Spalio 22 d. žuvę partizanai

1946 m. spalio 22 d. Šakių aps. Žvirgždaičių vls. (dabar – Šakių r. sav.) Viltrakių k. MVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai ir Barzdų vls. poskyrio stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu Elenos Kulingauskienės sodyboje buvo aptikti 8 partizanai. Per susišaudymą žuvo Tauro apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas ir rinktinės štabo Sanitarijos poskyrio viršininkas Kazimieras Alfonsas Naginionis-Tauras, gen. P. Plechavičiaus kuopos vado pavaduotojas Bronius Čiaučonas-Jūreivis, šios kuopos partizanai Bronius Pabrica-Valdas ir Kęstutis Žemaitis-Briedis. Du partizanai sugebėjo atsitraukti.

Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Žaliosios mstl. (Vilkaviškio aps.) atpažinti.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, p. 116.

Tauro apygardos partizanai.

Pirmoje eilėje iš kairės: Vytauto rinktinės štabo viršininkas Vitas Vabalas-Kunigaikštis, Grambuolys, jo žmona Elena Vabalienė, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas. Antroje eilėje iš kairės: apygardos štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, ryšininkė Janina Kazelytė-Saulutė, apygardos štabo Komplektavimo ir apginklavimo skyriaus viršininkas Jonas Pileckis-Šarūnas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Tauro  apygardos  partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

JONAS PILECKIS- BROKAS, ŠARŪNAS

1906–1946 10 22

Jonas Pileckis, Vinco, gimė 1906 m. Marijampolės aps. Šumskų vls. Puskepurių k. Gyveno Marijampolėje. Dirbo meistru kelių ir plentų statyboje, Antrojo pasaulinio karo metais buvo Marijampolės teatro, Kumelionių plytinės direktorius, policijos viršininko pavaduotojas.

Partizanas nuo 1945 m. vasario 15 d. Vienas iš Tauro apygardos organizatorių.

1945 m. liepos 19 d. Marijampolės aps. Skardupių klebonijoje vykusiame steigiamajame Tauro apygardos štabo posėdyje J. Pileckis-Brokas paskirtas apygardos štabo Komplektavimo ir apginklavimo skyriaus viršininku. Po mėnesio, rugpjūčio 15 d., įkūrus Tauro apygardą, jos vado Leono Taunio-Kovo įsakymu Nr. 1 buvo paskirtas apygardos štabo adjutantu. Rugpjūčio 16 d., įsteigus Lietuvos išlaisvinimo komitetą (LIK), tapo jo nariu.

1945 m. spalio mėn. J. Pileckis buvo suimtas ir apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono tų pačių metų gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 5 nuo spalio 22 d. atleistas iš einamų pareigų. Tačiau Brokas sugebėjo pabėgti ir grįžo pas partizanus.

1945 m. spalio 22 d. sovietų represinių struktūrų darbuotojams suėmus apygardos vadą L. Taunį-Kovą ir sunaikinus štabą J. Pileckis kartu su Z. Drunga-Mykolu Jonu, padedami Vytauto rinktinės vadovybės, organizavo naują apygardos štabą.

1946 m. birželio 1 d. Tauro apygardos vado Mykolo Jono įsakymu Nr. 18 apygardos adjutantas J. Pileckis-Šarūnas taip pat paskirtas ir apygardos Ūkio viršininku. Tų pačių metų rugpjūčio 16 d. Vytauto rinktinės vado Vytauto Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 16 apygardos adjutantui Šarūnui suteiktas puskarininkio laipsnis.

1998 m. gruodžio 22 d. J. Pileckiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. jam suteiktas kapitono laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. lapkričio 18 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius) (po mirties).

Tauro apygardos štabo nariai.
Iš kairės: štabo viršininkas Jonos Pileckis-Šarūnas, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras,
 politinės dalies viršininkas Antanas Baltūsis-Žvejys, apygardos vado pavaduotojas Vaclovas Navickas-Auksutis ir apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas.
1946 m.gegužė.{Genocido aukų muziejus)
Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

JURGIS ILGŪNAS- ŠARŪNAS

1913–1946 10 22

Jurgis Ilgūnas gimė 1913 m. Marijampolės aps. Antanavos vls. Brastos k. Policijos vachmistras (puskarininkio laipsnis ir pareigybė policijoje (žandarmerijoje).

1944 m., vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, pradėjo organizuoti pasipriešinimo sovietams būrius. Partizanas nuo 1945 m. gegužės 23 d. Tų pačių metų vasarą buvo Geležinio Vilko rinktinės Vytauto kuopos (vadas Jonas Demikis-Eumas) būrio vadas.

1946 m. balandžio 20 d. paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės, veikusios Šakių aps., Marijampolės aps. Kazlų Rūdos ir Veiverių, Kauno aps. Zapyškio, Vilkaviškio aps. Pilviškių ir Žaliosios valsčiuose, vadu.

1947 m. lapkričio 26 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Vinco Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 40 J. Ilgūnui-Šarūnui pareikštas tarnybinis pagyrimas (po mirties).

KAZIMIERAS ALFONSAS NAGINIONIS- TAURAS

1927 10 30–1946 10 22

Kazimieras Alfonsas Naginionis gimė 1927 m. spalio 30 d. Marijampolėje Kazimiero Naginionio ir Veronikos Pauliukonytės-Naginionienės šeimoje. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Felčeris.

