
Don Varno Amerikos Legiono lietuviškojo posto Chicagoje naujosios valdybos narių dalis klauso A. L. pareigūno — teis. A. Wells žodžių nusakančių jų pareigas šiame veteranų vienete.
“Laisvoji Lietuva” skelbia konkursą parašyti publicistinį straipsnį tema: “Kokios specifinės priežastys pastūmėjo dalį Amerikos lietuvių į komunizmą ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad visus ar bent dalį suklaidintų ar suklydusių būtų galima susigrąžinti į tikrųjų lietuvių tarpą”.
B. Macianskas premijai paaukojo $ 100.00. Sąlygos:
1. Rašiniai negali būti ilgesni kaip 7 puslapiai rašyti mašinėle, paliekant laukus ir rašant tik vienoje lapo pusėje.
2. Rašiniai — originalūs ir niekur nespausdinti.
3. Premijuojamas vienas rašinys 100 dolerių ir premija išmokama autoriui Konkurso Komisijos nutarimu.
4. Premijuotas rašinys lieka “Laisvosios Lietuvos” nuosavybe.
5. Nepremijuoti rašiniai grąžinami autoriams, arba susitarus su jais spausdinami “Laisvojoje Lietuvoje” ar “Tėvų žemėje”.
6. Visi prisiunčiamieji rašiniai ant voko turi įrašą “Konkursui”, pasirašomi slapyvardžiu ir tokiu pat slapyvardžiu atskirame užklijuotame voke pažymima autoriaus tikroji pavardė ir adresas.
7. Rašiniai prisiunčiami nevėliau 1959 m. balandžio 1 d. adresu: Laisvoji Lietuva, 911 W. 32 St. Chicago 8, Ill.
