VERTYBĖS, KURIAS LIETUVIŲ TAUTA TURI GINTI

VYTAUTAS A. DAMBRAVA

Dr. Vytauto A. Dambravos, Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Venezueloje, paskaita, skaityta 1994.1.30 Lietuvių Fronto bičiulių studijų dienose. Los Angeles. (Tekstas šiek tiek sutrumpintas.)

Ambasadorius dr. Vytautas Dambrava. Nuotr. V. Maželio

Dirbant diplomatinį darbą, tenka susitikti su kitų kraštų ambasadoriais, artimiau pasidalinti mintimis, net susidraugauti. Prieš kurį laiką kalbėjomės mes, septyni ambasadoriai: be manęs dar du iš Venezuelos ir po vieną iš Egipto, JAV, Sirijos ir Saudi Arabijos. Venezuelietis ambasadorius, profesorius, rašytojas, gilaus intelekto asmenybė, pasakė: „Lietuva kėlėsi, nes ir sunkiausiose sąlygose, nevilty, turėjo žmonių, kurie jos prisikėlimu tikėjo ir tam tikslui pasiaukojo. Jūs nežinote, — sakė ambasadorius, — kas per jėga yra net ir vienas tauriam idealui pasišventęs žmogus!" Amerikietis ambasadorius pastebėjo: „Propaguojamoji Lietuvos laisvės byla buvo teisinga, bet, atvirai prisipažinsiu, mes neturėjome to paties tikėjimo Lietuvos ateitimi. Jūs liekate pavyzdžiu, kaip reikia kovoti už savo kraštą. Lietuva laimėjo".

Taip, Lietuva laimėjo, bet ar su Lietuvos laisvės atgavimu mūsų misija baigėsi? Ar jau galime sakyti, kad mes savo atlikome, tedirba kiti? Visi susipratę lietuviai teisės į poilsį neturi. Poilsio diena ateis, tik kai užmerksime akis amžinybei. Duok Dieve, kad tada kiti perimtų iš mūsų sustingusių rankų estafetės lazdelę ir ją neštų tolyn į šviesesnę Lietuvos ateitį, į pilnutinę demokratiją. Šiandien nei amžius, nei nuovargis, nei liga mums privilegijos ilsėtis neduoda. Brazaitis įspėjo mus, kad pavargimas siekti ko nors kilnesnio veda į gyvenimo pažangos sulėtėjimą ir baigiasi sustingimu. O tačiau toks teisiųjų pavargimas neretai pradeda pasireikšti visose mūsų gyvenimo srityse. Tad turime savęs paklausti, ar kovingasis lietuvis nenugrimsta į Vakaruose išaugusį ramybės geismą, vedantį į oportunizmą ir kapituliaciją. Turime pagalvoti apie vertybes, kurias visi privalome ginti, kad užtikrintume atgimusios Lietuvos gyvybę ir gyvenimą.

Ne taip seniai teko išsikalbėti su Indonezijos ambasadorium, kuris yra krikščionis. Jis aiškino, kad 1945 metais, nusikračius japonų jungo, sutramdžius komunistų bandytą perversmą ir paskelbus demokratinę respubliką, Indonezija tautos pritarimu priėmė konstituciją, kurios įžangoje įrašyti penki pagrindiniai principai: Dievas, demokratija, humaniškumas, vienybė ir teisingumas. Visa gaubia laisvės aureolė. Tai verta visų mūsų dėmesio universalinių vertybių skalė. Ji parodo, jog Indonezija turi stiprų moralinį pagrindą. Šias vertybes turime išpažinti ir mes, jas ginti, dėl jų tauta turi kovoti ir aukotis.

