Lapkričio 13 d. žuvę partizanai
Prieš 70 metų, 1948 m. lapkričio 13 d., Ukmergės aps. Deltuvos vls. Kaušų k. kautynėse žuvo Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės ir rajono vadas Antanas Stimburys-Tankistas, jo adjutantas Tomas Našlėnas-Radvila ir pavaduotojas Marijonas Krogertas-Uosis, du jų bendražygiai.
http://genocid.lt/centras/lt/3039/a/
Vyties apygardos vadų susitikimas. Sėdi: Antanas Stimburys-Tankistas, Alfonsas Smetona-Žygaudas, Jonas Baravykas-Vygantas; stovi: pirmas-Oliesius Auglys-Ridikas, šeštas- Juozas Petrikas-Svedrys.
Šaltinis:https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-10-t-1994-m/3460-vyties-apygardos-istorine-apzvalga
* * *
Siuto rusai kaip pasiutę
Tarp Taujėnų - Ukmergės,
Troško jie nušaut Tankistą,
Kad negintų mūs šalies.
Jiems padėjo išdavikas,
Atsiradęs iš savų,
Užtat Lietuva neteko
Partizanų mūs penkių.
Žemę dengė kulkų lietūs,
Saulę - dūmų kamuoliai,
Atvažiavo pikti skrebai
Su sumanymais savais.
Tankistas - Antanas Stimburys. Būrio vadas, gimęs 1920 m. Žuvo 1948 11 13.
Kartu žuvo Uosis - Marijonas Krogertas.
Radvila - Tomas Našlėnas, gimęs 1913 m.
Robinzonas - Antanas Keburys, gimęs 1909 m.
Jaunutis - Jonas Ignatavičius, gimęs 1927 m.
Visus išdavė Juozas Bieris.
Šaltinis: https://partizanai.org/aukstaitijos-partizanu-eiles-ir-dainos
1947 m. lapkričio 13 d., Panevėžio aps. Ramygalos vls. Jotainėlių k. žuvo Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės vadas Petras Blieka-Bliekinis.
http://genocid.lt/centras/lt/2894/a/
Vyčio apygardos Petro Bliekos-Plernos, Bliekinio būrio Jono Baltušniko-Vienuolio ir Antano Vaičikonio-Šermukšnio skyrių partizanai. Ant žemės sėdi iš kairės: pirmas – Vytautas Bikinas- Pipiras, antras – Kazys Šinkūnas-Ožys, trečias – Bronius Kairys-Saldapicas, ketvirtas – Mykolas Banaitis-Leopardas, penktas – Juozas Vaičekonis-Meška. Stovi iš kairės: pirmas ir antras – neatpažinti, trečias – Jonas Kirsnys-Piršlys, ketvirtas – Mykolas Blinkevičius-Nemunas, penktas – Vytautas Zalagėnas-Susiedas (Kaimynas), šeštas – Feliksas Ginetas, septintas – Liudvikas Baltušnikas-Leika, Meška, aštuntas – Antanas Zelnys-Jokeris, devintas – būrio vadas Petras Blieka-Plerna, Bliekinis, dešimtas – Kazys Riauba-Kazokas, vienuoliktas – Bronislovas Grigonis-Bijūnas, dvyliktas – Antanas Mickūnas-Liepa, tryliktas – skyriaus vadas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis. Aukštaitijos partizanų prisiminimai, II dalis, 1 knyga, sudarė Romas Kaunietis, Vilnius: Vaga, 1998, 25 nuotr.
PETRAS BLIEKA- PLERNA, BLIEKINIS
1907 10 06–1947 11 13
Petras Blieka* gimė 1910 m. spalio 6 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Pavyžuonių k. Petro ir Paulinos Bliekų šeimoje. 1935 m. rugsėjo 15 d. baigė Karo mokyklą (XVII laida). Jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Paskirtas tarnauti 1-ojo artilerijos pulko 4-osios baterijos būrio vadu. Gyveno Panevėžyje. 1938 m. spalio 13 d. jam suteiktas leitenanto laipsnis. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai tarnavo 1-ajame artilerijos pulke 4-osios baterijos vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 13 d. perkeltas į Raudonosios armijos (RA) 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos 618-ąjį artilerijos pulką. Kilus Vokietijos–SSRS karui iš RA pasitraukė.
Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio aps. Šeduvos valsčiaus viršaičiu.
1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Panevėžio aps. Ramygalos vls. Naujadvario k. slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją.
Partizanas nuo 1945 m. kovo mėn. Nuo 1945 m. rudens partizanų būrio, veikusio Panevėžio aps. Raguvos, Ramygalos ir Vadoklių valsčiuose, vadas. Šio būrio partizano Prano Dobrovolskio-Karvelio teigimu, P. Blieka „...slapyvardžio neturėjo, vadinosi savo tikra pavarde. Kiek teko pažinti šį žmogų, supratau, kad jis buvo karingas vyras, stiprios valios, griežtas, drausmingas... Pas jį būryje buvo trys skyriai, kuriems vadovavo skyrininkai“.
Vėliau P. Blieka tapo Vyčio apygardos vado Danieliaus Vaitelio-Atamano, Briedžio pavaduotoju ir Panevėžio rinktinės vadu. Žuvo 1947 m. lapkričio 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Jotainėlių k. Palaikai niekinti Ramygaloje, prie ambulatorijos, ties bažnyčia. Tiksli užkasimo vieta neišaiškinta.
