Partizanai: Istorija ir dabartis

Pranas Kučinskas-Apynys

Pranas Kučinskas - Apynys, Ainis kilęs iš Vilkaviškio apskrities Keturvalakių valsčiaus Degučių kaimo. Lietuvos karininkas. Į partizanus išėjo vos prasidėjus antrajai sovietų okupacijai. Vadovavo Vytauto rinktinės 2-jai kuopai. 1945 m. gegužės mėnesį Kęstučio štabo pasiųstas į Prienų miškus, pertvarkė nuolat naujais kovotojais pasipildantį Prienų partizanų būrį į Geležinio Vilko pulko 8-ą kuopą ir laikinai šiai kuopai vadovavo. 1947 metų sausio 22 dienos apygardos vado įsakymu Nr.8 Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius -Mindaugas buvo perkeltas į apygardos štabą, o Apynys tapo Šarūno rinktinės vadu - Ainiu. Vėliau dirbo Vytauto rinktinės štabe.

Ainis buvo narsus, sumanus ir teisingas. Už jo galvą kagėbistai skyrė didelę premiją. Atsirado niekšų, susiviliojusių Judo sidabriniais. 1947 m. gruodžio 26 d. Ainis atėjo aplankyti savo mergaitės. Išeidamas pasakė, kad ateis sutikti Naujuosius metus. Tai nugirdo ten buvęs kaimynas. Kai rytojaus dieną partizanas atėjo, sodyba jau buvo apsupta. Stribai norėjo paimti jį gyvą, bet Pranas pastebėjo pasalą ir atsišaudydamas traukėsi, kol Surdokų kaimo ūkininko Dėdelės lauke buvo nukautas. Jo mergaitė jau buvo stribų suimta. Ją labai mušė, paskui surištą užmetė ant Apynio lavono ir nuvežė į Kybartus. Manoma, kad vado lavoną kaip ir daugelio kitų išvežė į Kaliningrado sritį ir ten įmetė į kokį apkasą ar šulinį. Kas buvo toji mergaitė, ir koks jos likimas, nežinau. Apynio brolis Vincas Kučinskas -Robinzonas, būrio vadas, žuvo 1950 metais Sasnavos apylinkės Skrynupio kaime. Užkastas Šilavote.

Šaltinis: https://www.partizanai.org/a-vilutiene-trecioji-veliavos-spalva

1947 m. gruodžio 26 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. (dabar – Vilkaviškio r. sav.) Serdokų k. gyventojo J. Juraičio sodyboje karinės čekistų operacijos metu žuvo Tauro apygardos Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas-Ainis.

P. Kučinskas-Klevas, Apynys, Ainis gimė 1918 m. liepos 10 d. Vilkaviškio aps. Keturvalakių vls. Juozo Kučinsko ir Onos Sabaliauskaitės šeimoje.

Gyveno Vilkaviškio aps. Keturvalakių vls. Degučių k.

Į partizaninį judėjimą įsitraukė 1945 m. rudenį. Aktyviai prisidėjo prie Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės kūrimo. Vadovavo kautynėms su NKVD kariuomene Marijampolės vls. Puskelnių k. (prie Šunskų), Kazlų Rūdos miške, Igliškėlių vls. Živavodės k. Pastarosiose kautynėse buvo lengvai sužeistas. Tapo apygardos Geležinio Vilko rinktinės ūkio skyriaus viršininku, vėliau – kuopos vadu. 1947 m. sausio mėn. paskirtas Šarūno rinktinės rikiuotės skyriaus viršininku, 1947 m. vasario mėn. – Geležinio Vilko rinktinės vadu. Tais pačiais metais birželio mėn. Šarūno rinktinei tapus Dainavos apygardos dalimi, perkeltas į Tauro apygardos naujai sukurtą Kęstučio rinktinę ir paskirtas jos vadu.

2002 m. kovo 12 d. P. Kučinskui pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 2002 m. kovo 28 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Vilnius:
LGGRTC, 2008, p. 128.
LGGRTC medžiaga

• Ankstesnis
• Sekantis