Birželio 21-23 žuvę Partizanai
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanai su vadovybe. Ne vėliau kaip 1951 m. Pirmoje eilėje iš kairės: antras – Anzelmas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas, trečias – Kostas Baliukevičius-Rainys; antroje eilėje iš kairės: pirmas – Antanas Pužas-Gintaras, antras – Viktoras Vitkauskas-Saidokas, trečias – Sergijus Staniškis-Litas, ketvirtas – Feliksas Žindžius-Tigras, penktas – neatpažintas partizanas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
1950 m. birželio 22–23 d. Vilkaviškio r. (dabar – Vilkaviškio r. sav.) Žiūrių ir Gudelių k. apylinkėse, pelkėtoje vietoje netoli Žiūrių ežero, MGB vidaus kariuomenės 353-iojo šaulių pulko kareiviai kartu su stribais vykdė karinę čekistų operaciją, kurioje dalyvavo 67 šaulių pulko kareiviai ir 4 karininkai, 30 stribų ir 7 operatyviniai darbuotojai. Partizanams nukovus MGB vidaus kariuomenės seržantą ir eilinį, birželio 23 d. naktį į pagalbą buvo atsiųsti dar 33 šaulių pulko kareiviai. Per kautynes žuvo Tauro apygardos štabo narys Juozas Tamaliūnas-Stumbras, Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas, partizanai Vygandas Matusevičius (Matūnas), Jonas Raulinaitis-Lokys ir Juozas Žemaitis-Kantas.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Šakiuose, Marijampolėje.
Vėliau užkasti Marijampolės šiukšlyne.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 148–149, 205
Juozas Tamaliūnas-Stumbras
1919–1950 06 23
Juozas Tamaliūnas gimė 1919 m. Šakių aps. Jankų vls. Degučių k. Nuo 1945 m. sausio mėn. Žandaro būrio partizanas. Tauro apygardos Stirnos (vėliau – Žalgirio) rinktinės vadas. Apygardos štabo narys.
Šakių aps. Jankų vls. Degučių k. tėvo Juozo Tamaliūno (g. 1869 m.) sodyboje veikė Tauro apygardos Stirnos rinktinės štabas, kuriame 1945 m. lapkričio 20 d. žuvo ir J. Tamaliūno tėvas, ir brolis Stirnos rinktinės partizanas Jonas Tamaliūnas-Kardas.
1999 m. gegužės 12 d. J. Tamaliūnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).
Anzelmas Algimantas Matusevičius
(Matūnas)-Neptūnas
1923 01 11–1950 06 23
Anzelmas Algimantas Matusevičius (Matūnas) gimė 1923 m. sausio 11 d. Šakių aps. Lekėčių vls. Šėtijų k. Viktoro ir Onos Matusevičių šeimoje. Buvo vyriausias vaikas šeimoje. Anksti neteko motinos (mirė 1935 m.). Tėvas priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, buvo aktyvus Lekėčių krašto visuomenininkas. Dirbo Šėtijų k. pradžios mokyklos vedėju, vėliau – Sirvydų k. mokyklos mokytoju. 1938 m. visoje Lietuvoje inteligentijai ėmus lietuvinti savo pavardes, Matusevičių šeima tapo Matūnais.
A. A. Matusevičius (Matūnas) mokėsi Eiciūnų (Paežerėlių vls.) pradžios mokykloje, Vilkijos gimnazijoje. 1943 m., dar nebaigęs gimnazijos, vedė Salomėją Skaisgirytę ir ėmėsi ūkininkauti tėviškėje.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai A. A. Matusevičius (Matūnas) pradėjo organizuoti partizaninį judėjimą. Jis dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę, vadovavo J. Basanavičiaus kuopai. 1947 m. A. Matusevičiui (Matūnui) buvo suteiktas partizanų grandinio laipsnis, jis paskirtas Žalgirio rinktinės tremtinių, kalinių ir nukentėjusių laisvės kovotojų šeimų globos poskyrio viršininku. 1949 m. pradžioje tapo rinktinės vado adjutantu, greitai – Vytauto rinktinės vado adjutantu, kovos su alkoholizmu komiteto pirmininku. 1950 m. vasario 9 d. A. A. Matusevičiui (Matūnui) suteiktas puskarininkio, netrukus – viršilos laipsnis, taip pat jam buvo patikėtos Vytauto rinktinės vado pareigos.
