PREZIDENTAS LANDSBERGIS AMERIKOJE
Retai tesurasime idealistą politiką ar valstybės vyrą, kuris moralės principus labiau vertintų negu pragmatiškos naudos ieškojimą. Nebent į politinės veiklos priekį jis būtų išstumtas ne savo paties noru, bet susiklosčiusių įvykių ir jam būtų patikėtas pačios tautos mandatas. Toks žmogus prieš 50 metų buvo prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, toks žmogus šiandien yra prof. Vytautas Landsbergis.
Nėra lengva tokiam idealistui profesoriui kalbėtis su pragmatizmu persunktais didžiųjų valstybių vyrais. Nėra lengva atsakinėti į kartais stačiokiškus reporterių klausimus ar dalyvauti vakarietiško tipo televizijos ,,talk show" programose. Juolab, kad ir nepakankamas svetimos kalbos mokėjimas trukdo tinkamai išsireikšti ar šmaikščiai sudominti mases žiūrovų. Tad nenuostabu, kad Amerikos televizijos plačiosiose žiūrovų masėse prez. Landsbergio vizitas gal ir nepadarė didesnio atgarsio. Tačiau labiau galvojantiems ir labiau įvertinantiems tiesos ir moralės principus šis kuklus, kiek susikūprinęs televizoriaus ekrane profesorius, atstovaująs į laisvę besiveržiančią tautą ir drąsiai konfrontuojąs išskaičiavimuose ir politinėse machinacijose paskendusius valstybių vyrus ar jų idėjas, padarė didelį įspūdį. Nes jis nebijojo pasakyti tiesos, kad Lietuva yra tikrasis demokratijos modelis Sovietų Sąjungos reformų vyksme, tik Vakarų demokratijos kažkodėl to nenorinčios suprasti: jos vis dar žvelgia tolyn į Rytus per mūsų galvas, lyg vengtų pažvelgti tiesiai į akis.
Dalis prezidento Landsbergio viešnagės buvo skirta susitikti ir su Amerikos lietuviais. Turbūt ilgėliau jam teko būvoti Čikagoje ir Los Angeles. Apskritai susitikimai buvo pilni nuoširdaus abipusio jausmo. Tačiau, bent Čikagoje, susitikimų programa buvo nežmoniškai perkrauta ir kai kurių grupių bei veiksnių išnaudojama savo interesams, kad tik būtų galima su prezidentu nusifotografuoti, oficialiai priėmime jį pasveikinti, gauti jo interviu. Lietuviškieji politikai, išeivijos veiksnių ar kai kurių organizacijų žmonės vis dar nepamiršta savanaudiškų ambicijų. Neveltui tad ir prez. Landsbergis savo pagrindinėje kalboje Maria High auditorijoje pasakė: „...Reikia vienyti jėgas. Reikia, kad nebūtų tokių situacijų, kaip seniau kai kada šitos valstybės valdžia pasakydavo, kad ji neturi aiškaus vaizdo, ko lietuviai nori, todėl, kad vienos organizacijos kalba vienaip, kitos kalba kitaip. To tikrai negali būti..."
j. b.