Skaityti daugiau: VERTYBĖS, KURIAS LIETUVIŲ TAUTA TURI GINTI

PROFESORIAUS STANISLOVO ŠALKAUSKIO MIRTIS IR LAIDOTUVĖS

Šį radinį gavome iš Vlado Telksnio, rezistento, išlikusio gyvo po sovietų kalinimo bei nacių koncentracijos lagerio Stutthofe. Jis buvo artimas šio radinio autoriaus kun. Vinco Bylos bičiulis ir bendradarbis, Kaune gyvenęs viename bute. Benediktinių g. Nr. 2. Kun. V. Byla 1934 metais buvo paskirtas jaunimo reikalams vedėju prie Katalikų Veikimo Centro Kaune ir taip pat perėmė „Pavasario" sąjungos dvasios vado pareigas iš pried jį tose pareigose 7 metus išbuvusio kun. Stepono Telksnio. Kun. Vincas Byla kurį laiką klebonavo Lygumų parapijoje, o vėliau buvo paskirtas Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonu. Jo pareigas KV Centre perėmė kun. Alfonsas Lapė. Kun. V. Byla, plačiai žinomas jaunimo organizatorius, auklėtojas ir pamokslininkas, vėliau kaip altarista apsigyveno Jurbarke, kur ir mirė. Prieš mirtį radė prisiminimus apie Dielininkaitį, Šalkauskį, Skvirecką ir kt. ir perdavė juos saugoti Vladui Telksniui, šis kun. V. Bylos paradytas epizodas apie prof. Šalkauskio laidotuves ir jo pranašystes dar niekur nebuvo spaudoje skelbtas.

Kazys Ambrazaitis

Stanislovas Šalkauskis, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, garsus filosofas, krikščioniškosios ideologijos ateitininkams pagrindų kūrėjas ir didelė, šviesi asmenybė. Prieš II-jį pasaulinį karą, nusilpus sveikatai (sirgo džiova), kartu su žmona ir mažamečiu sūnumi jis atsikėlė į Šiaulius ir apsigyveno pas seserį Trakų gatvėje.

Profesorių St. Šalkauskį iš senų laikų gerbiau kaipo didelį žmogų ir žymių veikalų autorių, nors asmeniškai jo nepažinojau.

1941 metais, rugpjūčio mėnesį atsikėliau į Šiaulius. Buvau paskirtas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonu.

Kelis kartus lankiau savo parapijietį ligonį profesorių. Greitai įsitikinau, koks jis gilus, taurus ir tiesus žmogus. Juk jis krikščionybę buvo išstudijavęs pačiuose pagrinduose, ją skelbė savo raštuose kitiems, bet ir pats nuoširdžiai ją praktikavo.

Skaityti daugiau: PROFESORIAUS STANISLOVO ŠALKAUSKIO MIRTIS IR LAIDOTUVĖS

Eduardas Pašakinskas, Vladas Vaitiekūnas, 1915-1981

Žybsintys žiburėliai

VLADAS VAITIEKŪNAS

(1915-1981)

Vladas Vaitiekūnas— studentas.

Dabar atkovoję Laisvę ir Nepriklausomybę, prisimenam sunkius priespaudos laikus, kada lietuviai aktyviai priešinosi okupantams ir patyrė didžiulius nuostolius (geriau mirti, negu vergauti). Lietuvos jaunimas pirmasis įsijungė į tas laisvės kovas. Vienas iš tokių aktyvių kovotojų — rezistentų buvo Vladas Vaitiekūnas, visą savo gyvenimą pašventęs tam darbui. Jis buvo kaip žiburėlis, švietęs per mūsų nelaisvės naktį ir visas jėgas atidavęs, kad prašvistų Lietuvoje laisvės rytas, tuo įamžinęs savo vardą!

Vladas Vaitiekūnas gimė 1915 m. spalio 26 d. Smilgių km., Kupiškio valsč., Panevėžio apskr. 1932 m. baigęs Kupiškio progimnaziją, įstojo į Panevėžio valstybinę berniukų gimnaziją, kurią baigė 1936 metais.

Partizanų kolona. Iš Panevėžio partizanų archyvo parodos Lemonte.

Karo mokykloje atlikęs karinę prievolę, 1937 metais gavo atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnį. 1937-1943 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete istoriją. Vėliau perėjo į Statybos fakulteto architektūros skyrių.