Sesuo Gražina Matusevičiūtė (Matūnaitė) (g. 1925 m.) buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo ryšininkė. 1947 m. tapo partizane. Žuvo 1948 m. vasario 19 d. Brolis Vygandas Matusevičius (Matūnas) žuvo kartu 1950 m. birželio 23 d.
Partizanų vadovybės įsakymu A. A. Matusevičius (Matūnas) apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos Kryžiumi (su kardais), 2002 m. gegužės 14 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Vygandas Matusevičius (Matūnas)
1930–1950 06 23
Vygandas Matusevičius gimė 1930 m. Šakių aps. Paežerėlių vls. Eiciūnų k. Viktoro ir Onos Matusevičių šeimoje. Anzelmo Algimanto Matusevičiaus (Matūno) brolis. Partizanavo tik dvi savaites.
Jonas Raulinaitis-Lokys
1925 06 07–1950 06 23
Jonas Raulinaitis gimė 1925 m. birželio 7 d. dabartinės Kazlų Rūdos sav. Kazlų k. Marijonos Raulinaitytės šeimoje. Nuo 1944 m. Tauro apygardos Žalgirio, vėliau – Vytauto rinktinės partizanas.
2000 m. rugsėjo 22 d. J. Raulinaičiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Juozas Žemaitis-Kantas
1922–1950 06 23
Juozas Žemaitis gimė 1922 m. Marijampolės aps. Šilavoto vls. Griciukų k. Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanas.
Paminklas Žiūrų ežero prieigose 1950 m.
birželio 23 d. žuvusiems Tauro apygardos štabo nariui J. Tamaliūnui-Stumbrui, Vytauto rinktinės vadui A. Matusevičiui (Matūnui)-Neptūnui ir partizanams V. Matusevičiui (Matūnui), J. Raulinaičiui-Lokiui, J. Žemaičiui-Kantui atminti.
Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas.
Vilkaviškio r. Pilviškių sen. Žiūrių ir Gudelių k. Žiūrių ežero pakrantė. Atidengtas 2003 m. R. Rusteikos, V. Šato ir artimųjų rūpesčiu. J. Vaitkaus nuotr., 2005 m.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_TA_part_zutis.pdf
Juozas Tamaliūnas, slapyvardis „Stumbras", gim. 1919 m. Degučių km., Jankų valsč., Šakių apskr.
Žuvo 1950 m. birželio 23 d. Žiūriu Gudelių km., Pilviškių valsč., Vilkaviškio apskr.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/suvalkijos-kovu-aidai.htm
Žolyno būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas (VŽM)
BILIŪNAS Jonas, Juozo-Žolynas, gim. 1900 m. Niūronių k., Anykščių vls., ūkininkas, turėjo 32,5 ha žemės. Žolyno būrio vadas. Žuvo 1945 m. birželio 23 d. Niūronių miške. Palaidotas Niūronių k. kapinėse.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Litvinskas Adolfas, Adelis - Meilutis iš Panemunės vlsč. Žuvo Vaišvydavos miško 6-ajame kvadrate 1946.06.21
Meškauskas - Montė, Alytė. Vytauto rinktinė, Kęstučio tėvonija. Žuvo 1950.06.22.
Pinkaitis (Pinkauskas) Justinas - Paleckis iš Šakių. 1923-1948.06.22. Susišaudymo metu buvo sužeistas. Pajutęs, kad yra sekamas, Kidulių apylinkėse nusišovė.
Tamaliūnas Juozas - Stumbras. G. 1919 m. Degučių k. Jankų vlsč. Partizanavo Žandaro būryje nuo 1945 m. sausio. Žalgirio rinktinės vadas. Žuvo 1950.06.22 Žiūrų-Gudelių k., Talkiškių pelkėje (Šunskų vlsč.).
