Partizanai: Istorija ir dabartis

ŽMONIŲ NUOSTOLIAI KARUOSE

VLADAS MINGĖLA

Karai — visos žmonijos nelaime. Betgi kariauta ne tik šiais laikais, bet ir priešistoriniais. Pagaliau kas yra iš v:so senovės istorija? Tai daugiausia karų ir jų vadų žygiai: laimėjimai ar pralaimėjimai, valstybių iškilimas ir nusmukimas. Kariavo laukinis—girių žmogus, kariauja ir krikščioniškos dvasios nušviestas žmogus, žodžiu, karai beveik lydi žmogų nuo lopšio iki karsto. Todėl manoma, jog karai yra neišvengiami. Atsiranda net tokių teigimų, jog karų psichozė pareinanti nuo įvairių saulėje kylančių dėmių.

Mano tikslas kitas. Aš noriu paliesti vėlyvesniųjų karų nuostolius. Toji tema dažnai keliama spaudoje. Tuo klausimu dažnai girdime tarpusavius ginčus ir klaidingus įrodinėjimus. Aplamai, surinkus tų ginčų nuomones, prieinama, jog XX-jo amžiaus karai yra baisiausi, nes tuo laiku buvo nužudyta daugiausia žmonių.

Bet paskaičius karų istoriją, paaiškėja, jog daugiausia (procentų atžvilgiu) žūdavo žmonių senovės karuose. Užtat ryžausi patiekti bent kiek statistikos duomenų.

Kartą gen. St. Raštikis rašė: “Karas buvo, yra ir bus didžiausia jėga, reikalaujanti iš kariaujančio krašto - valstybės visų politinių, karinių, ekonominių ir moralinių jėgų (resursų) įtempimo, ir duodanti, ypačiai karui nepasiruošus arba jį pralaimėjus, didžiausių nuostolių”.

Kad ir kaip atrodytų, jog karas yra Fortūnos nulemtas, bet visais laikais žmonija jieškojo ir dabar tebejieško būdų jo išvengti, tą pavojų atitolinti.

Deja, žmonija, turbūt, iki šiol dar nepriaugo to augšto kultūros laipsnio, kad visi tarptautiniai nesusipratimai būtų pašalinami taiku būdu. Juk ir šiandien, kaip ir prieš tūkstančius metų, teisybės nėra. Kumščio ir ginklo jėga yra visagalė ir šiandien.

Taigi, kol visi (100%) žmonės nėra virtę tikraisiais angelais, gėrio, grožio ir dorovės apaštalais, tol amžina taika nebus įmanoma.

šiandien Sovietų Rusijos propaganda savo “taikos meile” ir koegzistencijos vyliais lyg ir pradeda maišyti Vakarų pasaulio valstybių vyrų protus. Rusų propaganda ateities atominiu karu taip įbaugino vakariečius, jog šie, atrodo, tikrai gali eiti iki didelių nuolaidų, kad tik atitolintų tą baisųjį atominį karą. Siekiama taikos bet kuria kaina. Taikos labui aukojami šimtai milijonų pavergtų nekaltų žmonių, kurių kančios ir vargo dydžiui išmatuoti tikrai nepakaktų ir dangaus augščio -stereometrinių nuotolių.

l-masis Didysis Karas (iki 1914 m. buvo manoma) buvęs didžiausias ir baisiausias karas. Generolas Radus-Zenkavičius savo knygoje “Trumpas Didžiojo Karo Eskizas” rašo, jog tame kare dalyvavo 27 valstybės. Tais metais buvo sumobilzuota beveik 70 milijonų vyrų. Paminėsime tame kare dalyvavusias didžiąsias valstybes, štai jos:

Prancūzija turėjo .................................. 8,400,000    mobiliz.    kariuomenės,    21 %    valst. gyventojų

Serbija .................................................. 700,000    ”    ”    21 %

J. A. V................................................. 3,500,000    ”    ”    4 %

Caro Rusija ............................................ 17,000,000    ”    ”    9,4%

D. Britanija (su kolonijomis) .......... 8,300,000    ”    ”    12,6%    ”

Turkija ................................................ 2,300,000    ”    ”    10 %

Rumunija ............................................ 1,100,000    ”    ”    14,4%

Italija .................................................... 5,200,000    ”    ”    15,1%

Austro - Vengrija ................................ 9,000,000    ”    ”    18 %    ”

Bulgarija ................................................ 900,000    ”    ”    19 %

Vokietija ............................................ 13,000,000    ”    ”    20 %

Įdomu palyginti, koks skaičius iš čia išvardintų kariuomenių žuvo, kiek karių buvo sužeista ir kiek pateko į nelaisvę. Be to, pasistengsiu bent trumpai pateikti statistikos duomenų bent iš 18, 19 ir 20 amžiaus karų, kad jų pagalba galėtume susidaryti bendrą vaizdą.

Štai, Prancūzijos D. Revoliucijos metu, nuo 1789 m. liepos 14 d. iki 1794 m. liepos 30 d., (nors tai buvo tik pilietinis karas ir revoliucijos teroras) žuvo, buvo nugiljotinta arba kitaip nužudyta iki 500,000 žmonių.

