Rugpjūčio 29 d. žuvę partizanai

1951 m. rugpjūčio 29 d. Telšių r. Laukstėnų miške (dabar Telšių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę operaciją. Prie Aleksandro Paulausko sodybos buvo aptikti 7 partizanai. Per kautynes žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Ignacas (Ignas) Čėsna-Vitolis, partizanų teismo pirmininkas ir rinktinės Administracinio ir ūkio skyriaus viršininkas Petras Lileikis-Žuvelė, Girėnas, rinktinės štabo viršininkas Alfonsas Venckus-Dėdė, Karuža, štabo narys Pranukas (slapyv., vokietis) ir štabo partizanas Antanas Žimkus.

Kautynių metu buvo suimti sužeisti šios rinktinės partizanai Petras Barkauskas-Erelis ir Steponas Geštautas-Uošvis, 1951 m. spalio 31 d. jie sušaudyti.

Žuvusiųjų palaikai buvo nuvežti į MGB Telšių r. skyrių. Jų užkasimo vieta neišaiškinta.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 218.

Žemaičių apygardos štabo pareigūnai laisvą minutę. Iš kairės: apygardos vadas Vladas Montvydas-Etmonas, Šatrijos rinktinės vadas Ignacas Čėsna-Vitolis ir apygardos Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Jonas Kentra-Tigras. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Paminklas 1951 m. rugpjūčio 29 d. Telšių r. Laukstėnų miške kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusiems Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadui I. Čėsnai-Vitoliui, partizanų teismo pirmininkui ir rinktinės Administracinio ir ūkio skyriaus viršininkui P. Lileikiui-Žuvelei, Girėnui, rinktinės štabo viršininkui A. Venckui-Dėdei, Karužai ir štabo nariui Pranukui, štabo partizanui A. Žimkui atminti.

Paminklo ir įrašo jame vaizdas. Telšių r. Degučių sen. Laukstėnų k. Aut. skulptorius Osvaldas Neniškis. Atidengtas 2015 m. lapkričio 14 d. P. Piekaus pateikta nuotr., 2015 m.

IGNACAS (IGNAS) ČĖSNA- BENAMIS,

BEDALIS, VAIDILA, VITOLIS

1927 03 15–1951 08 29

Ignacas (Ignas) Čėsna, Ignaco, gimė 1927 m. kovo 15 d. Raseinių aps. Kražių vls. Karklėnų k. Mokėsi Kražių gimnazijoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pabaigusiam tarnybą suteiktas grandinio laipsnis. Mokytojavo Raseinių aps. Kražių vls. Pašilės mokykloje.

Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas. 1948 m. I. Čėsna tapo partizanu ir tų pačių metų birželio mėn. Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio buvo paskirtas apygardos štabo viršininku. Pasivadino slapyvardžiu Vaidila. 1949 m. lapkričio 23 d. apygardos vado V. Montvydo-Etmono įsakymu Nr. 15 Žemaičių apygardos nariui I. Čėsnai-Vitoliui buvo suteiktas partizanų viršilos laipsnis. 1950 m. (ne vėliau kaip gruodžio mėn.) po Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vado Vaclovo Ivanausko-Henriko raštu „Dėl Lietuvos išlaisvinimo perspektyvų ir partizanų pasirengimo žiemai“ I. Čėsna pasirašė kaip Žemaičių apygardos Visuomeninės dalies viršininkas. Tų pačių metų gruodžio 13 d. vykusiame apygardos tarybos posėdyje dalyvavo kaip Šatrijos rinktinės vadas.

Žemaičių apygardos leidžiamų laikraščių „Laisvės balsas“ ir „Malda girioje“ redaktorius.

2007 m. lapkričio 23 d. I. Čėsnai pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties).

PETRAS LILEIKIS- ALGIS,

ŽUVELĖ, GIRĖNAS

1921 08 02–1951 08 29

Petras Lileikis gimė 1921 m. rugpjūčio 2 d. Telšių aps. Varnių vls. Luokės parapijos Baltininkų k. Juozapo Lileikio ir Benediktos Paulauskaitės-Lileikienės šeimoje.

