ROMANO KONKURSAS LABAI PASISEKĖ
Į Laisvę fondo romano konkursas, paskelbtas 1990 metais, pasibaigė sėkmingai. Dalyvavo net 31 autorius. Konkurso tikslas buvo sukurti kūrinį, kur atsispindėtų lietuvių tautos rezistencija okupacijų ir priespaudos metais. Per paskutiniuosius 50 metų tauta patyrė tiek daug kančių, kad visa tai turėtų išlikti ne vien istorijos knygose, bet ir dailiojoj literatūroj, ypač romane. Buvo kviečiami dalyvauti visi rašytojai ir Lietuvoje, iš už jos ribų.
Rašytojų atsiliepimas buvo didesnis nei tikėtasi. Vargiai yra buvę, kad tokiam stambiam kūriniui, kaip romanas, atsirastų tiek daug rankraščių. Rengėjų buvo numatyta data 1992 pradžioje paskelbti laimėtoją ir įteikti premiją, bet praktiškai to nebuvo galima padaryti, ir įteikimas nusitęsė iki šių metų pradžios. Jokiu būdu nebuvo įmanoma per trumpą laiką perskaityti tiek rankraščių, juos įvertinti, pasidalinti nuomonėmis ir prieiti išvados, ypač, kad komisijos nariai gyvena vieni Vilniuje, kiti Kaune, o Amerikoj irgi — vieni rytiniam pakrašty ir net Čikagoje. Tikrai nelengva buvo susisiekti komisijos nariams, visai neįmanoma sueiti į krūvą, padiskutuoti.
Teko susirašinėti, daug kalbėtis telefonu ne tik esantiems čia, Amerikoj, bet ir Lietuvoje. Bediskutuojant ir dalinantis nuomonėmis, išryškėjo, kad kiekvienas komisijos narys į prisiimtas pareigas žiūrėjo rimtai, rankraščius perskaitė, ne vien ,,žvilgtelėjo", kaip kartais esti, turėjo kantrybės, todėl ir užsitęsė tiek ilgai.
Konkurso laimėtojus jau žinome. Juos matome čia išspausdintame juri protokole. Vieno romano autorius ir voke savo tikro vardo ir adreso nedavė, tik piliečio pažymėjimo numerį. Gal jis Lietuvoje šiuo metu jau ir žinomas, nes vasario 15 d. premijos turėjo būti įteiktos Rašytojų namuose, Vilniuje.
Didelė dalis ir nepremijuotų romanų verti spausdinti, jie parašyti įdomiai, gera literatūrine kalba. Veik visuose aprašomas gyvenimas prieš okupaciją ir jai prasidėjus, su teroru, išvežimais; gyvenimas Sibire, grįžimas, partizanavimas, tardymai, kankinimai. Kai kuriuose vaizduojami įvykiai iš paskutiniųjų dienų, pvz. Sausio 13 žudynės. Vienam kitam aprašoma šeimos istorija, pradedant 19 amžiaus viduriu. Premijuotam Jono Mikelinsko romane nesunkiai atpažįstame žuvusį partizaną poetą šatrijietį Bronių Krivicką. Pora kūrinių buvo ne į temą; vienas, kad ir talentingai parašytas, bet jo nespausdintų ir neleistų jokia rimtesnė leidykla.
Sveikiname konkurso laimėtojus, dėkojame visiems, kurie jame dalyvavo; dėkojame ir konkurso mecenatams. Dabar skaitytojai ir Lietuvoje, ir išeivijoje lauks pasirodant brandžių romanų.
Česlovas Grincevičius