1946 m. rugsėjo 5 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Pavyžuonių k. apylinkėse žuvo P. Bliekos brolis Antanas, Vytauto apygardos Šarūno rinktinės kuopos, veikusios Pandėlio, Panemunio ir Panemunėlio valsčiuose, vadas. Tų pačių metų rugsėjo 24 d. Panevėžio aps. Panevėžio vls. Butkūnų k. apylinkėse kartu su šešiais bendražygiais žuvo antras brolis Alfonsas Blieka-Patrimpas, Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės būrio vadas.
1947 m. gruodžio 29 d. į Tomsko sr. Tomsko r. Timiriazevską buvo ištremti tėvas Petras (ten mirė 1953 m.), motina Paulina (ten mirė 1954 m.) ir sesuo Zita. Tais pačiais metais į tą patį Timiriazevską buvo ištremta ir P. Bliekos žmona Vladislava su sūnumi Izidoriumi.
1998 m. liepos 8 d. P. Bliekai pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu jam su teik tas kapitono laipsnis (po mirties).
* Įvairiuose šaltiniuose partizano pavardė rašoma skirtingai: Blieka, Blėka.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201711_blieka_biog.pdf
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai apie 1947—1948 m.
I eilėje iš kairės: Albinas Milčiukas-Tigras, Juozas Šilaika-Šviedrys, Liuda Kaminskaitė-Kuosa, Juozas Valonis-Merkys.
II eilėje iš kairės: Jonas Darela-Dieduška, Jonas Butkus-Karklas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Simonas Dailidėnas-Vėtyklė, Petras Šakėnas-Šauksmas.
III eilėje iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Dagelis-Gintaras, Antanas Jogėla-Ąžuolas,Vytautas Jonelis-Vilkas, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Anicetas Simanonis-Sigitas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai ir ryšininkės. Stovi iš kairės: Janina Valonytė, Antanas Blauzdys-Konkurentas, neatpažintas, Kazė Stravinskaitė, neatpažintas, neatpažintas, Danutė Dovydėnaitė-Laumė, Alfonsas Pajuodis-Radvila, Juozas Šilaika-Šviedrys. Kiti - neatpažinti (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanai 1947 m. vasarą. Sėdi iš kairės: Vytautas Greičiūnas-Daktaras, Mykolas Kairys-Naujakurys, Juozas Vasylius-Dainius. Stovi iš kairės: neatpažintas, Albertas Apšėga-Raišys, Teofilis Gudas-Eskimas, Petras Apšėga-Vilkas (VŽM)
DAGELIS Jonas, Petro-Gintaras, gim. 1903 m. Kirmėlių k., Raguvos vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanas, vėliau Vyčio apygardos štabo narys. Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Troškūnų miške. Palaikai buvo užkasti Kavarsko mstl., prie šv. Jono šaltinio, 1993 m. perlaidoti Traupio mstl. kapinėse.
DOVYDĖNAITĖ Danutė, Kazio-Laumė, gim. 1927 m. Surdegio k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Kęstučio būrio partizanė. Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Troškūnų miške. Palaikai buvo užkasti Kavarsko mstl., prie šv. Jono šaltinio, 1993 m. perlaidoti Traupio mstl. kapinėse.
KAIRYS Mykolas, Juozo-Naujakurys, gim. 1921 m. Migonių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. lapkričio 13 d. Kupiškio mst.
Alfonsas Jakštonis-Švyturys, Viešintų mstl., Šienraistis. Ž.1948 11 13.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Ąžuolas - Antanas Jagėla, g.1916 m. Sovenių k., Kavarsko vls. Gyveno Vaidevučių k. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, kaimo seniūnas. 1944 08 - 1946 11.
Šarūno rinktinės būrio, 1946 11 - 1948 11 - Šarūno rinktinės 3-os LLA Butageidžio kuopos vadas. Žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Troškūnų miške, 65 kvartale kautynėse su MVD kariuomene ir skrebais. Partizanų stovyklą miške išdavė Kavarsko vls. MVD skyriuje legalizavęsis partizanas J.Dorela-Diedukas. Iš 11-os partizanų, buvusių stovykloje, žuvo trys: Jonas Dagelis-Gintaras, Danutė Dovydėnaitė-Laumė ir kuopos vadas Ąžuolas. 1946-1948 m. jis buvo pagrindinis Kavarsko vls. partizanų vadas. Jam vadovaujant visi valsčiuje veikę partizanų būriai buvo sujungti į Butageidžio kuopą, sudarytas platus partizanų ryšininkų ir rėmėjų tinklas, pavadintas Pienės organizacinio skyriaus (OS) rajonu, kurį sudarė apie 50 žmonių. (Pienė - upelis, ties Kavarsku įtekantis į Šventąją).
Žuvusiųjų kūnai išniekinti Kavarske, po to užkasti prie Šv.Jono šaltinių. 1989 m. perlaidoti į Traupio miestelio kapines.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-27-2000.pdf
Lenkauskas Juozas, Vinco s., - Aidas iš Rudeliškių k. Krosnos vlsč. 1917-1946.11.13. Tauro apygarda. Lakūno būrys. Žuvo Krosnos vlsč.
