KAIP MOKOMA GEOGRAFIJOS SOVIETŲ MOKYKLOSE
Mano seserėnas, lankęs sovietinėje Lietuvoje septynmetę pradžios mokyklą, padovanojo man — aplinkiniu keliu — bolševikinę “Pasaulio dalių geografiją”, išleistą valstybinės pedagoginės literatūros leidyklos Kaune 1952 m. Jos autoriai du prisiekę bolševikų maskoliai “draugai” G. Ivanovas ir A. Dobrovas. Šitas geografijos vadovėlis vartojamas visose S.S.S.R. pradž. mokyklose bei šeštoje vidurinės mokyklos klasėje.
Autoriai skirsto valstybes į 2 grupes: 1) kapitalistinės, kur buržujai ir kunigai, dvarininkai ir fabrikantai engia darbo žmones, ir 2) liaudies demokratijos respublikas, kuriose viskas priklauso darbo žmonėms, išsivadavusiems (sovietams padedant) iš kapitalistų vergijos.
Vadovėlis mini šias kapitalistines valstybes: USA, Angliją, Prancūziją, Italiją, Japoniją, Indiją, Pakistaną, Australiją, Vakarų Vokietiją, na, ir žinoma, visas komunistines valstybes, kaip, pvz., Lenkiją, Čekoslovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Albaniją, Mongoliją, Kiniją, Šiaurės Korėją ir šiaur. Vietnamą.
“Draugai” Dobrovas ir Ivanovas pliekia išsijuosę kapitalistines valstybes, ypač Japoniją ir U.S.A. Aišku, daugiausia vietos skiriama melui, šlykštiems maskviniams prasimanymams bei Kremliui garbinti. Amerikos politikos vadovams patartina pasiskaityti šis sovietinės propagandos bei melo geografijos šlamštas, kuris net vadovėliu laikomas, štai kas rašoma ir skaitoma apie USA (rašau pažodžiui):
Psl. 145: JAV šiuo metu pasireiškia kaip agresyviausia imperialistinė valstybė, kuri stengiasi įsiviešpatauti visame pasaulyje.
Psl. 156: JAV stengiasi sukurstyti naują pasaulinį karą (kad JAV kapitalistai dar labiau pralobtų).
Psl. 158: JAV Kongresas neturi teisės pareikšti vyriausybei nepasitikėjimo ir tuo priversti ją atsistatydinti.
Psl. 159: JAV vyriausybė atstovauja stambiausiųjų kapitalistų trestų interesams. JAV kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus, stengiasi pajungti Europos šalis ir sukliudyti jų sudemokratinimą. Pasaulinėje imperialistinėje stovykloje, ruošiančioje naują karą prieš (taiką mylinčią ir žmoniją saugojančią!) TSRS (Sovietiją) ir liaudies demokratijos šalis, JAV vaidina vadovaujamą vaidmenį. 1950 m. JAV pradėjo karą prieš Korėjos liaudies demokrat. respubliką. — Įsidrąsinę JAV fašistai neretai sumuša ir net nužudo komunistus. JAV-ėse priimami įstatymai, nukreipti prieš darbininkų interesus.
Psl. 154: Didžiulė amerikiečių masė badauja, mėsa darbininkams prabanga; jie vaikščioja senais sudėvėtais drabužiais, sulopytais dešimtimis lopų. Patalpų sąlygos daugeliui žmonių nepaprastai blogos — gyvena (darbininkai) susikimšę, antisanitarinėse landynėse, lūšnose kiaurais stogais. Milijonai žmonių ištisais mėnesiais ir metais negali susirasti nuolatinio darbo ir badauja drauge su savo vaikais. Mums, socialistinės šalies piliečiams, sunku net ir įsivaizduoti tą baisų gyvenimą, kurį gyvena dešimtys milijonų paprastų žmonių Jungtinėse Amerikos Valstybėse, (kartota pažodžiui!).
Tiek apie USA. Visų melų ir šlykštybių čia dėl vietos stokos negaliu kartoti. Panašiai rašoma ir apie kitas kapitalistines valstybes, ypač apie Japoniją ir Vak. Vokietiją, Prancūziją, Angliją, Italiją. Ten, girdi, rinkimai (seimo ar parlamento) vyksta nedemokratiniu būdu, buržuazija, kunigai, dvarininkai engia žmones, juos išnaudodami.
Visose kapitalistinėse valstybėse siaučia badas, skurdas, ligos, darbo žmonės vergauja, todėl komunistinės partijos klesti ir bujoja, nes, girdi, tik komunistai kovoja už liaudies teises bei išvadavimą. O kaip su liaudies demokratijos valstybėmis? žiūr. p. 29—49, 92—102. Trumpai tariant, ten vyksta kūryba, ten bado nė šešėlio, ten nėra skurdo, nėra alkstančių, nėra vergaujančių, verkiančių, ten nėra išnaudojamų darbininkų, ten valdo mylimi liaudies vadai, ten visur padeda gailestinga Kremliaus valdžia, ten iš žemės dygsta fabrikai, ten nėra skurdžių, nėra išnaudotojų, ten liaudies rinktos vyriausybės,_ seimai, valstybių vadai — tai liaudies mylimi patarėjai ir draugai!
Šlykštu darosi, skaitant sovietų poeziją, randamą verčiant minėtus puslapius! Apie Katyno, Červenės,
Rainių, Vinicos, ukrainiečių, lietuvių, lenkų, latvių, estų, suomių, vokiečių, vengrų žudynes, apie tautų skerdynes, surengtas Kremliaus valdovų noru bei įsakymu — nė šiukšt! Apie kaimyninių valstybių, Pabaltijo tautų užpuolimą 1940 m. bei jų pavergimą, apie deportacijas į Sibirą — nė žodelio! Apie milijonus vergų, veltui dirbančių Vorkutos, Jenos, Amūro, Kazakstano rajonuose, apie jų žudymą Kremliaus valdžiai įsakius bei pageidavus — nė trupinėlio! Apie sovietinį melą, apie ruošimąsi pasauliui užviešpatauti, apie nekaltų žmonių žudymą, apie budelių bei kraujagerių Lenino, Stalino, Chruščiovo, Višinskio, Bulganino, Jagodos, Serovo suruoštas žmonių skerdynes — nė ženklelio toje geografijoje nerasi!
Štai kaip mokoma geografijos visose Sovietijos (S.S.S.R.) mokyklose! O kas daroma laisvame pasaulyje šiam maskviniam melui išaiškinti bei jam pasipriešinti? Gi nieko, nič nieko! Ponai ministeriai, žurnalistai, keliautojai keliauja po Sovietiją, kalbasi su Kremliaus pasiuntiniais, dalyvauja maskvinėse puotose, geria vodką, užkandžiauja kaviaru, ir — tyli. Mat, esą, nepatogu Maskvą užgaulioti, nepatogu prabilti tiesos žodžiu. Sakyčiau: Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro, ką sako!
Pranas L-is
Essen, Vokietija