Blockis Jurgis - Gegužis iš Veiverių vlsč. 1924- 1948.06.23.
Grumadas Vincas (Aleksas?), Juozo s.,-Viesulas. 1921- 1948.06.23. Žuvo tarp Kauno ir Babtų. Kartu žuvo dar 6 partizanai.
Grumadas Vytautas, Juozo s.,-Aras. Žuvo 1948.06.23.
Raulynaitis (Ardzijauskas) Jonas - Lokys iš Kazlų Rūdos k. 1924-1950.06.23. Žalgirio rinktinės partizanas. Žuvo Talkiškių pelkėse prie Žiūriu Gudelių k. Pilviškio vlsč.
Žemaitis Jonas - Kantas. G. 1922 m. Griciukų k. Šilavoto vlsč. 1922-1950.06.23. Žuvo Žiūrų Gudelių k. Trispalvės tėvonijos eilinis.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Akunis Viktoras, sl. Sakalas, g. Veprių mstl. Nuo 1945 03 - DKR Trenksmo būrio partizanas. Žuvo 1945 06 21 Medinų k. B. Babensko sodyboje kartu su šeimininku ir jo dukra.
Babenskas Boleslovas, sl. Lakštingala, g. Medinų k. Nuo 1945 03 - DKR Trenksmo būrio partizanas. Žuvo 1945 06 21 Medinų k. savo sodyboje kartu su dukra ir V. Akuniu-Sakalu.
Gaižutis Karolis, Igno, sl. Briedis, g. 1919 Paškonių k, Želvos vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Plieno būrio partizanas. Žuvo 1945 06 21 Juodžiūnų k. būriui besiveržiant iš apsupimo. Palaikai išniekinti ir užkasti Žemaitkiemyje. 1989 perlaidotas į Ukmergės Dukstynos kapines.
Grumadas Vincas, Kazio (Juozo?), sl. Viesulas, g. 1925 Vandžiogalos vlsč. A rinktinės partizanas. Žuvo 1948 06 22 Lapių vlsč.
Paukštys Juozas, Prano, sl. Leika, g. Šakių aps. DKR partizanas. Žuvo 1945 06 23.
Petrauskas Vladislovas (Vladas), Vinco, sl. Audra, g. 1917 Dienovidžių k., Gelvonų vlsč. Nuo 1945 01 - DKR Slyvos, Trenksmo būrio partizanas. Žuvo 1945 06 23 Žurakolių k.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
ENDZELAITIS Emilis, g. 1925 Dainiuose, Jurbarko r. Jo šeima repatrijavo į Vokietiją. 1940 sugrįžo ir apsigyveno Kalniškiuose, Eržvilko v. Nuo 1945 Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 06 22 Valuckuose, Žindaičių apyl. Kartu žuvo M. Plaušinaitytė ir nežinomas partizanas. Spėjama, kad užkasti Barkūnuose.
Foto: PLAUŠINAITYTĖ Marta, Jono, g. 1919 Bandzinuose, Žindaičiu apyl-, Jurbarko r., ūkininkų šeimoje. Šeima buvo repatrijavusi į Vokietiją, vėliau grįžo į Lietuvą. Rolando būrio ryšininkė. Žuvo 1947 06 22 Valuckuose, Žindaičių apyl., kartu su partizanu E. Endzelaičiu ir nežinomu partizanu. Martai buvo nukirsta ranka, mirė nukraujavusi, vežama į Jurbarką. Užkasta Barkūnuose.
KANCEREVIČIUS Kazys, Kazio - Uosis, g. 1920 Jakaičiuose, Skirsnemunės apyl. Nuo 1944 partizanas Paulaičio - Aido būryje. Sužeistas mirė 1945 06 23. 1993 palaikai palaidoti Jurbarko kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Alfonsas Pajuodis-Radvila. Ž.1951 06 22
Julius Navakas-Tilvikas, Pasvalio vls., Mikėnų k., Klevo b. Ž.1953 06 23.
Jonas Šereika, Juodupės vls., Vyžuonos b. Ž.1949 06 23.
Jonas Švoba, Lygumų k. Ž.1941 06 23.
