ŠALTASIS KARAS SIEKIA IR PIETŲ POLIŲ
Amžinų sniegų padengtas didžiulis žemynas, kurį Amundsenas, Scottas ir Byrdas tyrinėjo, šiandien pasidarė negarsinamu, bet iš visų pusių intensyviai siekiamu objektu. Į pietų polių pretenduoja N. Zelandija, Prancūzija, Australija (didžiausiai daliai), Norvegija, Vokietija, Argentina, Anglija, Čile ir, pagaliau, Sovietų Rusija. Amerikiečiai, atrodo, bus kiek pavėlavę, nes tik šiais metais į Antarktikos kontinentą išsiuntė mokslinę ekspediciją, kad galėtų dalyvauti tarptautinėse geofizikų konferencijose 1957—1958 metais. Amerikiečiams taip pat yra svarbu turėti teisių ir galimybių į gamtiniais ištekliais turtingą kraštą, kuris ilgą laiką buvo visų užmirštas. Tąja ekspedicija domisi krašto gynyba, atominės energijos komisija ir mokslinės įstaigos.
Ekspedicijai gal kiek rimtesnį pagrindą duoda ta aplinkybė, kad Sovietų Rusija gal būt naudoja Antarktiką kaip ginklų bandymų poligoną. Tokį įtarimą sukelia ypatingas Sovietų Rusijos domėjimasis Antarktika, prasidėjęs tuoj po paskutinio karo; antra, ten yra galimas visiškas paslapties išlaikymas, nes žemynas yra visiškai neapgyventas, išskyrus keletą mažų mokslinių stebėjimo punktų Palmer pusiasalyje. Ten neplaukioja klaidžiojantys japonų žvejai, kurie gali būti netikėtai apkrėsti radioaktyviom dulkėm; tolimi yra taškai, kurie galėtų padėti nustatyti atominių bandymų vietą ir, pagaliau, šešių milijonų kvadratinių mylių plotas yra idealiausia įvairių bandymų vieta tolimo našumo ginklams, be jokio pavojaus gyvybei, išskyrus pingvinų ir ruonių.
Laivas “Slava” 15000 to talpos, nuo 1946—1947 metų Antarktikos vasaros, padarė aštuonias keliones iš Juodosios jūros į pietų polių. Paprastai Antarktikos srityje esantieji laivai siunčia nuolatinius ir periodinius pranešimus artimiausiom radio stotim ir palaiko ryšį meteorologiniais tikslais, tačiau “Slava” nebuvoužregistruota nei danų, nei japonų, ar kurioj nors kitoj stotyje. “Slava” keliai buvo laikomi paslapty. Pagal visus duomenis, “Slava” gali turėti visus įrengimus atominių ginklų bandymams vykdyti. Jai į pagalbą gali būti pasiųsti laivai gabenantys lėktuvus sekimui, kurą ir kitus pagelbinius reikmenis bandymų metui, o vėliau, nežymiai, keisdami kursą, išsiskirstyti savais keliais. Žinant atstumus ir prisimenant, kad žemynas visai negyvenamas, visus tuos spėjimus patrinti, aišku, sunku, tačiau spėliojimams yra ir realaus pagrindo.
Bet kuriuo tikslu “Slava” lankymasis Antarktikoj rodo aiškų sovietų domėjimąsi neištirtu žemynu, ne vien dėl karinių sumetimų, bet ir dėl ekonominių, ypač žinant neišsemiamus resursus ten esančių įvairių, šiam atominiam amžiui reikalingų medžiagų. Šiuo metu sovietai turi gerai parengtą kadrą mokslininkų, inžinierių ir techniško personalo poliariniams darbams ir strategijai. Yra eilė neišspręstų problemų radio ir radaro srityje, pav. kaip veiktų toki įrankiai pietų poliaus magnetiniame lauke.
Ne be reikalo amerikiečiai pietų poliaus tyrinėjimų pradžiai skyrė $12 milijonų. “Atiką”, ekspedicijai gerai parengtas amerikiečių laivas, šiuo metu bus savo kelionę įpusėjęs, kad sekančiais metais galėtų platesniu mastu tęsti amerikiečiams nežinomo krašto tyrinėjimą. Negana to, jei paaiškėtų platesni sovietų užsimojimai užvaldyti pietų polių, kas būtų labai nepalanku amerikiečiams, žinant atstumą tarp Cape Horn ir Antarktikos, jiems tektų imtis dar nenumatytų priemonių užkirsti kelią sovietų ekspansijai vykdomai čia pat Amerikos pašonėje. Antra, matydami, kad sovietai tiesia rankas į neabejotinai didelius išteklius anglies, vario, magnezijos (labai reikalingos plieno išdirbimui), molibdeno, alyvos ir pagaliau, uraniaus, amerikiečiai negali laukti kol tas viskas galutinai paklius į sovietų rankas.
Pietų polius tampa nauja šaltojo karo arena. B. B.