Skaityti daugiau: Eduardas Pašakinskas, Vladas Vaitiekūnas, 1915-1981

RŪPESTIS LIETUVA NEMAŽĖJA

Los Angeles LFB sambūris, kuriam šiemet vadovauja Juozas Kojelis, 1994 sausio 29-30 d. Sv. Kazimiero parapijos salėje surengė jau 26-tąjį politinių studijų savaitgalį.

Pirmąją paskaitą šeštadienį skaitė JAV LB Krašto valdybos pirmininkas Vytas Maciūnas. Paskaitos tema: ,,JAV Lietuvių Bendruomenės dialogas su Lietuva". Prelegentas joje nurodė tam tikras gaires, kaip šis dialogas galėtų būti labiau sėkmingas. Poetas Bernardas Brazdžionis savo paskaitoje „Lietuvių literatūros istorinė tąsa" pateikė išsamią informaciją apie Lietuvių rašytojų sąjungos ir Lietuvių rašytojų draugijos veiklą Lietuvoje ir vėliau užsieny, padarydamas kritiškus įvertinimus.

Skaityti daugiau: RŪPESTIS LIETUVA NEMAŽĖJA

Nauji leidiniai, LFB solidarumo vajus

PAMINĖTINI NAUJI LEIDINIAI

Viktoras Gidžiūnas, OFM, JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA (1771-1849). Tėvui V. Gidžiūnui dėl mirties nebeužbaigus pradėto monografinio veikalo apie garsųjį Žemaitijos botaniką, mokslininką, gydytoją ir kunigą pranciškoną, to veikalo trečiąją dalį užbaigė ir sutvarkė dr. Irena Vaišvilaitė. Knygą redagavo A. Liuima, S.J., išleido 1993 m. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija Romoje. Knyga 295 psl., ir kiekvienas jos puslapis atskleidžia nepaprastų gabumų kunigo Pabrėžos darbus ir veiklą vaizdingame anų laikų gyvenimo fone.

Antanas Kučys, VILEIŠIAI, Trijų brolių darbai tautai. Tai ne tik monografija, skirta trims broliams — inž. Petrui, dr. Antanui ir adv. Jonui Vileišiams, bet ir toks ryškus anos epochos, kada Vileišiai gyveno, fonas, kad susidaro vaizdas, jog Vileišių broliai buvo įaugę į Lietuvos valstybės kūrimo istoriją. Autorius Antanas Kučys, Varpo redaktorius, įdėjo daug darbo ir laiko, rašydamas šį monumentalų veikalą, kruopščiai surinkdamas medžiagą ir ją apipavidalindamas sklandžiu ir lengvai skaitomu stiliumi. Knyga — kietais viršeliais, 624 psl., išleista 1993 m. Čikagoje Devenių kultūrino fondo rūpesčiu.

Jonas Aistis, RAŠTAI II. Šiame antrame Jono Aisčio raštų tome skaitytojas ras „Dievus ir smūtkelius", „Apie laiką ir žmones” ir „Milfordo gatvės elegijas”. Išleido 1993 m. Ateities literatūros fondas, Western Springs, IL.

Knyga 454 psl. Redagavo A. Nyka-Niliūnas ir A. Vaičiulaitis. Kieti viršeliai. Knygos aplankas Jono Kuprio. Spaudė „Draugo” spaustuvė.

Antanina Garmutė, MOTULE, AUGINAI. Plačiai žinomos autorės literatūrinės ir dokumentinės apybraižos apie tikrus žmones ir tikrus įvykius kovojančioje prieš komunistinį okupantą Lietuvoje. Autorės žodžiais, „ši knyga tebus dar viena plyta į Tautos Laisvės rūmą”. Ir iš tikrųjų — ji tokia ir yra. Knygos tekstus papildo daugybė nuotraukų su Ąžuolais, Uosiais, Audronėmis ir šimtais kitų partizanų. Išleista 1993 Kaune, 259 psl., redagavo Birutė Jonelienė, viršelis Germos Sakalauskienės.

Skaityti daugiau: Nauji leidiniai, LFB solidarumo vajus