Paimkim dabar Fridricho Didžiojo karus — juose žuvo 25,5% visų karių. Napoleono karuose žuvo 19% visų karių. Rusų ir lenkų-lietuvių karuose — 18,5% visų karių. Krymo kare žuvo 15% visų karių. Italijos karuose (1859 ir 1866) žuvo iki 13% visų karių. Vokiečių - Prancūzų kare (1870-71 m.) žuvo 12,5% visų karių.

Didžiajame kare nuo 1914 iki 1918 m. šis % sumažėjo iki 12,3%.

I-jo D karo nuostoliai žmonėmis:

Apytikriais skaičiais vaizduojant I-jo Didžiojo Karo (1914-1918) nuostolius, galima pasakyti, kad visi (kartu paėmus) siekė 40,000,000 žmonių. Apie 10,500,000 buvo nukautų, apie 10-11,000,000 liko invalidais, apie 20,000,000 nesunkiai sužeistų. Aplamai, Pirmame Pasauliniame Kare daugiausia nuostolių pakėlė Turkija, Rusija, Prancūzija ir Vokietija. Iš vokiečių kariuomenės žuvusių (per visą karą) iš 7 dalyvių vienas yra žuvęs.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog pagal procentus (darant palyginimą su praeities karais) I-masis Didysis karas nuostolių atžvilgiu stovi vis dėlto paskutinėj vietoj.

Minėto karo begaliniai nuostoliai, medžiaginiai nuostoliai, buvo dideli. Tačiau mano vyriausias tikslas paminėti aukų skaičius žmonėmis.

Antrasis Did. karas — didžiųjų išradimų ir technikos karas. Aviacijos puolimai tikrai buvo baisūs. Nebuvo paisoma nė civilių gyventojų. Vokiečiai pirmieji puolė Angliją, norėdami palaužti atsparumą. Vėliau alijantai tuo pačiu atsilygino vokiečiams. Per tuos orinius puolimus buvo sunaikinti beveik visi Vokietijos miestai. Karo technika kasdien progresavo: atsirado magnetinės minos, radarai, raketinės ir atominės bombos. Štai, surinktomis žiniomis visuose frontuose žuvo 14,5 milijonų karių. Bombardavimų metu ir kitaip nužudyta 5,5 mil. Alijantams bombarduojant Vokietijos miestus žuvo 3 mil. žmonių. Koncentracijos stovyklose nukankinta arba sušaudyta 11 mil. Valstybėmis, apytikriai, skaičiuojama taip: Italija prarado apie 150,000 žmonių; Sovietų Rusija — 12 milijonų; Vokietija — 7 milijonus; Kinija — 3 milijonus; Japonija prarado nuo 821,000 iki 1 milijono žmonių (J. A. V. aviacija, karui besibaigiant (1945) numetė iš lėktuvų ant Nagasaki ir Hirošima dvi atomines bombas; buvo nužudyta keli šimtai tūkstančių gyventojų). Prancūzija prarado 535,000 žm., J. A. V. prarado 407,828 žm., Didž. Britanija ir Kanada paaukojo ap^!e 1,500,000 žmonių, Italija — 150,000 žm. Valstybėmis skaičiuojant žmonių aukas susidarė apie 25 milijonai aukų. Be to, pridėjus Sov. Rusijos ir Vokietijos kacetuose nukankintas aukas, kurių iki 1945 m. susidarė per 11 milijonų žmonių, iš viso skaičiuojama apie 36 milijonai žuvusių žmonių.

Taip pat reikia prisiminti, jog liko 30 milijonų invalidų. Tremtinių ir benamių 36 milijonai. Įvairių pastatų sunaikinta daugiau nei 50 milijonų. Karui vesti išleista 1,033,281 milijonai dolerių. ($1,033,281,000,000)

Po karo tačiau paaiškėjo, jog vestasis karas, jam skirti pinigai ir nuostoliai savęs nepateisino. Visus laimėjimus ir daugelį tautų atidavė į baisią Sovietų Rusijos verguvę. Tautos laukia, kada gi galingoji Amerika ir Anglija supras, kad laisvė negali būti daloma. Jeigu Sov. Rusija pavergė, pavertė sunkiųjų darbų vergais daugybę tautų, tad kodėl ji to ateity negalės padaryti ir su Anglijos ir J. A. V. piliečiais. Juk Sovietų Rusijos ateities idealas — viso pasaulio kontinentus mirtinai apjuosti raudona vėliava, po kuria turėtų uždusti visos Vakarų pasaulio tautos, po kuria turėtų užgesti visos Vakarų pasaulio šviesiai degančios laisvės.

Staiga nutrūko mano mylimo brolio Jono gyvenimo siūlas. Labai gaila man jo netekus. Šioj nelaimėj mane užjautusiems noriu padėkoti, ypač Chicago,s L. S. Ramovės Skyriaus Valdybai, Ramovės Centro Valdybai, mylimai “Kario” redakcijai ir administracijai, giminėms iš arti ir toli, ypač Floridoj esantiems p.p. I. S. Rodžiams, visiems draugams ir pažįstamiems. Per mane sušelpusiems velionio šeimą, p. Rauchui Myk., p. Gedminienei, užpirkusiai už a.a. Jono sielą šv. Mišias ir į Chicagą atvykusiam ginklo draugui Leonui Bajorūnui iš Binghampton, N. Y. ir kitiems, nuoširdi padėka.

Liūdintis Balys Brazdžionis ir šeima