Partizanas nuo 1945 m. 1946 m. gegužės 20 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado J. Ilgūno-Šarūno įsakymu Nr. 1 K. A. Naginionis paskirtas rinktinės Sanitarijos ir laikinai Švietimo ir propagandos skyriaus viršininku. Po tų pačių metų rugsėjo 2 d. rinktinės vado Šarūno įsakymu Nr. 10 pasirašė kaip rinktinės adjutantas. Žalgirio rinktinės štabo Sanitarijos poskyrio viršininkas.

BRONIUS ČIAUČONAS- JŪREIVIS

1918–1946 10 22

Bronius Čiaučonas, Bronislovo, gimė 1918 m. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. Kaušių k.

Partizanas nuo 1945 m. gegužės 23 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės gen. P. Plechavičiaus kuopos vado pavaduotojas.

Per kautynes stripriai apdegę palaikai buvo palikti žūties vietoje. Vėliau palaidoti Viltrakių k. kapinėse.

BRONIUS PABRICA- VALDAS

1919–1946 10 22

Bronius Pabrica gimė 1919 m. Šakių aps. Jankų vls. Valių k.

Partizanas nuo 1945 m. vasario 15 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės gen. P. Plechavičiaus kuopos partizanas.

Liudininkų teigimu, stripriai apdegę B. Pabricos palaikai, kaip neatpažinti, buvo palikti žūties vietoje ir vėliau kartu su bendražygio B. Čiaučonio palaikais galėjo būti palaidoti Viltrakių k. kapinėse.

KĘSTUTIS ŽEMAITIS- BRIEDIS

1920–1946 10 22

Kęstutis Žemaitis, Saliamono, gimė 1920 m. Gyveno Šakių aps. Jankų vls. Degučių k.

Partizanas nuo 1945 m. gegužės 23 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės gen. P. Plechavičiaus kuopos partizanas.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201610_TA_ZR_zutis.pdf

 

BALSEVIČIUS Bronius - Gauras (Gaurė) gimė Šedvygų k. Šakių raj. 1926 - 1946 10 22. Žuvo Šedvygų k. pas Kaminską.

VAIČAITIS Bronius - Pipiras nuo Jankų. ? - 1946 10 22. Žuvo Šedvygų k. pas Kaminską.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

BULEVIČIUS Julius iš Šlynakiemio k. Punsko vlsč. 1925- 1946.10.22. Žuvo puolant Žaliosios vlsč. „stribelnyčią" Rumokų dvare. Žalgirio rinktinė.

KAMINSKAS Jonas. G. 1896 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. 1946.10.22 Kaminskų namuose įvyko susišaudymas, ten jis ir žuvo. Kartu žuvo B. Vaičaitis ir B. Balsevičius. Rolando tėvas.

SAKALAUSKAS Jonas iš Kaušių k. Vilkaviškio raj. 1924-1946.10.22. Žuvo Rumokuose. Žalgirio rinktinė. Partizanavo ir Suvalkų trikampyje.

SAKALAUSKAS Juozas iš Kaušių k. 1924-1946.10.22. Žuvo puolant Žaliosios vlsč. „stribelnyčią". Užkastas Rumokuose.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Partizanas Jonas TILINDIS-Žvalgas, kilęs iš Kraupėnų kaimo. Nužudytas 1953 m. spalio 22 d. Raguvos valsčiaus Šikšnalaukio k.

http://partizanai.org/kaip-nepamirsti

Nematomas - Bronius RUZGAS ž. 1947 10 22

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

KURMIS Juozas, žuvo 1946 10 22 (25) Lekiškės k., prie Povilo Rumšo sodybos. Kartu žuvo T. Raudys.

MIKALKEVIČIUS Benadas, g. 1915, gyv. Klangiuose, Veliuonos v. Ūkininkas. Dirbo Veliuonos savivaldybėje. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1947 10 22 Burbinės miške apsupties metu. Kartu žuvo J. Steponavičius ir A. Veverskis.

RAUDYS Teodoras, g. 1905 Raudiškėje, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1946. Žuvo 1946 10 22 (25) Lekiškės k. prie Povilo Rumšo sodybos. Kartu žuvo J. Kurmis.

STEPONAVIČIUS Jonas, Antano - Skrebas, g. 1912 apie Seredžių ūkininkų šeimoje. Dirbo Vilniaus, Kauno, Šiaulių paštuose. Partizanas nuo 1944. Suimtas, draugu išvaduotas iš Seredžiaus stribyno. Žuvo 1947 10 22 Burbinės miške, Armeniškių apyl., Jurbarko r. Kartu žuvo B. Mikalkevičius ir A. Veverskis.

VEVERSKIS Albinas, Stasio, g. 1920 Kalviuose, Veliuonos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1947 10 22 Burbinės miške kartu su B. Mikalkevičiumi ir J. Steponavičiumi. Kūnai gulėjo išniekinti Veliuonoje. Užkasti griovyje prie evangelikų kapinių. Platinant kelią, palaikai atsidūrė važiuojamoje dalyje.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Spalio 22-oji nesėkminga buvo ir Geležinio Vilko rinktinės partizanams. Vietinio išgamos nurodymu Prienų kareivių dalinys Vazgaikiemio apylinkėje surado antros kuopos kovotojų slėptuvę. Žuvo trys partizanai: Vincas Karalius-Plechavičius, g.1898 m., Vytautas Laukaitis-Briedis, g.1923 m., iš Uosos kaimo ir Alfonsas Milušauskas-Slapukas, g.1924 m., iš Vartų k.

http://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-partizanai.htm