Partizanas nuo 1947 m. balandžio mėn. Partizanų teismo pirmininkas ir Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Administracinio ir ūkio skyriaus viršininkas.

2016 m. balandžio 21 d. P. Lileikiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties).

ALFONSAS VENCKUS- DĖDĖ, KARUŽA

1928–1951 08 29

Alfonsas Venckus, Prano, g. 1928 m. Gyveno Varnių r. Baltininkų k.

Partizanas nuo 1945 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo viršininkas.

ANTANAS ŽIMKUS- ŠARKA, ŠERNAS

1923 01 30–1951 08 29

Antanas Žimkus gimė 1923 m. sausio 30 d. Telšių aps. Telšių vls. Viešvėnų parapijos Ruišėnų k. Jono Žimkaus ir Anelės Gečaitės-Žimkienės šeimoje.

Partizanas nuo 1951 m. liepos mėn.

Parengė Rūta Trimonienė

šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201608_ZA_zutis.pdf


Beišys Kazys, Stasio, g.1932 m. Milašaičių k. Betygalos vls. 1948 08 29, stovyklaujant Diržionių kaime pas ūkininką Petrą Baranauską, Beišys, Kurmauskas ir Kisielius buvo enkavedistų apsupti. Žuvo visi trys partizanai ir abu šeimininkai.

Kisielius Alfonsas, Alekso, g.1925 m. 1948 08 29 pas ūkininką Barauską Diržonių k. Betygalos vls. partizanus apsupo čekistai. Žuvo traukdamiesi.

Kurmauskas Juozas, Vinco, g.1928 m. Kudonių k. Betygalos vls. (ūkis 14 ha). Išsilavinimas vidurinis. Pasitraukė į mišką 1948 m. pavasarį. Žuvo 1948 08 29 Betygalos vls. Diržionių k. Antano Rugieniaus sodyboje.

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

Alfonsas KISIELIUS

 

Juozas KURMAUSKAS

šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Bunikis Jonas - Ministeris. ? - 1947 08 29. Žalgirio rinkt.

Eimutis Jonas - Žirgas. ? - 1947 08 29. Žalgirio rinkt.

Paškevičius Vincas - Gusaras, gimęs Meškučių k. Jankų vlsč. 1923 - 1947 08 29. Užkastas Griškabūdyje.

Seniūnas Zigmas - Kėkštas iš Naudžių k. 1922 -1947 08 29

šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Albertas Bekintis, Svėdasų vls., Narbutėlių k., Dobilo b. Ž.1947 08 29.

Bronius Bekintis, Svėdasų vls., Narbutėlių k. Dobilo b. Ž.1947 08 29.

Vytautas Dičius, Skapiškio vls., Trano b. Ž.1945 08 29

Jonas Dilys, Skapiškio vls., Rugelių k., Trano b. Ž.1945 08 29.

Dainius Šapanauskas, Panemunės vls., Vyžuonos b. Ž.1948 08 29.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Rugpjūčio 29 dieną Griškabūdžio apylinkėse kautynėse su enkavedistais ir stribais žuvo ir keli Žalgirio rinktinės partizanai. Tarp jų: Ministeris - Jonas Bunikis, Gusaras - Vincas Paškevičius, g.1923 m., iš Meškučių, Žirgas - Jonas Eimutis, Kėkštas - Zigmas Seniūnas, g.1922 m., iš Naudžių.

https://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-partizanai.htm

Balandis-(buvęs Karvelis) Vladas Krikščiūnas, buvęs P. Lukšio  būrio vadas. Žuvęs 1952 08 29. 

https://partizanai.org/failai/html/kai-zuvom-del-tevynes.htm

Bunikis Jonas-Ministeris iš Vedegiškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Puskarininkis. Susikūrus Žalgirio rinktinei, tapo Basanavičiaus (36-os) kuopos II būrio skyriaus vadu. Žuvo 1947 m. rugpjūčio 29 d. Eičiūnų ar Pypliškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps.

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-25-1999.pdf